„Konservatoriai yra konservatoriai“
Rinkimuose sužibėjusi Laisvės partija kol kas nėra tvirtai apsisprendusi dėl to, ar būtų pasirengusi dirbti centro dešinės koalicijoje. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, kalbėdama per spaudos konferenciją pirmadienio rytą neatmetė, kad „gali tekti dirbti ir opozicijoje“.
„Turėjome pirmą rinkimų turą, tačiau tai dar nėra finalas. (…) Turėsime dar vieną svarbų finalą ir antrame ture. Tada manau reikėtų kalbėtis. Norėtume savo prioritetus švietimo, žmogaus teisių, ekonomikos, aplinkosaugos srityse įgyvendinti, tačiau tikrai bet kokia kaina į valdžią nesiveršime, ir savo sielos nepardavinėsime dėl kėdžių“, – sakė A. Armonaitė.
Akivaizdu, kad nei valstiečiai žalieji, nei Laisvės partija nematytų galimybių dirbti kartu vienoje koalicijoje, tačiau Laisvės partijos lyderė neslėpė, kad ne visi punktai, kurie yra svarbūs jiems, būtų lengvai suderinami ir su Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionimis demokratais (TS–LKD).
„Esminės takoskyros, man atrodo, labai gerai atsispindėjo per visą Lukiškių aikštės epopėją. Kalbu net ne apie paplūdimio instaliaciją, bet apie visą tą diskusiją, kaip vertinti istorinę atmintį, turi ar neturi savivalda teisę tvarkytis savo erdvėse. Turėjome labai didelį nuomonių išsiskyrimą su didžiąja dalimi tos frakcijos, kuri šiuo metu dar tęsia tą kadenciją. (…)
Konservatoriai yra konservatoriai. Liberalai yra liberalai. Tikriausiai tų skirtumų galima rasti daug. Pasižiūrėkime, kaip tarkime yra komunikuojama ekonominė politika. Dabar jau TS–LKD tampa ekonominės kairės partija. (…) Mes sakome, kad vis dėlto tam žmogui, kuris kuria darbo vietą sau ir kitam, reikia palikti vietos skleistis iniciatyvai, ir nereikėtų jo apriboti. Lygiai taip pat – žmogaus teisių klausimai, man atrodo, nėra Lietuvoje kitos partijos, be Laisvės partijos, kuri įsitraukė į žmogaus teisių temas į prioritetų Top3“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Vis dėlto pasirinkimas dalyvauti valdančiojoje koalicijoje galimai atvertų galimybę jiems dalyvauti formuojant Vyriausybę. Švietimą kaip prioritetą akcentuojanti partija savo komandoje turi buvusį Vilniaus universiteto rektorių prof. Artūrą Žukauską, kuris atvirai pripažįsta, kad būtų pasirengęs imtis tokios atsakomybės.
„Švietimo, mokslo, studijų sfera reikalauja labai rimtų pokyčių. Šiandieną mes galvojame, kad tokiems pokyčiams daryti reikia aukotis, nes pokyčiai visada kelia grėsmę tiems, kurie juos daro. Aš turiu patirtį, ir aš priimčiau šitą atsakomybę“, – sakė A. Žukauskas.
Didžioji intriga lieka, ar ši partija galiausiai nepriims sprendimo stiprėti ir augti kaip politinė jėga būnant tiesiog Seimo opozicijoje.
Pirmadienio rytą A. Armonaitė sakė, kad dar su niekuo nebuvo kalbėjusi apie valdančiąją koaliciją. Laisvės partija per pirmą rinkimų turą iškovojo 8 mandatus. Pasak A. Armonaitės, jų partija dar turės 12 antrų turų vienmandatėse apygardose.
Neatmeta ir ne tokių akivaizdžių scenarijų galimybės
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Politologijos katedros profesorius Šarūnas Liekis yra įsitikinęs, kad šis klausimas dėl valdančiosios koalicijos ateities labai stipriai priklauso nuo Laisvės partijos ir TS–LKD vadovybės asmeninių santykių.
„Konservatorių politikai visą laiką norėdavo liberalus ir liberalią darbotvarkę integruoti į savo partijos programines nuostatas, laikytis tų nuostatų. Iš principo pozicionuodavo save kaip liberalią partiją. Ir mes prisimename 2016 m., kada jie bandė kanabalizuoti liberalų partiją, tai yra panaudoti ją. Tai dabar yra klausimas, ar šitos liberalios partijos norės būti jaunesniuoju broliu koalicijoje. Tai jau yra jų pasirinkimas“, – komentavo Š. Liekis.
Politologas sakė, kad, jeigu jam reikėtų daryti tokį pasirinkimą, jis stipriai pagalvotų, ar eiti į tokią koaliciją. Taip pat – ir Liberalų sąjūdžio vietoje. Politologas neatmetė, kad TS–LKD į daugumą galėtų pabandyti pritraukti Gintauto Palucko socialdemokratus.
