„Pirmiausia vertintume kandidatus į ministrus meritokratijos principu – jeigu kažkuri partija gali pasiūlyti visuomenėje didelį pasitikėjimą turintį žmogų, tai man asmeniškai nebūtų labai svarbu, kad tai nėra žmogus, kurį aš pati siūlau, jei aš pati ir visuomenė kitos partijos kandidatą vertina geriau. Na ir tikėčiausi, kad Vyriausybėje bus gerokai daugiau moterų, negu šioje Vyriausybėje“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė politikė.
I. Šimonytė teigė, kad sutarus dėl šių principų galėtų būti sutariama ir dėl kitų.
„Tais kriterijais remiantis, manau, susitartume kažkaip“, – pridūrė ji.
Konservatorių sąrašo lyderė juokaudama sakė, kad Vyriausybėje turėtų dirbti „profesionalūs politikai“ ir pabrėžė, kad ministrai privalo turėti gerą santykį su Seimu tam, kad galėtų kartu dirbti.
„Problema tos Vyriausybės buvo ne tai, kad žmonės yra profesionalūs savo srityse (...) didesnė bėda yra, kai nėra bendrystės tarp ministrų ir politinės jėgos, kuri delegavo tuos ministrus. Jei tokio ryšio nėra, Vyriausybės nariai, kad ir kokie profesionalūs būtų, jie gali vadybos metodais ten kažkokius klausimus spręsti tol, kol nereikia Seimo dalyvavimo“, – apie šios Seimo kadencijos pradžioje dirbusią Vyriausybę kalbėjo I. Šimonytė.
Kalbėdama apie galimas takoskyras su labiausiai tikėtinais konservatorių koaliciniais partneriais – liberalais – ji išskyrė mokesčių mažinimo ir biudžeto perskirstymo klausimus.
„Klasikinė diskusija galėtų būti ties įsivaizdavimu, kiek šalis gali mažinti mokesčius ir užtikrinti finansavimą švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai ir kitoms svarbioms sritims“, – svarstė I. Šimonytė.
„Niekas nenori, kad valstybė būtų kažkoks didelis monstras, kad mes čia siektume perskirstyti kažkokią labai didelę dalį vidaus produkto, bet akivaizdu, kad mūsų viešosios paslaugos turi atitikti mūsų visuomenės išsivystymo lygį (...) Mums tiesiog reikia sutarti, kaip geriausiu efektyviausiu būdu mokesčių mokėtojams tą rezultatą pasiekti“, – pabrėžė konservatorių kandidatė į Vyriausybės vadovės postą.
I. Šimonytė sakė tikinti, kad susitarimai gali būti pasiekti „nuoširdžiai ir atvirai diskutuojant dėl rezultato“.
Suskaičiavus visus balsus iš 1989 apylinkių pirmajame Seimo rinkimų ture už konservatorius balsavo beveik 25 proc. rinkėjų, dabartinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo per 17 proc. balsų, Darbo partija – per 9 proc., Lietuvos socialdemokratų partija – irgi per 9 procentus rinkėjų balsų.
Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija surinko daugiau kaip 9 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – beveik 7 proc., kitos partijos 5 proc. rinkimų kartelės neperžengė.
TS-LKD sąrašo lyderė I. Šimonytė į Seimą pateko laimėjusi pirmąjį turą Antakalnio rinkimų apygardoje.