10 valandą buvo suskaičiuoti visų apylinkių balsai.
Daugiamandatėje apygardoje iš viso 6 partijos perlipo 5 procentų balsų kartelę, rodo išankstiniai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Tad pusė Seimo – 70 mandatų – kitą kadenciją atrodys taip: 23 konservatoriai, 16 valstiečių, 9 darbiečiai, 8 socialdemokratai, 8 Laisvės partijos nariai ir 6 nariai iš Liberalų sąjūdžio.
Kita pusė Seimo paaiškės po rinkimų rezultatų vienmandatėse, čia į antrąjį turą pirmaudami pateko 36 konservatoriai.
Nebeliko intrigos ir dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) – iki 5 procentų kartelės trūko maždaug dešimtosios procento dalies. Šiuo metu partija yra surinkusi 4,82 proc. rinkėjų balsų.
Daugiausia pirmumo balsų, per 110 tūkstančių, tarp TS-LKD surinko Ingrida Šimonytė, ji partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį aplenkė kone dvigubai. Partija iš viso surinko 24,43 proc. balsų.
TS-LKD pirmumo balsų grafikas:
LVŽS lyderių trejetas po reitingavimo liko nepakitęs: Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis ir Aurelijus Veryga. Partija iš viso surinko 17,76 proc. rinkėjų balsų.
LVŽS pirmumo balsų grafikas:
Apylygiai Darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos rezultatai: atitinkamai 9,63 ir 9,35 proc. Laisvės partijai teko 8,71 proc. balsų, Liberalų sąjūdžiui – 6,74 proc., 5.45 val. skelbė VRK.
Iš karto už 5 proc. ribos – Lietuvos lenkų rinkimų akcija su 4,82 proc. balsų. Už jų – Lietuvos socialdemokratų darbo partija (3,18 proc.), Centro partija-Tautininkai (2,29 proc.), Nacionalinis susivienijimas (2,13 proc.).
Girnius: Lietuvoje beveik nebuvo rinkimų, debatai – apgailėtini
Apžvalgininkas Kęstutis Girnius specialioje rinkimams skirtoje Delfi laidoje aiškino, jog kai kurios partijos šiuose rinkimuose pasirodė geriau, nei veikiausiai tikėjosi jie patys.
„Dar negalima pasakyti, už ką nubalsavo Lietuva, bet centro dešinioji pasirodė gerokai geriau, nei jie patys manė. Konservatoriai kalbėjo apie nestandartinių koalicijų sudarymą, o tai leido įtarti, kad ir jų apklausos rodė, jog padėtis nėra tokia gera. Bet dabar jie surinko gerokai daugiau, nei tikėjosi, jie aiškiai turės daugumą, kai bus gauti rezultatai iš didžiųjų miestų.
„Manau, kad daug kas priklauso nuo aktyvumo. Kaimas, kuris daugiau linkęs palaikyti kairiąją, mažiau balsavo, gal tokią niūrią dieną tiesiog nenorėjo eiti į rinkimų apygardą. Antra, manau, jeigu Laisvės partija nebūtų įveikusi penkių procentų barjero, tai centro dešiniosios koalicija būtų neįmanoma.
O dabar, kai jie taip tvirtai peržengė, tikimybė yra didelė. Kita vertus, manau, kad antrame ture Kaune ir Vilniuje centro dešinioji laimės didesnę dalį balsų, bet dar per anksti nustatyti, kokia bus takoskyra tarp miesto ir kaimo. Gana liūdnas ženklas, kad toks akivaizdus susiskirstymas tarp miesto, kur žmonės geriau gyvena, ir kaimo, kur žmonės gyvena skurdžiau.“
Paklausus, kaip vertina socialdemokratų pasirodymą, politologas tikino, jiems buvo gerokai sunkiau sulaukti ir žiniasklaidos dėmesio.
„Manau, kad faktiškai tas skilimas turėjo šiokį tokį vaidmenį, dalis žvaigždžių pasitraukė. Jų partijos pirmininkas A. Paluckas nebuvo Seimo narys – jam buvo sunkiau sulaukti žiniasklaidos dėmesio. Kita vertus, ir patį Palucką nustebino Darbo partijos pasirodymas. Manau, socdemai gaus daugiau balsų.“
Anot jo, rinkėjai net nematė realių rinkimų dėl dėmesio koronavirusui bei karantino problemų.
„Lietuvoje beveik nebuvo rinkimų, nes ir tas pats koronavirusas, karantinas, vyko mažiau susitikimų su rinkėjais, todėl tai – svarbus momentas. Antra, tie debatai buvo apgailėtini.“
Paklausus, ar antrame ture galime tikėtis staigmenų, pašnekovas tikino, kad veikiausiai intrigos nebus.
„Antrame ture – pagrindinis klausimas, kiek kaimuose laimės kairieji, kiek miestuose – dešinieji.“
Kodėl pakilo darbiečiai, turi kelis paaiškinimus
Daugiamandatėje rinkimų apygardoje Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sulaukė mažiau palaikymo nei Darbo partija, o pats Gintautas Paluckas rinkimų naktį pripažino, jog toks rezultatas jam yra staigmena.
Vis dėlto „Baltijos tyrimų“ vadovė, sociologė dr. Rasa Ališauskienė pastebėjo, jog dar iki rinkimų atliktos apklausos rodė, jog darbiečiams durys į Seimą bus atidarytos.
