„Tikiuosi kitokio Seimo, kuriame bus daugiau galimybių susikalbėti nei buvo šitame Seime. Matyt dėl to, kad viena frakcijų turėjo tokią didelę galią bent jau pradžioje, kad nematė labai didelio reikalo išklausyti ir kitokias nuomones žmonių, kurie taip pat atstovauja Lietuvos žmones ir yra taip pat jų rinkti. Tikėčiausi, kad šitame Seime netgi kas beformuotų valdančiąją daugumą ir Vyriausybę, tiesiog bus daugiau poreikio atsižvelgti į skirtingas nuomones.
Greičiausiai, kad frakcijos bus mažesnės negu dabar, arba bent jau pradžioje kadencijos buvo didžiausia dabartinio Seimo frakcija, tai tas reiškia, kad ir koalicijas formuojant tiek ir išsaugant tą koaliciją bus daugiau poreikio tartis ir ieškoti kažkokių sprendimų, kurie galbūt nesuskirsto taip politinės bendruomenės, kaip kad dabar buvo, kad yra kas ne su mumis, tas būtinai prieš mus“ , – Delfi laidoje kalbėjo I. Šimonytė.
Anot I. Šimonytės, mažumos Vyriausybė nėra pagrindinė siekiamybė, kaip kas nors galėjo suprasti. Tai – tik kraštutinis variantas.
„Manau, kad mažumos Vyriausybė galėtų būti kraštutinis sprendimas ir tie mano žodžiai gal ištraukti iš konteksto. Tai tikrai nebuvo kažkoks pareiškimas, kaip vienintelis mums priimtinas, ar netgi labai realios opcijos. Tiesiog tokia opcija taip pat galėtų būti, nes yra daug klausimų, dėl kurių šiaip nėra sudėtinga skirtingo spektro politikams susitarti, nes ir debatuose turbūt buvo matyti, kad tiek dėl švietimo, tiek dėl kitų sprendimų, tarkime, kaip reikėtų geriausiai panaudoti Europos Sąjungos finansinę paramą per ateinančius artimiausius laikotarpius, tų ginčų taip nėra tiek daug, vadinasi susitarti dėl konkrečių darbų padarymo yra tų formatų daugiau nei vien tik koalicija, jei ji kažkaip gerai nesilipdo. Bet, žinoma, kad pirmiausia yra natūralūs partneriai, kurie natūralūs partneriais tos pačios Tėvynės sąjungos ir tai be jokios abejonės liberalai, bet dabar, matyt, spėlioti labai nedėkinga. Nes jei kažkas galės suformuoti labai greitai veiksmingą daugumą, tai ką čia burti apie mažumos Vyriausybę. Čia jau galėtų būti tik kraštutinis atvejis“, – teigė I. Šimonytė.
Paklausus apie rinkimų rezultatus, I. Šimonytė sakė, kad po pirmo turo yra per anksti švęsti pergalę. Reikia sulaukti antrojo turo rezultatų.
„Iš to ką dabar matome tai nieko negalime pasakyti. Puikiai žinome, kokios apylinkės ateina pirmosios ir turbūt jau turėjome ne vienus rinkimus, kai po to, kai suskaičiuojami miestų balsai, tas paveikslas gana stipriai pasikeičia. Sakyčiau, kad čia tik nedidelė dalis, kuri suskaičiuota. Turėčiau pastebėti, kad nors bendras aktyvumas rinkimuose nebuvo didelis, bet kai kuriose apygardose, tokiose kaip Senamiesčio ar Antakalnio, aktyvumas buvo netgi didesnis. Senamiesičo netgi gerokai didesnis nei 2016 metais. , manau, kad tai leidžia tikėtis gerų naujienų iš šio kėlinio, bet kėliniai yra du. Ir skaičiuosime tada, kai jau baigsis abu kėliniai, nes po pirmo užsiliūliuoti ne vieną kartą yra buvę mūsų istorijoje. Žmonės po pirmo kėlinio nusprendžia per anksti pasimatuoti nugalėtojų vainiką ir po to antras kėlinys pakoreguoja rezultatus“, – teigė I. Šimonytė.
Pasiteiravus, kas būtų tuomet, jei konservatoriai dar keturiems metams liktų opozicijoje, I. Šimonytė teigė, kad viskas priklausytų nuo to kokia būtų ta opozicija ir koks būtų jos svoris veikti priimamus sprendimus.
„Manyti, kad opozicija negali nieko daryti... Opozicija dirba labai ritmą darbą. Tiesa, Lietuvoje kartais įsivaizduojama, kad opozicija turi dirbti už valdžią. Tai už valdžią ji nedirba, bet ji apsaugo Lietuvos žmones nuo to, kad valdžios sprendimai netaptų kažkaip labai sukalibruoti į vieną pusę. Ir manau, kad tai labai svarbu. Nesvarbu, kas būtų opozicija: ar mes, ar kažkas kitas. (…) Negaliu atspėti, kas gali sukelti kokius pokyčius, manau ir koalicijų formavimas gali sukelti įvairius pokyčius partijose, čia tie žingsniai, kurie seka vėliau. Ar tai kažkokių pozicijų dalybos kartais būna, kad sukelia įvairių pokyčių, tai nemanau, kad tai specifiškai konservatorių partijai. Tiesiog konservatorių yra ta, kuri moka būti opozicijoje, tą norėčiau pabrėžti, nes yra, manau, tokių partijų, kurios opozicijoje nežinau, ar žinotų ką veikti. (…) Aš nespecifikuosiu, bet Tėvynės sąjunga opozicijoje moka būti“, – teigė I. Šimonytė.
TS-LKD lyderė taip pat įvertino, su kokia partija būtų nepakeliui ir susitarti gali nepavykti.
„Manau, kad yra partijų, su kuriomis yra labai sunku įsivaizduoti, kad rastume apie ką kalbėti ir yra partijų, kurių deklaruojamos vertybės arba bent jau jų lyderių deklaruojamos vertybės tikrai šviesmečiais prasilenkia su bet kuo, už ką esame mes, ir todėl turbūt net jeigu turėtume požiūrį panašų į kokį nors vieną kitą elementą kažkurioje srityje, tai tikrai nebūtų pakankama, kad būtų galima kalbėtis apie kažkokį rimtą darbą ir bendras vertybes. (…) Lengviausia čia įvardinti net nevadinčiau Lietuvos lenkų, o pono Tomaševskio partija. Nemanau, kad jie atstovauja Lietuvos lenkų vertybes, o greičiau pono Tomaševskio ir jo kolegų vertybes. Sakyčiau, kad čia sunkiausias atvejis“, – teigė I. Šimonytė.
„Valstiečiai, man atrodo, patys pareiškė savo išankstinę nuomonę, tai nežinau, kiek ji juos įpareigoja, bet neslėpsiu, kad šitame Seime turbūt turėjome ne vieną progą įsitikinti, kad yra daug temų, kur požiūriai bent jau iki šiol skiriasi. Žinoma, viskas labai priklauso nuo to, kokie žmonės bus Seime. Kam iš tikrųjų žmonės suteiks pasitikėjimą, ne tik kaip partijai, bet ir tos partijos kandidatams, nes sąrašai reitinguojami ir sąrašų reitingavimo rezultatas yra taip pat rinkėjų žinia. Kai šitas žinias visas gausime, tada galėsime perskaityti“, – teigė I. Šimonytė.