Situacija Raseiniuose
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga teigė, kad Raseinių rajone žmonės aktyviau tiriasi dėl koronaviruso.
„Gal nuo geresnių naujienų. Ne vieną dieną kabėjome ir raginome gyventojus registruotis testavimuisi, ne vieną kartą minėjome kad aktyvumas buvo labai žemas. Dabar jau galime pasidžiaugti, kad pirmasis mobilus punktas praktiškai užsipildo. Gyventojams buvo siųstos informacijos žinutės, gal ir tai suveikė. Dabar situacija yra stebima“, – sakė jis.
„Jeigu aktyvumas bus pakankamai didelis, tai gali būti ir antras mobilus punktas“, – užsiminė jis.
Raseiniuose, anot ministro, situacija yra stebima, bet vienas židinys kelia itin didelį nerimą.
„Aišku, didžiausia problema išlieka viename iš probleminių židinių – Blinstrubiškių socialinės globos įstaiga. Ten situacija yra bloga. Tikrai manau, kad tai dar viena iliustracija, kad dažnu atveju tas sisteminis darbuotojų trūkumas ir sveikatos sistemos įstaigų tinklo nebuvimas gali būti pragaištingas nedidelėms savivaldybėms, kaip šiuo atveju yra su Raseiniais.
Yra skandalinga, kad per pusantros savaitės savivaldybėje, kuri turi savo ligoninę neatsirado gydytojų, kurie galėtų nueiti į socialinės globos įstaigą ir įvertinti pacientų būklę“, – stebėjosi sveikatos apsaugos ministras.
Pasak ministro, į pagalbą Blinstrubiškiuose atskubėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų specialistai.
„Ten jau vyko medikų komanda, jie vyksta ir kitomis dienomis, važiuos ir savaitgalį vertinti pacientų būklės. Bet tai yra labai blogas pavyzdys ir turbūt sutiksite, kad universitetinės ligoninės gydytojai turėtų užsiimti šiek tiek kitu darbu, o ne spręsti tokias problemas, bet, aišku, mes esame suinteresuoti padėti niekuo dėtiems žmonėms“, – teigė A. Veryga.
Jo teigimu, dėl pagalbos kalbamasi ir su Kauno kolegija dėl studentų savanorių.
„Yra labai paradoksali situacija. Man šitos institucijos darbuotojai siunčia prašymus ir pageidavimus, kokių reikia darbuotojų, kiek reikia asmens apsaugos priemonių, kokios reikia įrangos“, – sakė A. Veryga, paraginęs savivaldybę ir jos Ekstremaliųjų situacijų komisiją „nepamiršti savo pareigų“.
„Jokių savaitgalių, jokių poilsių dabar negali būti. Jūsų žmonės privalo rūpintis visais tais klausimais, kurie iškyla Blinstrubiškuose, jų negalima perkelti kokiam nors kitam rajonui ar juolab ministerijai. Jūs turite visus reikalingus įgaliojimus, jūsų komisija gali pasitelkti savanorius, kitas reikalingas institucijas. Tą ir reikėtų daryti“, – akcentavo ministras.
„Savivaldybei dabar reikalinga maksimali mobilizacija“, – spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
Ministras sakė girdintis neblogų žinių iš Raseinių, tad gali būti, jog Raseiniams gali užtekti ir tik dviejų savaičių karantino.
Situacija stabili
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė teigė, kad nors situacija gana stabili, tačiau ji tikrai nedžiugina.
„Užsikrėtimų skaičius, kaip pastebite, išlieka jau kurį laiką gana panašus ir stabilus. Laimei, keletą dienų buvo mažiau nei šimtas. Galime situaciją apibūdinti kaip stabilią, didelių svyravimų nėra. Bet kai kiekvieną dieną fiksuojame po 100 atvejų, akivaizdu, kad tai nėra tai, ko tikimės ir dėl ko dirbame“, – teigė jis.
Stabilus išlieka ir tų, kurių užsikrėtimo grandinės atsekti nepavyksta.
„Stebime tendencijas, kad užsikrėtusių asmenų skaičius, kurių užsikrėtimo grandinės nepavyksta nustatyti išlieka stabilus – apie 20 procentų“, – pristatė R. Lingienė.
Teorinė nacionalinio karantino galimybė lieka
Ministras penktadienį spaudos konferencijoje pasidžiaugė, kad Raseiniuose žmonės dėl koronaviruso tiriasi daugiau.