„Bet čia – tas pats, kaip ir Viktorija Čmilytė Nielsen gali nueiti su valstiečiais žaliaisiais. O kodėl – ne, su Ramūnu Karbauskiu gerus santykius turi, kas jiems trukdo? Aš to neatmesčiau“, – retoriškai klausė Š. Liekis.
Pati V. Čmilytė Nielsen per spaudos konferenciją pirmadienį sakė, kad apie galimas koalicijas Liberalų sąjūdis kalbės jau po antrojo rinkimų turo ir „su tomis jėgomis, su kuriomis mūsų pažiūros labiausiai sutaps.“ Pasak jos, daugiausia sąlyčio taškų partija mato centro dešinėje, bet tai nesantis vienintelis įmanomas scenarijus, rašė BNS.
Liberalų sąjūdis per pirmą turą yra iškovojęs šešis mandatus. Devyni liberalai pateko į antrą turą vienmandatėse apygardose.
Politologas skaičiavo, kad net, jei ir susiformuotų centro dešinės koalicija, tai gali nutikti taip, kad ji būtų trapi. Š. Liekis skaičiavo, kad yra 18 vienmandačių apygardų, kur konservatoriai konkuruoja su savo galimais koalicijos partneriais liberalais.
„Jeigu įvyks kitos elektorato dalies mobilizacija prieš konservatorius, sėkmingiausio varianto valdantiesiems atveju, jie turėtų 55 mandatus“, – skaičiavo Š. Liekis.
Bendrai kalbėdamas apie koalicijų perspektyvas politologas akcentavo, kad yra svarbūs antro turo rezultatai ir politikų ryšiai.
„Koalicijos, ko gero, bus dažnai sudaromos asmeniškumų, o ne ideologinių platformų pagrindu. Šuolis ideologinio savęs pozicionavimo link, ką matėme 2016 metais, greičiausiai laikinai bus truputį prigesęs. Visi turi baimių, nepasitikėjimo, vieni kitų nemėgsta, tai, jeigu koalicijos ir bus sudaromo, tai jos gali ir nebūti labai ilgalaikės“, – sakė Š. Liekis.
Ne iki galo limpa
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas sutiko, kad situacija po pirmojo Seimo rinkimų turo linksta į galimą centro dešinės koaliciją.
„Kol kas galima tik daryti prielaidas, nes reikia sulaukti antrojo rinkimų turo, ten gali būti siurprizų. (…) Bet iš principo aiškėja, kad valstiečių žaliųjų politika ir nulėmė tą reitingo rezultatą. Ir tas faktas, kad premjeras S. Skvernelis pirmame ture nelaimėjo, irgi daug ką pasako apie tą situaciją. Centro dešinės koalicijos galimybės, žinoma, yra kur kas stipresnės. (…) Ir tikimybė, kad valdančiąją koaliciją formuos Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė yra tikrai labai didelė“, – galimybes vertino ekspertas.
B. Ivanovas teigė, kad nors šios trys partijos laikomos gana draugiškomis, tačiau problemų, anot jo, tikrai gali iškilti.
„Ne, man nelimpa joje dalis konservatorių kartu su liberalais. G. Landsbergiui tokioje koalicijoje viskas būtų gerai, aš manau, jis yra pakankamai liberalus. (…) Bet TS–LKD partijoje yra gana stiprus aktyvas konservatyvių politikų. Kiek profesorius Vytautas Landsbergis suvaldys savo autoritetu, gal kažkiek ir galės. Skilimo greičiausiai nebus, bet erzelio tikrai matysime“, – prognozavo politologas.
Jis užsiminė, kad daliai konservatorių A. Armonaitė bus per daug liberali, net „toksiška“. Nesutarimų gali kilti ir dėl galimo kandidato į premjerus.
„I. Šimonytė būtų kandidatė į premjerus konservatorių, liberalų požiūriu tai nėra prastas kandidatas. Bet žinote, ambicijų politikoje daug yra, visi save mato premjerais, kuo aukščiau pareigose. Tai gali būti ir dėl postų labai daug ir rimtų ginčų. Turbūt jokios kitos figūros ten jie nenorėtų matyti, tad tikrai pakovos dėl to“, – kalbėjo politologas B. Ivanovas.
Apibendrindamas jis teigė, kad šioje galimoje valdančiosios koalicijos sudėtyje trikdytų trys aspektai: konservatorių partijos vidus, liberalių pažiūrų ir Vyriausybės vadovo problemos.
„Dėliojasi viskas taip, kad nebus lengva“, – žadėjo pašnekovas.
Ragina nepamiršti socdemų
VDU politologas B. Ivanovas teigė, jog prieš metus susikūrusi politinė jėga turėtų nebijoti ir mokytis politikos turėtų eiti tiesiai į valdžią.
