2020 metų Seimo rinkimų pirmasis turas
04.45 val. VRK duomenimis, liko nesuskaičiuoti 44 iš 1989 apylinkių balsai. TS-LKD toliau kopia į viršų. Ji jau turi 24,1 proc. balsų ir 22 mandatus. Antroje vietoje – LVŽS su 17,94 proc. ir 16 mandatų. Darbo partija – trečia su 9,76 proc. ir 9 mandatais. Ją beveik prisivijo Lietuvos socialdemokratų partija, kuri yra ketvirta – 9,41 proc. ir 9 mandatai. Toliau – Laisvės partija su 8,58 proc. ir 8 mandatais. Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis surinko 6,72 proc. ir turi 6 mandatus. LLRA-KŠS turi 4,89 proc. balsų, kurie mandatų nesuteikia.
Partijų pirmavimas vienmandatėse:Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 36Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 13Lietuvos socialdemokratų partija – 4Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 5Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga – 3Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 2Darbo partija – 1Laisvės partija – 1Lietuvos žaliųjų partija – 1Laisvė ir teisingumas – 1Išsikėlę patys kandidatai – 4
LLRA-KŠS rezultatai lieka intriga – vėl žemiau 5 proc.04.15 val. VRK duomenimis, pirmauja TS-LKD su 23,73 proc. balsų ir 22 mandatais. Antroje vietoje – LVŽS, kuriai teko 18,13 proc. ir 16 mandatų. Trečioje vietoje yra Darbo partija – 9,92 proc. ir 9 mandatai. Lietuvos socialdemokratų partija – 9,92 proc. balsų, tai užtikrintų 9 mandatus. Laisvės partija – 7,28 proc. ir 9 mandatai, Liberalų sąjūdis – 6,35 proc. ir 6 mandatai.LLRA-KŠS surinktų balsų skaičius vėl krito žemiau 5 procentų kartelės – 0 mandatų.Rezultatus VRK pateikė 1922 apylinkių iš 1989, suskaičiuoti 1 milijonas 6 tūkstančiai ir 675 balsai.
Per pirmąjį turą Seimo nario mandatus užsitikrino du LLRA-KŠS atstovaiPer pirmąjį Seimo rinkimų turą parlamentarų mandatus užsitikrino du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatai – Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič, rašo BNS.Seimo narys Č. Olševskis Medininkų apygardoje surinko beveik 53 proc. balsų, antroje vietoje palikęs socialdemokratų kandidatą Robertą Duchnevičių su 14 proc. palaikymu.Šalčininkų rajono vicemerė B. Tiškevič sekmadienį išrinkta Seimo nare Šalčininkų-Vilniaus apygardoje.Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, ji gavo beveik 60 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi Darbo partijos kandidatė Alicija Ščerbaitė gavo apie 18 proc. rinkėjų balsų.Pagal įstatymą, kandidatas laimi jau pirmajame ture, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. tos apygardos rinkėjų ir kandidatas surinko per 50 proc balsų arba su mažiau kaip 40 proc. aktyvumu gavęs ne mažiau kaip penktadalį visų tos rinkimų apygardos rinkėjų balsų. 
Vilniaus Antakalnio apygardoje suskaičiavus 2 iš 12 apylinkių rezultatus užtikrintai pirmauja Ingrida Šimonytė (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 67,28 proc., antras – Vytautas Radžvilas (Nacionalinis susivienijimas) – 6,41 proc.
LLRA-KŠS perkopė 5 proc. barjerą02.45 val. VRK rezultatų lentelėse įvyko persistumdymas, kadangi 5 proc. kartelę pasiekė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga.TS-LKD partija turėjo surinkusi 22,64 proc. balsų, tai jai užtikrintų 20 mandatų. LVŽS – antroje vietoje su 18,66 proc., 16 mandatų. Trečioje vietoje – Darbo partija, turinti 10,33 proc. balsų ir 9 mandatus. Lietuvos socialdemokratų partija turi 9,67 proc., jai priklauso 8 mandatai. Laisvės partija surinko 7,92 proc. ir turi 7 mandatus. Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis turi 6,6 proc. ir 6 mandatus. LLRA-KŠS, turi 5,08 proc. ir 4 mandatus.Rezultatus VRK pateikė 1823 apylinkių iš 1989, suskaičiuoti 871635 balsai.
Vilniaus Pašilaičių apygardoje suskaičiavus 1 iš 10 apylinkių rezultatus pirmauja Vytautas Kernagis (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 33,36 proc., antras Vytautas Mitalas (Laisvės partija) – 25,81 proc. 
Partijų pirmavimas vienmandatėse:Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 33Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 12Lietuvos socialdemokratų partija – 5Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 7Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga – 3Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 2Darbo partija – 1Laisvės partija – 1Lietuvos žaliųjų partija – 1Laisvė ir teisingumas – 1Išsikėlę patys kandidatai – 4
TS-LKD atotrūkis auga: 02.30 val. partija turėjo surinkusi 22,46 proc. balsų ir 21 mandatą. LVŽS – antroje vietoje ir turi 18,77 proc., 17 mandatų. Trečioje vietoje – Darbo partija su 10,43 proc. balsų ir 10 mandatų. Lietuvos socialdemokratų partija turi 9,72 proc., jai priklauso 9 mandatai. Laisvės partija surinko 7,88 proc. ir turi 7 mandatus. Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis turi 6,61 proc. ir 6 mandatus.Rezultatus VRK pateikė 1802 apylinkių iš 1989, suskaičiuoti 845804 balsai.
01.30 val. VRK pateikė 1660 apylinkių rezultatus iš 1989. Pirmoje vietoje – TS-LKD su 21,37 proc. ir 20 mandatų. LVŽS – antroje vietoje ir turi 19,50 proc., 18 mandatų. Darbo partija – trečioje vietoje su 11,01 proc. Jai priklauso 10 mandatų. Lietuvos socialdemokratų partija turi 9,91 proc. Jai priklauso 9 mandatai. Laisvės partija surinko 7,45 proc. Ir turi 7 mandatus. Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis turi 6,46 proc. ir 6 mandatus.
01.15 val. duomenimis, TS-LKD toliau kopia į viršų. Ji jau turi 21,12 proc. balsų ir 20 mandatų. Antroje vietoje – LVŽS su 19,57 proc. ir 18 mandatų. Darbo partija – trečia su 11,13 proc. ir 10 mandatų. Lietuvos socialdemokratų partija yra ketvirta – 9,97 proc. ir 9 mandatai. Toliau – Laisvės partija su 7,33 proc. ir 7 mandatais. Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis surinko 6,38 proc. ir turi 6 mandatus.
Vilniaus Verkių  apygardoje suskaičiavus 1 iš 9 apylinkių rezultatus pirmauja Dainius Kreivys (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 39,09 proc., antras Gediminas Jaunius (Laisvės partija) – 20 proc.
