Gyventojų buvo klausiama tiek apie jų mitybą, tiek apie fizinę veiklą, apsilankymą pas medikus, žalingus įpročius. Taip pat vertintas apklaustųjų kūno masės indeksas.

Ir nors naujausias tyrimas rodo, kad bendrai tautiečiai savo sveikatą vertina geriau nei prieš penkerius metus, kai kurių rodiklių suprastėjimas akivaizdus. Tyrimo duomenimis, gerokai išaugo žmonių, kurie negalėjo patekti pas medikus dėl ilgų eilių ir savo vizitą atidėjo, skaičius.

Taip pat sparčiai daugėja gyventojų, kurie nurodė, jog negali gydytis dantų, nes tam neleidžia jų finansai.

Be to, tyrimas atliktas praėjusiais metais, tad neaišku, kaip situaciją pakoregavo pandemija ir pavasarį šalyje įvestas karantinas.

Padaugėjo per metus visai alkoholio nevartojusių asmenų

Tyrimo metu net 29 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad per metus iki apklausos visiškai nevartojo alkoholinių gėrimų. Iš nevartojusių buvo 21 proc. vyrų ir 35 proc. moterų. Per penkerius metus tokių asmenų padaugėjo 4 proc.

Vis dėl to, pastebima tyrime, savaitgaliais alkoholiniai gėrimai vis dar vartojami gausiau.

„Vienas gyventojas per savaitgalio dieną (įskaitant penktadienius), kai vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė alkoholio kiekį atitinkantį 7 standartinius alkoholio vienetus (SAV), tai yra 1 butelį (750 ml) vyno“, – nurodoma tyrime.

Tiesa, prieš penkerius metus šis kiekis taip pat buvo didesnis, tada gyventojai per savaitgalį vidutiniškai suvartodavo 8 SAV.

Ryškiausi rūkančiųjų pokyčiai – tarp jaunų žmonių

Tyrime taip pat klausta, ar gyventojai rūko ir kaip dažnai jie vartoja tabako gaminius. Tyrimo metu 76 proc. gyventojų nurodė, kad nerūkė (2014 m. tokių buvo 75 proc.)

Dar 19 proc. nurodė, kad rūkė kasdien, o 5 proc. – kartais.

„Daugiau rūkė vyrai nei moterys, atitinkamai 36 ir 13 proc.“, – nurodoma tyrime.

Kasdien rūkančių gyventojų dalis palykinti su 2014 m. sumažėjo nuo 20,4. Tai yra kiek daugiau nei 1 proc.

„Kasdien rūkantis žmogus vidutiniškai per dieną surūkė 13 cigarečių“, – rodo gyventojų apklausa.

Kaip patebėjo Statistikos departameno generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė, didžiausias kasdien rūkančių tabako gaminius asmenų sumažėjimas yra 25-34 m. amžiaus grupėje. Vis dėlto, sakė J. Petrauskienė, šiais metais į tyrimą pirmą kartą buvo įtrauktos ir elektroninės cigaretės, kurios nelaikomos tabako gaminiu ir rezultatai rodo, kad nemaža dalis jaunimo tiesiog pakeitė rūkymo būdą.

„18,6 proc. 15-34 m. gyventojai rūkė elektronines cigaretes, kurios nepriskiriamos prie tabako gaminių“, – nurodoma tyrime.

Neįperka odontologų paslaugų, o dėl eilių atideda vizitus pas kitus gydytojus

Kaip rodo tyrimas, apskritai daugiau nei pusė (52 proc.) Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertina kaip labai gerą arba gerą, 36 proc. kaip vidutinišką, 12 proc. kaip blogą arba labai blogą.

Labai gerai arba gerai savo sveikatą vertinančių lietuvių per penkerius metus padaugėjo 2 proc.

Kaip sakė J. Petrauskienė, praėjusiais metais pirmą kartą gyventojų buvo klausiama ir apie jų burnos sveikatą.

„Bendrą burnos (dantų ir dantenų) sveikatą 44 proc. gyventojų vertina labai gerai arba gerai, 20 proc. blogai arba labai blogai“, – nurodoma tyrime.

50 proc. lietuvių teigė, kad per metus iki apklausos lankėsi pas odontologą ar ortodontą. Vis dėlto gerokai išaugo dalis, negalinti susimokėti už dantų gydymą.

„Nuo 5 proc. 2014 m. iki 16 proc. 2019 m. išaugo gyventojų dalis, kurie negalėjo gauti odontologo paslaugos, nes neįstengė susimokėti“, – nurodoma tyrime.

Lietuvių apklausa rodo, kad per penkerius metus nepagerėjo ir situacija poliklinikose bei ligoninėse. 2019 m. net 20 proc. arba kas penktas lietuvis nurodė, kad per metus iki apklausos dėl ilgų eilių atidėjo savo kreipimąsi į sveikatos priežiūros įstaigas.

2014 m. tokių buvo 11 proc.