„Tai, kad gyventojai tikrinasi, tai yra labai gerai. Dar kartą galiu padėkoti, tai leis greičiau suvaldyti situaciją. Ir raseiniškiai galės greičiau grįžti normalesnio gyvenimo. Ir tikėkimės, kad užteks to laiko, kuris buvo skirtas karantinui“, – sakė A. Veryga.
Politikas teigė, kad ribojimas patekti į Raseinius nėra numatytas.
„Kol kas jokių formalių pakeitimų tikrai nėra. Jūs žinote, kad Vyriausybė apsisprendė skelbti ten lokalų karantiną. Tokių kaip blok postų, kur būtų stabdomas judėjimas gyventojų nebuvo suplanuota. Tiesiog buvo nustatyta, kad aktyviau bus žiūrima, kaip laikomais karantino sąlygų. Ir kad policija turėtų pasitelkti papildomus pajėgumus. Bet tai nereiškia, kad žmonės bus masiškai tikrinami“, – teigė jis.
Ketvirtadienį premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad lieka teorinė galimybė, kad karantinas būtų paskelbtas visoje Lietuvoje. Tai patvirtino ir A. Veryga.
„Kadangi klausimas teorinis, tai ir atsakymas bus labai teorinis. Taip gali atsitikti, kad Lietuvoje gali būti paskelbtas karantinas. Gali ir neatsitikti, viskas priklausys nuo situacijos – kaip ją seksis valdyti. Ir kaip seksis sveikatos priežiūros sistemai susitvarkyti su tais iššūkiais“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministras.
Keičiamas rodiklis
Ministras priminė, kad Vyriausybė apsisprendė keisi rodiklį, pagal kurį valstybės įtraukiamos į paveiktų šalių sąrašą.
„Noriu priminti, kad Vyriausybė yra apsisprendusi dėl kriterijų pagal kuriuos į paveiktų šalių sąrašą yra įtraukiamos valstybės. Noriu priminti, kad buvo atsisakyta kriterijaus 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Nuo šiol į paveiktų šalių sąrašą bus įtrauktos tos valstybės, kurių sergamumo rodiklis bus 10 arba daugiau procentų didesnis nei Lietuvos, atskirai bus vertinamos trečiosios šalys“, – penktadienį priminė ministras.
Kita savaitę Vyriausybė spręs dėl dar vienos vakcinos nuo koronaviruso įsigijimo.
„Lietuva yra gavusi trečia sutartį dėl vakcinos įsigijimo, trečiadienį dėl to Vyriausybė turės apsispręsti. Noriu priminti, kad bendrą strategija Lietuva yra priėmus – stengsis įsigyti maksimaliai daug vakcinų“, – teigė A. Veryga. Lietuva jau yra apsisprendusi dėl vienos vakcinos įsigijimo, dar reikia apsispręsti dėl kitų dviejų.
Kada skambinti karštąja linija?
Taip pat ministras A. Veryga priminė, kokiais atvejais yra galima skambinti karštąja koronaviruso linija.
„Situacija Lietuvoje nėra gerėjanti, dėl kasdien besikeičiančių aplinkybių, (…) skambinančių kiekis į karštąją liniją yra tikrai didelis. Ir kasdien ši linija sulaukia net iki 13 tūkstančių skambučių, ir skambinančiųjų skaičius auga. Tiesiog noriu priminti, kokiais atvejais žmonės turėtų skambinti į karštąją liniją“, – sakė A. Veryga.
1808 skambinti galima, kai yra jaučiamas bent vienas simptomas, būdingas koronavirusui: kūno temperatūra siekia 37,3 °C ir daugiau, kamuoja gerklės skausmas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, staigus uoslės, skonio praradimas ar susilpnėjimas. Papildomi mažiau specifiški simptomai gali būti galvos ir raumenų skausmas, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas ir (ar) viduriavimas.
Atlikti pakartotiną tyrimą dėl koronaviruso būtina žmonėms, kurie dėl lengvos koronaviruso formos ambulatoriškai gydėsi namuose. Šiuo atveju pakartotini tyrimai atliekami siekiant patvirtinti, kad žmogus pasveiko. Dėl pakartotinio tyrimo būtinas elektroninis šeimos gydytojo siuntimas tyrimui atlikti. Ir iš paveiktų šalių grįžę asmenys, nepriklausomai nuo pilietybės.