01.15 val. duomenimis, TS-LKD toliau kopia į viršų. Ji jau turi 21,12 proc. balsų ir 20 mandatų. Antroje vietoje – LVŽS su 19,57 proc. ir 18 mandatų. Darbo partija – trečia su 11,13 proc. ir 10 mandatų. Lietuvos socialdemokratų partija yra ketvirta – 9,97 proc. ir 9 mandatai. Toliau – Laisvės partija su 7,33 proc. ir 7 mandatais. Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis surinko 6,38 proc. ir turi 6 mandatus.
00.59 VRK paskelbė naujus duomenis. Iš 1989 apylinkių rezultatus paskelbė 1570.Pirmoje vietoje – TS-LKD su 20,94 proc. balsų. Antroje vietoje – LVŽS su 19,65 proc. Trečioje vietoje yra Darbo partija – 11,24 proc. Lietuvos socialdemokratų partija – 10,11 proc. Laisvės partija – 7,28 proc. Liberalų sąjūdis – 6,35 proc.
Kauno Šilainių apygardoje suskaičiavus 1 iš 11 apylinkių rezultatus pirmauja Jurgita Šiugždinienė (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 38,71 proc., antra – Ligita Valalytė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 14,42 proc.
00.45 val. VRK paskelbė naujausius rezultatus ir matyti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą aplenkė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.TS-LKD surinko 20,47 proc. ir pelnė 19 mandatų. Tuo metu LVŽS rezultatas sumažėjo iki 19,90 proc. ir turi 18 mandatų.
00.30 val. VRK iš 1989 apylinkių rezultatus paskelbė 1474. Jau suskaičiuoti 494630 balsų.LVŽS – vis dar pirmoje vietoje su 20,20 proc. Antroje vietoje į viršų kyla TS-LKD – 20,07 proc. Darbo partija yra trečioje vietoje su 11,67 proc. Ketvirtoje vietoje yra Lietuvos socialdemokratų partija – 10,36 proc. Laisvės partija – 6,86 proc. Liberalų sąjūdis – 6,18 proc.
Partijų pirmavimas vienmandatėse:Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 29Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 13Lietuvos socialdemokratų partija – 6Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 6Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga – 3Darbo partija – 1Laisvės partija – 1
Vilniaus Pilaitės–Karoliniškių apygardoje suskaičiavus 5 iš 12 apylinkių rezultatus pirmauja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 27,81 proc., antras Saulius Skvernelis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 18,43 proc.
Vilniaus Naujamiesčio–Naujininkų apygardoje suskaičiavus 3 iš 13 apylinkių rezultatus pirmauja Žygimantas Pavilionis (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 30,75 proc., antras Tomas Vytautas Raskevičius (Laisvės partija) – 15,20 proc.
Vilniuje Naujosios Vilnios apygardoje suskaičiavus 5 iš 13 apylinkių rezultatus pirmauja Monika Navickienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 25,36 proc., antra Romualda Poševeckaja (Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga) – 22,29 proc.
00.15 val. VRK skelbia naujausius duomenis. Iš 1989 apylinkių balsus jau suskaičiavo 1423.Pirmoje vietoje vis dar – LVŽS. Tačiau atotrūkis tarp TS-LKD vis mažėja. LVŽS turi 20,37 proc. TS-LKD – 19,62 proc.Trečioje vietoje yra Darbo partija su 11,93 proc. Ketvirta vieta – Lietuvos socialdemokratų partijos su 10,48 proc. Laisvės partija – 6,72 proc. Liberalų sąjūdis – 6,03 proc.
Šaltinių duomenimis, TS-LKD pirmauja 25 vienmandatėse, ir galimai turės maždaug 45 antrus turus.LVŽS pirmauja 13 apygardų, ir galimai turės maždaug 30 antrų turų.LSDP pirmauja septyniose vienmandatėse, galbūt turės apie 15 antrų turų.Laisvės partija pirmauja tik vienoje vienmandatėje.Darbo partija irgi pirmauja tik vienoje vienmandatėje, ir galimai turės keletą antrų turų.Viena didžiausių intrigų – rinkimų rezultatas Kaune. Šaltinių duomenimis, kol kas ten pirmauja TS-LKD, LVŽS yra antri.
Vilniaus Senamiesčio–Žvėryno apygardoje suskaičiavus 2 iš 15 apylinkių rezultatus pirmauja Viktorija Čmilytė-Nielsen (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) – 33,54 proc., antras Mykolas Majauskas (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 27,22 proc.
Karbauskis: tikriausiai būsime antriPo vidurnakčio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad tikėtina, jog ši partija liks antroje pozicijoje.„Matosi iš dabartinių rezultatų, kad tikriausiai būsime antri, ne pirmi. Kai ateis didžiųjų miestų rezultatai ir ta situacija bus pakeista. Bet skirtumas tikriausiai bus vienas ar du mandatai. Tikriausiai taip bus. Ir tai nieko nereikš“, – žurnalistams LVŽS rinkiminėje būstinėje sakė jis.Anot politiko, viską lems antrasis rinkimų turas.„Bendra suma centro kairės kandidatų balsų yra daug didesnė nei dešiniųjų. O miestuose ta situacija bus šiek tiek kita“, – sakė R. Karbauskis.
Partijų pirmavimas vienmandatėse:Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 25Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 13Lietuvos socialdemokratų partija – 7Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 5Darbo partija – 1Laisvės partija – 1
Gabrielius Landsbergis neatmeta derybų su Darbo partijaPaklaustas, ar konservatoriai derėsis su Darbo partija, Gabrielius Landsbergis tokios galimybės neatmetė.„Mes nesakome prieš kažką, mes sakome už. Prie stalo, kur derėtųsi politinės jėgos, turi atsirasti vietos visiems rinkėjų lūkesčiams. Žmonės, kurie balsavo už „valstiečius“, už Darbo partiją ar kitas politines jėgas jie tikisi, kad jų lūkesčiai bus išgirsti“, – teigė G. LandsbergisI. Šimonytė pabrėžė, kad koalicijos formavimui įtakos turės ne tik konservatorių rezultatai, bet ir kitų partijų. „Labai smarkiai tai priklausys nuo individualaus Tėvynės sąjungos rezultato, bet ir taip pat nuo to rezultato, kokį gaus kitos partijos, tai yra, koks bus pasitikėjimas kitų partijų, kiek bus balsų ir kiek partijų išvis bus reikalinga, kad koalicija galėtų būti stabili, veiksni, veikli“, – sakė ji.
Paluckas su valstiečiais derėtis neskubės Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad jį stebina Darbo partijos išsiveržimas į priekį suskaičiavus daugiau nei pusės apylinkių balsus, ir jis nedrįsta prognozuoti galutinio socialdemokratų pasirodymo.Jis tvirtina, kad dabar koncentruosis į antrąjį Seimo rinkimų turą.„Akivaizdu, kad tas nedidelis procentų skirtumas, jis egzistuoja, ir gali būti, kad Darbo partija bus nustebinusi visus, tarp jų ir mus. Tai kokius balsus susiurbė ir kodėl jie nebyrėjo socialdemokratams, o Darbo partijai, matyt, politologai aiškinsis ir mes šiek tiek paskui, vėliau. O dabar ruošimės antrajam turui“, – žurnalistams sekmadienį sakė G. Paluckas.Jis tikisi, kad socialdemokratai dar galėtų aplenkti Darbo partiją sulaukus didžiųjų apylinkių balsus.Politikas kartoja, kad neskubins derybų dėl premjero Sauliaus Skvernelio įvardijamos galimos centro-kairės koalicijos – „valstiečių“, Darbo partijos ir socialdemokratų – ir sako, kad reikėtų palaukti antrojo turo. „Šiandien ne – jokių derybų, jokių koalicijų ir jokių pašnekesių“, – pabrėžė jis.