„Vienas dalykas, prieš tris savaites darytos apklausos rodė, kad jie patenka į Seimą ir kad gana neblogai renka balsus, – apie 3, 4, 5 vietą. Tiek, kad Darbo partija daugiau populiari ne didžiuosiuose miestuose, o rajonuose, mažesniuose miesteliuose.
Kita vertus, lyderis turi įtakos. Bet kurios partijos lyderis turi įtakos. Ir vis dėlto dar trims savaitėms likus iki rinkimų iš tų, kurie sakė, kad eis (balsuoti – „Delfi“), 8 proc. dar dvejojo, už kurią partiją balsuoti. Tos trys savaitės, aišku, buvo labai svarbios – kas važinėjo, kas agitavo. Panašu, kad Darbo partija smarkiai „apkramtė“ Žemaitaičio „Laisvę ir teisingumą“, – teigė R. Ališauskienė.
Sociologė pastebėjo, kad likus mažiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų Žemaitaičio partija dar atrodė labai neblogai.
„Bet tai buvo viena iš tų partijų, kurios daugiau kaip trečdalis rinkėjų galėjo pakeisti savo sprendimą ir balsuoti pirmiausia už darbiečius“, – partijos sėkmę aiškino sociologė.
Laisvės partijai kelialapį į Seimą dovanojo pavadinimas?
Gana netikėti galėjo pasirodyti ir Laisvės partijos rezultatai. Dar iki rinkimų būta nemažai prognozių, kad naujai susikūrusi politinė jėga neperlips 5 proc. kartelės. Vis dėlto rinkėjai šią partiją palaikė ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose.
„Reikėtų matyti ir paskutinio laikotarpio kampaniją. Kitas dalykas, kyla klausimas dėl pavadinimų. Žiūrėkit, dabar yra socialdarbiečiai, socdemai ir darbiečiai. Ne visi žmonės atidžiai studijuoja, kas yra kas. Būna, kad supainioja. Laivės partija ir „Laisvė ir teisingumas“ irgi turi tą patį žodį „laisvė“. Tai irgi klausimas, kur Laisvės partijos sėkmė – nedidelėse vietovėse ar nedideliuose kaimuose?
Liberalių pažiūrų rinkėjai lyg ir dažniausiai balsuoja didesniuose miestuose, o Laisvės partija tokia gal labiausiai kraštutinė pagal programą. Klausimas, kaip jiems pavyko ten pritraukti rinkėjus“, – svarstė R. Ališauskienė.
Paklausta, ar, jos nuomone, gali būti, kad šios partijos sėkmę galėjo nulemti susipainioję žmonės, sociologė atsakė: „Kai kur galėtų būti. Aš negaliu taip tiesiogiai iš karto teigti, bet tiesiog tradiciškai mažesniuose miestuose, ypač vakarų Lietuvoje, daugiau žmonių palaikydavo „Tvarką ir teisingumą“, kurios paveldėtoja yra „Laisvė ir teisingumas“.
Sociologė pastebėjo, kad R. Žemaitaičio partija šį kartą prastai pasirodė net ir tose šalies vietose, kur įprastai sulaukdavo daugiausia rinkėjų simpatijų.
„Ir ten visai neblogai pasirodo Laisvės partija. Tai čia toks klaustukas“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
Socialdemokratų nesėkmė – konkurencija kairiojoje pusėje
Iki rinkimų politologai taip pat prognozavo neblogą LSDP pasirodymą juose. Svarstyta, kad socialdemokratų korta galėtų tapti nedalyvavimas nuolatiniuose valstiečių ir konservatorių rietynėse. Per praėjusius Seimo rinkimus ši korta gelbėjo LVŽS, kai žmonės rinkosi „naują“, alternatyvią partiją. Tačiau stebuklas neįvyko.
Anot R. Ališauskienės, tai galėjo lemti, kad kairiojoje pusėje stumdosi kelios partijos.
„Toje pusėje stumdosi valstiečiai, socialdemokratai ir darbiečiai. Jeigu juos sudėtume į krūvą, tai ta pusė vis tiek šiek tiek daugiau išeina negu dešinioji. Persiskirstymas toks. Sakykime, žmonėms ne taip sunku balsuoti už valstietį ar socialdemokratą, jiems neatrodo jie tokie skirtingi“, – įžvalgomis dalijosi R. Ališauskienė.
Sociologė teigė, kad jai tokie socialdemokratų rezultatai nebuvo netikėti, be to, situacija dar gali pasikeisti po antrojo turo.
„Jie dar turi antrąjį turą. Antrajame ture socialdemokratas dažnai gali būti priimtinesnis negu dešiniosios partijos kandidatas. Priklausys, aišku, nuo to, kaip jie sugebės mobilizuotis“, – sakė pašnekovė.
Jos teigimu, socialdemokratų balsus pirmajame ture aptrupino darbiečiai.
„Darbiečiai ir mažesnės partijos. Atsiminkit, kad vis tiek maždaug trečdalis balsavusių žmonių pasirinkimo balsų dingsta, nes praktiškai tos partijos, kurios pateks į Seimą, surenka apie 70 proc. balsų pagal dabartinę situaciją. Vadinasi, apie 30 proc. – mažesnės partijos, kurioms neužteks iki 5 proc. Tai yra daug, tai būtų laiminti partija, jeigu būtų kaip vienas“, – Seimo rinkimų dėlionę aiškino R. Ališauskienė.