Šį kartą neužtruks?

Nuo spalio pradžios ES sankcijos buvo taikomos maždaug 40 Baltarusijos režimo pareigūnų, bet tarp jų nebuvo A. Lukašenkos. Pirmadienį ES užsienio reikalų taryba sutarė į sąrašą įtraukti ir jį.

„Tai siunčia aiškią žinią Baltarusijos valdžiai, kad santykiai nebus tokie, kokie buvo“, – po Tarybos susitikimo kalbėjo ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis.

A. Lukašenkai, kaip ir kitiems į sąrašą įtrauktiems pareigūnams, draudžiama keliauti po ES ir užšaldomos sąskaitos, nes jie prisidėjo prie rugpjūčio mėnesį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų klastojimų ir vėliau sekusio bei iki šiol besitęsiančio susidorojimo su protestuotojais.

„Nebuvo iš Baltarusijos pusės įsitraukta į jokius pokalbius, derybas (…) A. Lukašenka nerodo jokio noro įsitraukti į derybas, kurios sąlygotų taikų situacijos sprendimą“, – teigė J. Borrellis bei vėliau pridūrė, kad šį kartą sankcijų techninis įgyvendinimas neužtruks, kaip tai buvo rugsėjo mėnesį, kuomet jas blokavo Kipras.

Nepamirštas ir Astravas bei Lietuvos diplomatai

Lietuva jau taiko sankcijas virš 100 Baltarusijos pareigūnų. Veidrodinio atsako pažadėjo imtis ir Baltarusija. Dar daugiau, Minsko pareikalavimu iš Baltarusijos buvo atšaukti konsultacijoms Lietuvos ir Lenkijos ambasadoriai. Solidarizuojantis Minską paliko ir dalis kitų ES šalių atstovybių vadovų.

„Šiandien ES ministrai išreiškė visišką solidarumą su iš Minsko išvaromais Lietuvos ir Lenkijos ambasadoriais bei diplomatais. Kartu ministrai vieningai sutarė, kad ir toliau Baltarusijos valdžiai elgiantis brutaliai savo piliečių atžvilgiu, sankcionuojamų asmenų, kurie pažeidinėja žmogaus teises, sąrašas turi būti plečiamas. Sutarta, kad jame turi atsirasti A. Lukašenka ir kiti pareigūnai. ES institucijos toliau tęs darbą plėčiant šį sąrašą. Turėtume greitai pamatyti rezultatus. Tai tinkama reakcija ir veiksmai“, – DELFI.lt teigė Lietuvos nuolatinės atstovybės ES laikinasis reikalų patikėtinis, ambasadorius Simonas Šatūnas.

Pasak Lietuvos atstovo, Taryboje aptarta ir kita mūsų šaliai aktuali tema – Astravo atominė elektrinė: „Pirmą kartą ES užsienio reikalų ministrai taip pat aiškiai ir nevienareikšmiškai paragino Baltarusiją neatidėliotinai įgyvendinti ES branduolinės saugos streso testų rekomendacijas, skaidriai dirbti su ES ekspertais iš Europos branduolinės saugos reguliatorių grupės.“

Pripažįsta klaidas, bet...

Pirmadienį sutarta ir dėl naujų ES sankcijų vienai iš nedaugelio Baltarusijos sąjungininkių – Rusijai. Dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo „Novičiok“ preparatu individualios sankcijos bus taikomos atskiriems Rusijos pareigūnams. Jas inicijavo Vokietija ir Prancūzija.

„Techninės grupės dabar dirbs su sąrašu ir įrodymais, kuriuos pateikė Vokietija ir Prancūzija“, – kalbėjo J. Borrellis, kuris pirmadienį planavo dar ir susiskambinti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Tai žymį tam tikrą posūkį santykiuose su Rusiją, nes dar prieš keletą mėnesių Briuselyje kalbėta apie santykių su Rusija tam tikrą „perkrovimą“, nes neva ankstesnių sankcijų apkartintas nebendradarbiavimas niekur neveda. Esą net buvo ruošiamas naujas planas-pasiūlymas.

Tačiau tokį norą suartėti su Rusija sužlugdė įvykiai Baltarusijoje, kurioje aktyviai veikė Kremlius, bei A. Navalno apnuodijimas.

„Aš manau, kad supratimas ateina, jog tartis nepavyks. Tuo pačiu, nors ir netiesiogiai, ES pripažįsta savo klaidas, o tai yra gerai“, – DELFI.lt teigė Vilniaus politikos analizės institutas vyr. analitikas Marius Laurinavičius.

Pasak jo, teiginiai, kad sankcijos tik didina Baltarusijos ar Rusijos saviizoliaciją, istoriškai atrodo neturintys pagrindo: „Visa ES politika buvo tuo pagrįsta jau 30 metų, bet skaičiuojame tik pralaimėjimus. Rimtos sankcijos – veiksmingos. Nebūtinai trumpalaikiu laikotarpiu, bet veiksmingos, nes silpnina režimus. Bet jos turi būti rimtos, o ne dėl varnelės.“

Būtent ES sankcijų rimtumo ir pasigenda ekspertas, o tai, anot jo, rodo, kad Vakarų Europa neskuba išsukti iš senos vagos. Kaip žinia, Vokietija nesiruošia taikyti sankcijų „Nord Stream 2“ dujotiekio Baltijos jūroje projektui. Tai būtų ženkliai rimtesnis smūgis Kremliui, nei keletą naujų asmenų, kurie ir taip, abejotina, ar gali išvykti į Vakarus, nes yra specialiųjų tarnybų darbuotojai, įtraukimas į sankcijų sąrašus.

„Kol kas nematau jokio esminio lūžio dėl politikos tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos atžvilgiu. Viskas kol kas einama sena vaga. Sankcijos A. Lukašenkai nieko iš esmės nekeičia. Toks savęs (tiksliau, reikalaujančių kažką daryti) nuraminimas. Istorija su dronais – geriausia iliustracija“, – tvirtino A. Laurinavičius, turėdamas omeny, praėjusią savaitę įsiplieskusį skandalą, kai paaiškėjo, kad Baltarusijos jėgos struktūros už ES pinigus įsigijo dronų, kurie gali būti naudojami prieš taikius protestuotojus.

Tiesa, Tarybos pirmadienio pranešime spaudai teigiama, kad ES taip pat sumažins dvišalį bendradarbiavimą su Baltarusijos centrine valdžia ir padidins paramą Baltarusijos žmonėms bei pilietinei visuomenei ir pagal tai „perkalibruos“ finansinę paramą Minskui.

Užsienio reikalų taryboje pirmadienį taip pat aptarta padėtis Kalnų Karabache, Turkijos veiksmai Viduržemio jūroje, Serbijos ir Kosovo dialogas, santykiai su Pietų Amerika.