Pilaitės-Karoliniškių apygardoje, suskaičiavus 3 apylinkes iš 12, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (TS-LKD) lenkia Saulių Skvernelį.
Vilniaus Fabijoniškių apygardoje suskaičiavus 1 iš 11 apylinkių rezultatus pirmauja Aistė Gedvilienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 27,11 proc., antras Artūras Žukauskas (Laisvės partija) – 15,76 proc.
Seimo narei Popovienei rinkimuose kol kas sekasi geriau nei Pranckiečiui Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kovoje dėl mandato Raudondvario rinkimų apygardoje lieka antrasis.Tai rodo duomenys, gauti ne iš visų 26, o iš 21 rinkimų apylinkės.  Už parlamento vadovą atiduota 24,88 proc. balsų.Raudondvaryje pirmauja Seimo narė socialdemokratė Raminta Popovienė, už kurią balsavo 26,97 proc. rinkėjų.
Ališauskienė: klausimas, ar rinkėjai nepainiojo partijų pavadinimų„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė specialioje Delfi laidoje „Lietuva renkasi“ kalbėjo, kad šiek tiek stebina Laisvės partijos rinkimų rezultatai ir tai, kad Laisvė ir teisingumas, tikėtina, nepateks į Seimą. Ji taip pat pastebėjo, kad „valstiečiams“ galėjo padėti pandemija. Anot jos, tuomet nesimatė opozicijos.„Kol kas nelabai kas stebina tik turėkime omenyje, kad tai dar tik trečdalis balsų. Apylinkių daug bet jos visgi mažos. Didžiosios ateis kiek vėliau. Vilnius, Kaunas didesni miestai ir jie turės esminę įtaką. Sakyčiau, kad galbūt sunkoka būtų pasakyti, kad stebina, bet geresnis nei buvo galima tikėtis Laisvės partijos rezultatas ir žymiai blogesnis Laisvės ir teisingumo. Čia kyla klausimas, lyg Laisvės partijos mažesnės apylinkės, kaimiškos, atrodytų, neturėtų šita partija ten būti labai populiari pagal savo programą, žinomumą. Klausimas, ar rinkėjai nepainiojo pavadinimų.Aš nesakau, kad jie norėjo balsuoti už Žemaitaitį, o pabalsavo už Armonaitę. Sakau, kad apskritai pačioje rinkimų kampanijoje panašūs pavadinimai šiek tiek žmones supainioja. Lygiai taip pat kaip ir socialdarbiečių, ir Darbo partija, ar socialdemokratų. Jos labai panašios ir dalis žmonių ne visada atsirenka kas yra kas“, – kalbėjo R. Ališauskienė.„Man įdomiausia dėl Laisvės ir teisingumo, kas įvyko, nes visą pusmetį jie laikėsi pakankamai neblogai. Atrodė, kad pateks į Seimą, dabar jau panašu, kad ne. O Darbo partija atrodo geriau tuose rajonuose negu atrodė dar mėnuo, pusantro mėnesio iki rinkimų. Tai yra tikimybė, kad nemažai žmonių buvo neapsisprendusių. Kalbėjome ir prieš rinkimus, kad žmonės turėdavo meniu – labiausiai patinka šitas, bet jei kartais ne partija A, tai gal C ar D. Šioje vietoje Laisvė ir teisingumas labiausiai persidengė su Darbo partija ir socialdemokratais“, – pridūrė R. Ališauskienė.Pasak jos, rezultatų vaizdas turėtų pasikeisti skaičiuojant didžiųjų miestų balsus, nes žiūrint pagal aktyvumą vien jau Vilniaus apygardos buvo aktyvesnės nei bet kur kitur, o Vilnius tradiciškai labiau balsuoja už Tėvynės sąjungą ir liberalias partijas.
Iš karto po vidurnakčio iš 1989 apylinkių rezultatus pateikė 1367.LVŽS vis dar lieka pirmoje vietoje – 20,64 proc. TS-LKD – antroje vietoje (18,96 proc.). Šias partijas skiria jau tik 1 mandatas. LVŽS kol kas turi 19 mandatų. TS-LKD – 18.Trečioje vietoje – Darbo partija su 12,26 proc. Lietuvos socialdemokratų partija turi 10,59 proc. Laisvės partija – 6,45 proc. Liberalų sąjūdis – 5,91 proc.Kitos partijos rinkimų barjero neperžengia.
Kauno Kalniečių apygardoje suskaičiavus 2 iš 12 apylinkių rezultatus pirmauja Arvydas Anušauskas (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 31,56 proc., antra – Aušra Papirtienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 18,41 proc.
Vilniaus Žirmūnų apygardoje suskaičiavus 1 iš 14 apylinkių rezultatus pirmauja Paulė Kuzmickienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 33,15 proc., antra Monika Ošmianskienė (Laisvės partija) – 13,09 proc.
Tomaševskis: Seime galime dirbti su visomis partijomis išskyrus konservatorius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis mano, kad žvelgiant į pirminius Seimo rinkimų rezultatus labiausiai tikėtina centro kairės valdančioji koalicija. Politikas taip pat akcentuoja, kad partija galėtų bendrauti su visomis politinėmis jėgomis išskyrus Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD).„Aš visada pabrėždavau, kad būti koalicijoje ar net turėti Seimo narių mandatus nėra tikslas kaip tikslas savyje. Tai yra tik priemonė, kad padėti žmonėms, kad realizuoti programą. Mūsų programa yra viena iš geriausių“, – LRT televizijai teigė V. Tomaševskis.LLRA-KŠS pirmininkas akcentuoja, kad partija savo programą įgyvendina jau šioje kadencijoje, primindamas jų siūlymą išmokėti vadinamąją tryliktą pensiją.„Dabar mums svarbu, kas palaikys tolesnius balsavimus, jeigu palaikys, mes su mielu noru dalyvausime formuojant daugumą“, – akcentavo jis.V. Tomaševskis taip pat teigia, kad žvelgiant į pirminius rezultatus, jo nuomone, tikėtina centro kairės valdančioji koalicija. Politikas taip pat teigia, kad bendradarbiauti jo vadovaujama partija galėtų su visomis partijomis išskyrus konservatorius.„Mes galime dirbti praktiškai su visomis partijomis ir savivaldos lygyje mes tai parodėme. Mes turime 6 savivaldybėse savo atstovus ir visose esame koalicijoje. Kitos partijos taip pat nori su mumis dirbti, kadangi esame solidi politinė jėga, laikomės susitarimų ir t.t.“, – sakė V. Tomaševskis.