„Ten yra ir patyrusių žmonių, yra ir jaunų. Bet noriu priminti, kad po 2016 metų rinkimų LVŽS irgi buvo daug naujų žmonių, ten buvo realiai iš viso apie tris dešimtis politinių šmėklų. Nemanau, kad čia kliūtis, bet pati A. Armonaitė aiškina, kad nesiverš į daugumą, be to, dar antras turas, nereikia skubėti, nereikia dar per daug džiaugtis ir kalbėti apie lokio kailio dalybas, kuris dar nėra nušautas. Po antro turo jau bus rimta kalba, jau bus galima dėlioti prioritetus. O ir jaunai partijai irgi laukti nėra ko – politinės partijos tikslas yra vienas – imti valdžią“, – apie strateginius šios politinės jėgos tikslus kalbėjo B. Ivanovas.
Pašnekovas ragino nepamiršti ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) galimo vaidmens valdančiojoje koalicijoje.
„Dar socdemai kažkur yra, manau, kad šis klausimas nėra iki galo nuimtas nuo stalo. Nes nėra taip ir aišku, koks mandatų skaičius bus galutinėje formoje. Socdemai, atrodo, nėra prieš, o ir pats G. Paluckas turi pakankamai lankstų stuburą. Su socialdemokratais susikalbėti irgi galima, o jie valdžios, kaip suprantu, irgi nori“, – kalbėjo VDU politologas.
Ir pridūrė, kad visus nežinomuosius pašalins antrasis Seimo rinkimų turas.
Nausėdos interesas – kairėje
VDU profesorius mano, kad „gerovės valstybę“ akcentuojantis prezidentas Gitanas Nausėda labiau yra kairiųjų idėjų pusėje.
„Konservatorių valdymas tai nėra „gerovės valstybė“ jam. To su konservatoriais jis nepastatys, tai jo interesas turėtų būti centro kairės koalicija.
Dar nereikia užmiršti, kad paskui jau artės ir prezidento rinkimai – 2024 metais. Tai, su kuo jam bus lengviau – su centro kairės koalicija, ar su konservatoriais, kurie norės savo kandidato į prezidentus?“, – svarstė Š. Liekis.
O VDU politologas B. Ivanovas svarstė, kad daug įtakos valdančiosios koalicijos formavimui šalies vadovas G. Nausėda nepadarys.
„Bijau, kad joks yra mūsų prezidento vaidmuo čia. Galvoju, kad jis gali labiau pakenkti, nei padėti. Jis gali supriešinti tas partijas. Prezidentūra nustojo būti galios centru, o tai buvo suformuota Dalios Grybauskaitės pastangomis. (…) O G. Nausėda to palikto galios svarmens nepakelia“, – aiškino pašnekovas.
Politologas sutiko, kad Prezidentūra reaguos į įvykius, kalbėsis su politinėmis jėgomis, bet tai bus daugiau reakcija.
Ne konservatorių pergalė, o valstiečių pralaimėjimas
TS–LKD atstovai pirmadienio rytą teigė, kad rezultatais tik santūriai džiaugiasi, o visą vaizdą parodys antrasis rinkimų turas.
Kalbintas politologas B. Ivanovas pabrėžė, kad greičiau pirmo Seimo rinkimų turo rezultatai yra ne konservatorių pergalė, o valstiečių pralaimėjimas.
„Protesto pergalė tai yra. Antrosios koronaviruso bangos retorika nepadėjo, pavasario sėkmės mitas išgaravo, statistikos duomenys viską nubraukė, o medaliai buvo išsidalinti per anksti. Buvo kvailų viešųjų ryšių akcijų, nesuprantu, lyg komandos viešųjų ryšių specialistų dirbo neblogos, bet jie sumovė reikalus smarkiai, buvo daug blaškymosi, nenuoseklumo, buvo akivaizdu, kad jie nežino, ką daro. Rinkėjui tai labai nepatiko, jie mėgsta, kai yra ryžtingumas, nuoseklumas ir aiškumas. O to nebuvo“, – dabartinių valdančiųjų rinkiminę strategiją vertino B. Ivanovas.
Jis kalbėjo, jog suklydo valdantieji ir su negatyviu propagandiniu leidiniu „Neliečiamieji“.
„Bet čia jau ne tie laikai, rinkėjų neapgausi su tomis senomis istorijomis, visi mes jas žinome. Konservatoriai ne šventieji, bet joti ant to arkliuko vėl buvo klaida. Ir tai privertė rinkėją protestiškai balsuoti. Čia labiau ne konservatorių pergalė yra, o valstiečių pralaimėjimas“, – aiškino VDU politologas B. Ivanovas.
Delfi primena, kad antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 25 dieną. Naujasis Seimas susirinkti turėtų lapkričio mėnesio viduryje.