Partijų pirmavimas vienmandatėse:Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 22Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 13Lietuvos socialdemokratų partija – 7Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 5Darbo partija – 1Laisvės partija – 1
Pasaulio lietuvių apygardoje, suskaičiavus 40 iš 51 diplomatinės atstovybės duomenis, pirmauja Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija) – 33,70 proc., antra Dalia Asanavičiūtė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 28,73 proc., trečias Linas Antanas Linkevičius (Lietuvos socialdemokratų darbo partija) – 16,85 proc.
Panevėžio Nevėžio apygardoje suskaičiavus 2 iš 13 apylinkių rezultatus pirmauja Bronislovas Matelis (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 29,24 proc., antras Kęstutis Lukoševičius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 14,39 proc.
Vilniaus Panerių–Grigiškių apygardoje suskaičiavus 4 iš 13 apylinkių rezultatus pirmauja Agnė Bilotaitė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 27,11 proc., antra Renata Cytacka (Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga) – 12,27 proc.
Klaipėdos Baltijos apygardoje suskaičiavus 4 iš 16 apylinkių rezultatus pirmauja Audrius Petrošius (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 22,91 proc., antras – Mindaugas Bastakis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 13,58 proc.
23.50 val. iš 1989 apylinkių duomenis pateikė 1313. Suskaičiuota 362467 balsai.Pirmoje vietoje lieka LVŽS – 20,67 proc. Antroje vietoje yra TS-LKD – 18,51 proc. Trečioje vietoje – Darbo partija su 12,51 proc. Lietuvos socialdemokratai turi 10,69 proc. Laisvės partija surinko 6,38 proc. Liberalų sąjūdis turi 5,83 proc. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 5,04 proc.
Klaipėdos Danės apygardoje suskaičiavus 10 iš 18 apylinkių rezultatus pirmauja Arvydas Pocius (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 25,74 proc., antras – Saulius Budinas (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) – 13,76 proc.
Kauno Aleksoto–Vilijampolės apygardoje suskaičiavus 2 iš 13 apylinkių rezultatus pirmauja Vytautas Juozapaitis (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 26,45 proc., antra – Liukrecija Navickienė (išsikėlė pati) – 14,63 proc.
https://www.delfi.lt/video/aktualijos/simonyte-tevynes-sajunga-moka-buti-opozicijoje.d?id=85464429
Klaipėdos Danės apygardoje suskaičiavus 8 iš 18 apylinkių rezultatus pirmauja Arvydas Pocius (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 24,35 proc., antras – Saulius Budinas (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) – 13,59 proc.
Konservatoriai tikisi laimėti pirmąjį turą, imsis iniciatyvos burti plačią koalicijąTėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai tikisi, kad surinks daugiausia balsų per pirmąjį Seimo rinkimų turą, ir žada imtis iniciatyvos burti plačią valdančiąją koaliciją.Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis vėlų sekmadienio vakarą sakė matantis ženklų, kad atėjus balsams iš didžiųjų miestų konservatoriai bus pirmieji.„Tai, ko gero, simbolizuoja tam tikrą pasitikėjimą, kad į rankas įduodama iniciatyvos teisė, (...) kaip esminį uždavinį šiandien galime įvardyti plačią koaliciją“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.Paklaustas, ar konservatoriai derėsis su Darbo partija, G. Landsbergis tokios galimybės neatmetė.„Mes nesakome prieš kažką, mes sakome už. Prie stalo, kur derėtųsi politinės jėgos, turi atsirasti vietos visiems rinkėjų lūkesčiams. Žmonės, kurie balsavo už „valstiečius“, už Darbo partiją ar kitas politines jėgas jie tikisi, kad jų lūkesčiai bus išgirsti“, – teigė G. Landsbergis
Kauno Centro–Žaliakalnio apygardoje suskaičiavus 1 iš 15 apylinkių rezultatus pirmauja Gabrielius Landsbergis (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 35,56 proc., antra – Audronė Jankuvienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 13,37 proc.
Vilniaus Šeškinės–Šnipiškių apygardoje suskaičiavus 1 iš 11 apylinkių rezultatus pirmauja Mindaugas Lingė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 25,64 proc., antras Artūras Zuokas (Partija „Laisvė ir teisingumas“) – 13,71 proc/Vilniaus Pilaitės–Karoliniškių apygardoje suskaičiavus 3 iš 12 apylinkių rezultatus pirmauja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 25,96proc., antras Saulius Skvernelis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 18,03 proc.ilniuje Naujosios Vilnios apygardoje suskaičiavus 2 iš 13 apylinkių rezultatus pirmauja Monika Navickienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 23,62 proc., antra Romualda Poševeckaja (Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga) – 22,13 proc.
Paluckas neslepia, kad Darbo partijos rezultatai nustebino: ruošiasi kovoti antrajame rinkimų ture Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas neslepia, jog ryškėjantys rinkimų rezultatų kontūrai atnešė staigmenų. Vis dėlto, net „darbiečiams“ daugiamandatėje rinkimų apygardoje lenkiant socialdemokratus, G. Paluckas tikina, kad partija pasiruošusi rimtai kovai dėl mandatų vienmandatėse apygardose antrame rinkimų ture.„Akivaizdu, kad tas skirtumas yra, egzistuoja. Gali būti, kad Darbo partija bus nustebinusi visus, tame tarpe ir mus. Kokius balsus susiurbė ir kodėl jie nebyrėjo socialdemokratams, matyt, aiškinsis vėliau politologai ir mes šiek tiek. O dabar ruošiamės antram turui“, – žurnalistams sakė G. Paluckas.Jo teigimu, jokios derybos dėl valdančiosios koalicijos formavimo kol kas nebus daromos.„Nieko neprognozuojam, žiūrime dėl antrų turų ir ruošiamės pakovoti ten. Čia dabar yra pagrindinis rūpestis“, – kalbėjo socialdemokratų lyderis.Jis pasidžiaugė ir savo paties rezultatu vienmandatėje rinkimų apygardoje Utenoje.
23.35 val. naujausius duomenis iš 1989 apylinkių pateikė 1234. Suskaičiuota 314583 balsai. Pirmoje vietoje – LVŽS (20,92 proc.). Antroje vietoje – TS-LKD (18,02 proc.). Trečioje vietoje – Darbo partija (12,70 proc.). Lietuvos socialdemokratų partija yra ketvirtoje vietoje su 10,72 proc. Laisvės partija turi 6,21 proc. Liberalų sąjūdis – 5,76 proc. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 5,21 proc.
Karbauskis: jei bus galimybė siūlyti Verygą sveikatos apsaugos ministru – tikrai jį siūlysime„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad esant galimybei ir antrą kartą siūlytų Aurelijų Verygą tapti sveikatos apsaugos ministru.„Aš manau, kad jei bus galimybė siūlyti ministrą Aurelijų Verygą, mes tikrai jį siūlysime. Abejonių nekelia, kad tai yra puikus ministras, (jo inicijuoti – ELTA) pokyčiai ir farmacinėje, ir kitose srityse. Dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės veto mums nepavyko padaryti sveikatos reformos ir aš tikiuosi, kad dabar mes su partneriais, jeigu taip pasiseks, jeigu mus palaikys žmonės, turėsime koaliciją padaryti tas reformas“, – Delfi TV teigė R. Karbauskis.„(Aurelijus Veryga yra – ELTA) vienintelis ministras, kuris pradribo ketverius metus. Man rodos, nėra buvę sveikatos apsaugos ministro, kuris pradirbtų ilgiau negu metus. Dabar jis turi ir daug patirties ir daug padarytų darbų“, - pridūrė jis.
Partijų pirmavimas vienmandatėse:Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 13Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 15Darbo partija – 1Lietuvos socialdemokratų partija – 8
Klaipėdos Pajūrio apygardoje suskaičiavus 1 iš 14 apylinkių rezultatus pirmauja Simonas Gentvilas (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) – 22,96 proc., antras Arūnas Barbšys (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 19,44 proc.
Kauno Aleksoto–Vilijampolės apygardoje suskaičiavus 1 iš 13 apylinkių rezultatus pirmauja Vytautas Juozapaitis (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 27,35 proc., antra – Liukrecija Navickienė (išsikėlė pati) – 20,34 proc.
Vilniaus Pilaitės–Karoliniškių apygardoje suskaičiavus 1 iš 12 apylinkių rezultatus pirmauja Jurijus Zaranka (Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga) – 43,23 proc., antras Saulius Skvernelis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 11,35 proc.
23.20 val. iš 1989 apylinkių duomenis paskelbė 1179. Suskaičiuoti 286308 balsai.Pirmoje vietoje lieka LVŽS – 21,09 proc. Antroje vietoje yra TS-LKD (17,78 proc.). Trečioje vietoje – Darbo partija (12,85 proc.). Lietuvos socialdemokratų partija – ketvirtoje vietoje (10,67 proc.). Laisvės partija – 6,11 proc. Liberalų sąjūdis – 5,75 proc. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 5,17 proc.
Šilutės apygardoje suskaičiavus 29 iš 37 apylinkių rezultatus pirmauja Sandra Tamašauskienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 23,77 proc., antras Zigmantas Balčytis (Lietuvos socialdemokratų darbo partija) – 22,35 proc.
Kelmės–Šilalės apygardoje suskaičiavus 36 iš 54 apylinkių rezultatus pirmauja Remigijus Žemaitaitis (Partija „Laisvė ir teisingumas“) – 31,36 proc., antras Jonas Gudauskas (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 18,31 proc.
Skvernelis: bendrą vaizdą mes matysime, kai bus aiškūs vienmandatininkai rytePremjeras teigė, kad šią naktį pokalbiai dėl valdančiosios koalicijos formos dar neprasidės. Bet tai gali įvykti rytoj.„Manau, kad šią naktį ne, kiek žinau, tai Ramūnas irgi miegoti eis. O man rytoj į darbą reikia, tą patį padarysiu. Bet siūlyčiau ir mąstyčiau, nes bendrą vaizdą mes matysime, kai bus aiškūs vienmandatininkai ryte. Ir dienos eigoje būtų galima pabandyti bent jau pasikalbėti su potencialiais partneriais, ar jie matytų bent teorinę galimybę turėti centro kairės bloką“, - sakė jis.Ministras pirmininkas teigė, kad pats norėtų kartą pabūti ir Seimo nariu, galbūt vadovautų parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Jis teigė, kad ministru būti jis nenorėtų.„Ne, aš jau geriau užimčiau ir pasinaudočiau galimybe dalyvauti teisėkūros procese, Seime. Vyriausybėje jau buvau, jau antroje. Bet Seimo nariu taip ir nepabuvau. Norėtųsi, tikrai. Matau save Teisės ir teisėtvarkos arba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete“, - galimas savo pozicijas vardijo premjeras.
Šiaulių Saulės apygardoje suskaičiavus vienos apylinkės iš 14 apylinkių rezultatus pirmauja Domas Griškevičius (išsikėlė pats) – 22,25 proc., antra – Vilija Aleknaitė Abramikienė (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 18,35 proc. Po 23 val. paskelbti pirmieji duomenys iš Šiaulių. Aušros apygardoje iš 17 apylinkių duomenis jau pateikė 1. Laimi LVŽS atstovas Stasys Tumėnas – 24,02 proc. Antroje vietoje TS-LKD atstovas Martynas Šiurkus (15,46 proc.).Aukštaitijos apygardoje suskaičiavus 20 iš 34 apylinkių rezultatus pirmauja Guoda Buronienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 25,98 proc., antra Jurga Girdzijauskienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 17,84 proc. Alytaus apygardoje suskaičiavus 3 iš 19 apylinkių rezultatus pirmauja Povilas Labukas (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 24,15 proc., antras – Vytautas Bakas (išsikėlė pats) – 20,67 proc.
23.05 val. duomenis iš 1989 apylinkių jau pateikė 1082. Tai yra jau daugiau nei pusė apylinkių.LVŽS yra pirmi – 21,59 proc. TS-LKD – antroje vietoje (17,12 proc.). Trečioje vietoje – Darbo partija (13,23 proc.). Lietuvos socialdemokratų partija – 10,80 proc. Toliau – Laisvės partija (5,79 proc.). Liberalų sąjūdis – 5,61 proc. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 5,07 proc.
Kauno Savanorių apygardoje suskaičiavus 2 iš 16 apylinkių rezultatus pirmauja Paulius Lukševičius (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 17,06 proc., antras Marius Matijošaitis (Laisvės partija) – 14,30 proc.Panemunės apygardoje suskaičiavus pirmos apylinkės iš 13 apylinkių rezultatus pirmauja Gintarė Skaistė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 30,77 proc., antras – Aurelijus Veryga (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 20,22 proc.
Jotvingių apygardoje suskaičiavus 18 iš 39 apylinkių rezultatus pirmauja Zenonas Streikus (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 22,89 proc., antras Justas Pankauskas (Lietuvos socialdemokratų partija) – 19,40 proc.
Žiemgalos rytinėje apygardoje suskaičiavus 32 iš 57 apylinkių rezultatus pirmauja Antanas Matulas (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 29,98 proc., antra Neringa Trinskienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 16,40 proc.
Skvernelis ministru būti nenorėtų: save matau Seimo komitetuose Premjeras Saulius Skvernelis neslepia, jeigu Lietuvos valstiečiai ir žaliųjų sąjunga nelaimės rinkimų, jis ministru nebus. Pasak jo, save jis įsivaizduotų Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete arba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete."Ne (ministru nebūtų. – ELTA), jau geriau pasinaudočiau galimybe teisėkūros procese dalyvauti. Tai yra Seime. Jau antroje Vyriausybėje buvau. Tai Seimo nariu dar tokiu nepabuvau. Norėtųsi. Jeigu krypstant į detales save matau Teisės ir teisėtvarkos komitete arba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete", - teigė jis.
Marių apygardoje suskaičiavus 1 iš 10 apylinkių rezultatus pirmauja Ligita Girskienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 25,24 proc., antras Kęstutis Navickas (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 16,65 proc.
Panevėžio vakarinėje apygardoje suskaičiavus 1 iš 11 apylinkių rezultatus pirmauja Indiana Grigienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 24,13 proc, antras Deividas Labanavičius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 21,10 proc, trečias Povilas Urbšys (išsikėlė pats) – 14,80 proc.
Skvernelis stebisi Darbo partijos rezultatais Nors iki rinkimų rezultatų paskelbimo dar teks palaukti, tačiau Darbo partijos rezultatai iki šiol stebina, sako premjeras Saulius Skvernelis.„Atvirai pasakius, tikrai nustebino. Tikėtina buvo, kad pasirodys, tikrai peržengs 5 procentus, bet kad būtų trečioje vietoje, tai tikrai nustebino“, – Delfi laukiant rinkimų rezultatų „valstiečių“ štabe sakė S. Skvernelis.Jo teigimu, tokie „darbiečių“ rezultatai stebina dar ir dėl to, kad partijos lyderis Viktoras Uspakichas pats nekandidatuoja į Seimą.„Aš manau, kad yra tokios pačios tendencijos – jei šiemet neturėjom tokios naujos politinės jėgos, kuri ateitų ir išgelbėtų visus, tai šita politinė jėga kažkaip atgimė“, – Darbo partijos gerus rezultatus aiškino premjeras.
Iš 1989 apylinkių 22.50 val. balsus suskaičiavo 984. Tai yra iš 71 apygardos duomenis pateikė 49. Suskaičiuoti 198368 rinkėjų balsai.Pirmoje vietoje ir toliau išlieka LVŽS su 21,82 proc. Antroje vietoje – TS-LKD su 16,54 proc. Darbo partijoje su 13,49 proc. – trečioje vietoje. Lietuvos socialdemokratų partija (10,89 Proc.) – ketvirtoje vietoje. Toliau – Laisvės partija (5,64 proc.). Liberalų sąjūdis – (5,53 proc.). Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 5,17 proc.
Naujamiesčio–Naujininkų apygardoje suskaičiavus 1 iš 13 apylinkų rezultatus pirmauja Artūras Melianas (Lietuvos žaliųjų partija) – 20,49 proc., antras Dmitrij Ikonikov (Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga) – 18,85 proc.
Šiaulių krašto apygardoje suskaičiavus 16 iš 35 apylinkų rezultatus pirmauja Rima Baškienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 48,08 proc., antra Ingrida Venciuvienė (Darbo partija) – 13,90 proc.
Kėdainiuose suskaičiavus 21 iš 38 apylinkių rezultatus pirmauja Darius Kaminskas (išsikėlė pats) – 39,58proc., antras Tomas Bičiūnas (Lietuvos socialdemokratų partija) – 19,38 proc. Jonavoje suskaičiavus 9 iš 25 apylinkių rezultatus pirmauja Eugenijus Sabutis (Lietuvos socialdemokratų partija) – 31,35 proc., antras Gintaras Stašionis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 20,65 proc. Sėlos vakarinėje apygardoje suskaičiavus 25 iš 44 apylinkių rezultatus pirmauja Valdemaras Valkiūnas (išsikėlė pats) – 20,08 proc., antras Audrys Šimas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 15,71 proc.
Į kovą dėl vietų Seime stoja dvi liberalios partijos ir LLRA-KŠSSeimo rinkimų rezultatų skaičiavimas atnešė naujų tendencijų. Nauji duomenys rodo, kad į Seimą gali patekti  ne tik  "valstiečiai", "darbiečiai",  konservatoriai, socialdemokratai, bet ir Laisvės partija, Liberalų sąjūdis bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).Preliminariais duomenimis, po penkis mandatus gali tikėtis Laisvės partija (5,31 proc.)  ir Liberalų sąjūdis (5,28 proc.) Keturis mandatus naujame Seime gali gauti LLRA-KŠS (5,16 proc).Tačiau šių trijų partijų atsiradimą parlamente ir toliau reikėtų vertinti atsargiai, nes balsų skaičiavimas rezultatą gali dar koreguoti. VRK disponuoja duomenimis tik iš 43 apygardų (Lietuvoje jų yra 71).Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Partijų pirmavimas vienmandatėse:Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 13Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 10Darbo partija – 1Lietuvos socialdemokratų partija – 7Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 4Laisvės partija – 1
Marijampolės rinkimų apygarda duomenis jau pateikė iš pirmosios apylinkės. Čia pirmauja Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatė Irena Lunskienė su 20,48 proc. balsų. Antras – Dainius Gaižauskas iš LVŽS (19,68 proc.).
Alytaus apygarda turi 19 apylinkių. Duomenis jau pateikė 1. Pirmoje vietoje – TS-LKD atstovas Povilas Labukas (21,67 proc.). Antras – pats išsikėlęs Vytautas Bakas su 14,04 proc.
Rinkimų štabe taip ir nepasirodęs Uspaskichas rezultatų laukia namuose: už antrą vietą verta pakovotiNors pagal pirmuosius rinkimų rezultatus Darbo partija užima trečiąją vietą, politinė jėga štabe rezultatus stebi be partijos lyderio Viktoro Uspaskicho. Kaip „Delfi“ telefonu sakė politikas, jis sunegalavo, todėl rinkimų štabe ir nepasirodė.„Kosėju šiek tiek, tai nenoriu ten kokių bacilų dalinti. Žinot, visa rinkiminė kampanija lauke“, - sakė V. Uspaskichas.Vis dėlto V. Uspaskichas pirmaisiais rezultatais džiaugtis neskubėjo. „Galėjo būt ir geresni, jeigu nebūtų „valstiečiai“ skyrę tiek daug pinigų pritraukiant rinkėjus, tai tikrai galėjome pakovoti už pirmą vietą“, - sakė jis.V. Uspaskichas teigė, kad tikisi pakliūti į pirmųjų daugiausiai balsų surinkusių partijų trejetuką.„Pirmoj dabar pagal rezultatus jau sunku tikėtis, bet už antrą vietą verta pakovoti“, - sakė politikas.
Baltijos apygardoje suskaičiavus 1 iš 16 apylinkių rezultatus pirmauja Andrius Petrošius (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 22,58 proc., antras Mindaugas Bastakis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 14,48 proc.
22.30 val. iš 1989 apylinkių suskaičiavo balsus 882. Iš viso suskaičiuoti 165414 balsai. Ir toliau pirmauja LVŽS - 22,16 proc. Antroje vietoje yra TS-LKD – 16,26 proc. Trečioje vietoje – Darbo partija su 13,42 proc. Lietuvos socialdemokratų partija turi 10,96 proc. Liberalų sąjūdis turi 5,55 proc. Laisvės partija šiuo metu surinko 5,51 proc. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 5,18 proc.
Deltuvos šiaurinėje apygardoje suskaičiavus 32 iš 46 apylinkų rezultatus pirmauja Tomas Tomilinas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 25,88 proc., antras Sergejus Jovaiša (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ) – 20,39 proc.
https://www.delfi.lt/video/aktualijos/puidokas-tikisi-15-procentu-ir-dvizenklio-mandatu-skaiciaus.d?id=85463751
Raudondvario apygardoje iš 26 apylinkių jau suskaičiavo 7. Pirmoje vietoje – Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatė Raminta Popovienė (37,97 Proc.). Seimo pirmininkas, Liberalų sąjūdžio kandidatas Viktoras Pranckietis – antras (18,65 proc.).
Dainavos apygardoje suskaičiavus 22 iš 44 apylinkių rezultatus pirmauja Andrius Palionis (Lietuvos socialdemokratų darbo partija) – 30,04 proc., antras Andrius Kupčinskas (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 16,22 proc.
Garliavos apygardoje iš 23 apylinkių jau suskaičiavo balsus 1. Laimi Justinas Urbanavičius iš TS-LKD (25,52 proc.). Antroje vietoje – Paulius Visockas iš Lietuvos socialdemokratų partijos (23,15 proc.).
Šilutės apygardoje suskaičiavus 17 iš 37 apylinkių rezultatus pirmauja Zigmantas Balčytis (Lietuvos socialdemokratų darbo partija) – 23,77 proc., antra Sandra Tamašauskienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 23,15 proc.
Partijų pirmavimas vienmandatėse:Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 13Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 6Darbo partija – 2Lietuvos socialdemokratų partija – 6Laisvės partija – 1
Šalčininkų – Vilniaus apygardoje duomenis jau pateikė 23 apylinkės iš 40. Didžiule persvara laimi Beata Petkevič iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos su 69,80 proc. balsų. Antra - Alicija Ščerbaitė iš Darbo partijos (14,42 proc.)
Šimonytė: Tėvynės sąjunga moka būti opozicijojeTėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė Delfi laidoje „Lietuva renkasi“ pasakojo su kuo partija negalėtų būti koalicijoje ir priminė, kad po pirmo turo dar negalima švęsti pergalės. Taip pat pabrėžė, kad mažumos Vyriausybė galėtų būti formuojama kraštutiniu atveju.„Tikiuosi kitokio Seimo, kuriame bus daugiau galimybių susikalbėti nei buvo šitame Seime. Matyt dėl to, kad viena frakcijų turėjo tokią didelę galią bent jau pradžioje, kad nematė labai didelio reikalo išklausyti ir kitokias nuomones žmonių, kurie taip pat atstovauja Lietuvos žmones ir yra taip pat jų rinkti. Tikėčiausi, kad šitame Seime netgi kas beformuotų valdančiąją daugumą ir Vyriausybę, tiesiog bus daugiau poreikio atsižvelgti į skirtingas nuomones.Greičiausiai, kad frakcijos bus mažesnės negu dabar, arba bent jau pradžioje kadencijos buvo didžiausia dabartinio Seimo frakcija, tai tas reiškia, kad ir koalicijas formuojant tiek ir išsaugant tą koaliciją bus daugiau poreikio tartis ir ieškoti kažkokių sprendimų, kurie galbūt nesuskirsto taip politinės bendruomenės, kaip kad dabar buvo, kad yra kas ne su mumis, tas būtinai prieš mus“ , – Delfi laidoje kalbėjo I. Šimonytė.Anot I. Šimonytės, mažumos Vyriausybė nėra pagrindinė siekiamybė, kaip kas nors galėjo suprasti. Tai – tik kraštutinis variantas.„Manau, kad mažumos Vyriausybė galėtų būti kraštutinis sprendimas ir tie mano žodžiai gal ištraukti iš konteksto. Tai tikrai nebuvo kažkoks pareiškimas, kaip vienintelis mums priimtinas, ar netgi labai realios opcijos. Tiesiog tokia opcija taip pat galėtų būti, nes yra daug klausimų, dėl kurių šiaip nėra sudėtinga skirtingo spektro politikams susitarti, nes ir debatuose turbūt buvo matyti, kad tiek dėl švietimo, tiek dėl kitų sprendimų, tarkime, kaip reikėtų geriausiai panaudoti Europos Sąjungos finansinę paramą per ateinančius artimiausius laikotarpius, tų ginčų taip nėra tiek daug, vadinasi susitarti dėl konkrečių darbų padarymo yra tų formatų daugiau nei vien tik koalicija, jei ji kažkaip gerai nesilipdo. Bet, žinoma, kad pirmiausia yra natūralūs partneriai, kurie natūralūs partneriais tos pačios Tėvynės sąjungos ir tai be jokios abejonės liberalai, bet dabar, matyt, spėlioti labai nedėkinga. Nes jei kažkas galės suformuoti labai greitai veiksmingą daugumą, tai ką čia burti apie mažumos Vyriausybę. Čia jau galėtų būti tik kraštutinis atvejis“, – teigė I. Šimonytė.Paklausus apie rinkimų rezultatus, I. Šimonytė sakė, kad po pirmo turo yra per anksti švęsti pergalę. Reikia sulaukti antrojo turo rezultatų.„Iš to ką dabar matome tai nieko negalime pasakyti. Puikiai žinome, kokios apylinkės ateina pirmosios ir turbūt jau turėjome ne vienus rinkimus, kai po to, kai suskaičiuojami miestų balsai, tas paveikslas gana stipriai pasikeičia. Sakyčiau, kad čia tik nedidelė dalis, kuri suskaičiuota. Turėčiau pastebėti, kad nors bendras aktyvumas rinkimuose nebuvo didelis, bet kai kuriose apygardose, tokiose kaip Senamiesčio ar Antakalnio, aktyvumas buvo netgi didesnis. Senamiesičo netgi gerokai didesnis nei 2016 metais. , manau, kad tai leidžia tikėtis gerų naujienų iš šio kėlinio, bet kėliniai yra du. Ir skaičiuosime tada, kai jau baigsis abu kėliniai, nes po pirmo užsiliūliuoti ne vieną kartą yra buvę mūsų istorijoje. Žmonės po pirmo kėlinio nusprendžia per anksti pasimatuoti nugalėtojų vainiką ir po to antras kėlinys pakoreguoja rezultatus“, – teigė I. Šimontė.Pasiteiravus, kas būtų tuomet, jei konservatoriai dar keturiems metams liktų opozicijoje, I. Šimonytė teigė, kad viskas priklausytų nuo to kokia būtų ta opozicija ir koks būtų jos svoris veikti priimamus sprendimus.
Suskaičiavus mažųjų apylinkių duomenis, pirmauja valdantieji „valstiečiai“ Sekmadienį suskaičiavus daugiau kaip ketvirtadalio nedidelių apylinkių duomenis, Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje pirmauja valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamais duomenimis, suskaičiavus balsus 623 apylinkėse iš 1989, už „valstiečius“ balsavo 23,38 proc. rinkėjų, ir tai kol kas jiems duotų 22 mandatus iš 70-ties daugiamandatėje apygardoje.Antroje vietoje yra opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 15,63 proc. balsų, tai jiems kol kas žada 15 mandatų.Trečioje vietoje yra per praėjusius rinkimus daugiamandatėje barjero neperlipusi Darbo partija su 14,44 proc. balsų ir 13 mandatų. Ketvirta būtų opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, kuri šiose apylinkėse surinko 11,05 proc. rinkėjų balsų ir gautų 10 mandatų.Opozicinis Liberalų sąjūdis šiose apylinkėse surinko 5,24 proc. balsų ir gautų penkis mandatus.Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija kol kas perkopia 5 proc. barjerą su 5,23 proc. rinkėjų balsų ir galėtų tikėtis penkių mandatų.Kitos partijos, esamais ketvirtadalio apylinkių duomenimis, lieka už 5 proc. kartelės ribos. Pirma prieš brūkšnį yra valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partija su 4,66 proc. rinkėjų balsų.Kol kas yra suskaičiuoti mažųjų regionuose esančių apylinkių balsai, rezultatus dar koreguos didžiųjų miestų apylinkių balsai.Daugiamandatėje apygardoje kandidatų sąrašus kėlė 17 partijų.Esamais duomenimis, iš dabartinių valdančiųjų partijų į Seimą daugiamandatėje apygardoje nepakliūtų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 3,81 proc. rinkėjų balsų.
Medininkų apygardoje iš 23 apylinkių duomenis jau pateikė 1. Laimi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Česlav Olševski su 72,16 proc. Antras – Robert Duchnevič iš Lietuvos socialdemokratų partijos su 7,67 proc.
Trakų – Vievio apygardoje suskaičiuota 10 apylinkių balsai iš 34. Pirmoje vietoje – Edita Rudelienė iš Liberalų sąjūdžio (24,88 proc.). Antras – Antanas Guoga, Darbo partijos kandidatas (16,25 proc.).
Katkus: visi mažieji politiniai dariniai, išskyrus Laisvės partiją, yra lūzeriai Komunikacijos apžvalgininkas Mykolas Katkus, vertindamas pasibaigusius Seimo rinkimus, tikino, kad tai pirmas kartas, kai rinkimų kampanija prasidėjo taip vėlai.„Man ši rinkimų kampanija keista buvo tuo, kad tai buvo pirmas kartas, kai rinkimų kampanija prasidėjo taip vėlai. Matėme debatus, kuriuos vedė Edmundas Jakilaitis, tai buvo paskutiniai ir pirmieji rimti debatai. Kalbėti apie asmeninę lyderystę – kur kas sunkiau.Anksčiau Skvernelis ir Karbauskis buvo labai aiškiai matomi lyderiai. Jų kova su Landsbergiu buvo tokia epinė, o dabar visos tos dramos nebuvo. Nematėme įdomių istorijų, mes rinkomės iš tų pačių, nusibodusių istorijų“, – sako M. Katkus.Anot jo, šiais metais ypač sunku vertinti šių rinkimų rezultatus.Anot jo, rinkimuose turbūt labai prastai seksis mažosioms partijoms.„Visi politiniai dariniai, išskyrus Laisvės partiją, yra lūzeriai, manau, kai kurie iš jų, tiek Juozaitis, Rdžvilas, susiklosčius aplinkybėms galėjo galvoti, kad jie gali surinkti penkis ar septynis procentus.“
Pirmauja partijų penketukas: "valstiečiai", "darbiečiai", konservatoriai, socialdemokratai ir Laisvės partija Pirmieji Seimo rinkimų rezultatai ir toliau rodo rinkėjų palankumą "valstiečiams", "darbiečiams" ir konservatoriams. Taip pat, išankstiniais duomenimis,  į Seimą patenka socialdemokratai ir Laisvės partija.Tačiau spręsti apie rinkimų nugalėtojus kol kas  reikėtų atsargiai,  nes VRK pateikia balsavimo rezultatus ne iš visų, o tik iš 351 apylinkės.  Tai yra rezultatas iš 40 apygardų, o iš viso yra 71 rinkimų apygarda.Tendencija šiuo metui yra tokia: už "valstiečius" balsavo  33,65 proc. rinkėjų, už Darbo partiją - 15,22 proc., nedaug nuo jų atsilieka TS-LKD su 15,17 proc. palaikymu. Ketvirtoji yra Socialdemokratų partija, pelniusi – 10,94 proc. rinkėjų balsų. Į Seimą patenkančių partijų penketuką, šio momento duomenimis, užbaigia politikos naujokai - Laisvės partija (5,16  proc.)Vienmandatėse apygardose buvo renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
https://www.delfi.lt/video/aktualijos/tiesiogiai-edmundas-jakilaitis-lankosi-seimo-rinkimuose-dalyvavusiu-partiju-bustinese.d?id=85463041
Žiemgalos vakarinėje apygardoje iš 56 apylinkių balsus suskaičiavo 40. Pirmas – socialdemokratas Liudas Jonaitis – 31,57 proc. LVŽS atstovas Arūnas Gumuliauskas – 18,80 proc.
Karbauskis nedirbtų su liberalaisLVŽS lyderis Ramūnas Karauskis, kalbėdamas LRT, tikėjosi: „Turėti tiek Seimo narių, kad galėtume formuoti valdančiąją koaliciją“.Jis neatviravo, su kuo galėtų formuoti koaliciją.„Su tuo, su kuo pavyktų susitarti. Su visais, kuriems iš tikrųjų norėtųsi tęsti tuos darbus, kuriuos mes darėme. Yra labai daug klausimų, kurie iš šito Seimo pateks į kitą Seimą, pvz. valstybių vaistinių ir kiti klausimai. Svarbiausia kad galėtume tęsti darbus“, – teigė R.Karbauskis.Jis apgailestavo, kad socialdemokratai neišsakė palaikymo LVŽS kandidatams antrajame ture, mat LVŽS pasirengusi socialdemokratų kandidatus, kurie konkuruos su konservatoriais ar liberalais, remti.Dabartinių valdančiųjų lyderis tikino, kad negalėtų naujoje koalicijoje dirbti „su tais, kurie siūlo įteisinti marichuaną, tai Laisvės partija“.„ Tikriausiai negalėtume dirbti su Liberalų sąjūdžiu, nes jie pastoviai sako, kad jie su mumis nedirbtų“, – stebėjosi R.Karbauskis.Jis neatmetė galimybės bendradarbiauti netgi su TS-LKD, „jei ten po reitingavimo dominuotų krikščionys“.
Pasaulio lietuvių apygardoje, suskaičiavus 30 iš 51 diplomatinės atstovybės duomenis, pirmauja Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija) – 29,93 proc., antra Dalia Asanavičiūtė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 24,80 proc., trečias Linas Antanas Linkevičius (Lietuvos socialdemokratų darbo partija) – 19,52 proc.
Duomenis jau pateikė pirmoji Vilniaus miesto apylinkė. Panerių – Grigiškių apygardoje yra 13 apylinkių. 1 apylinkės duomenys jau suskaičiuoti. Darbo partijos atstovas Artūras Skardžius pirmauja – 17,15 proc. Antra – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Renata Cytacka – 15,94 proc.
Partijų pirmavimas vienmandatėse: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 14 Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 6 Darbo partija – 2 Lietuvos socialdemokratų partija – 4
Danės apygardoje suskaičiavus 2 iš 8 apylinių rezultatus pirmauja Arvydas Pocius (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 18,90 proc., antras Naglis Puteikis (Centro partija - tautininkai) – 14,07 proc.
Iš 1989 apylinkių balsus 22.05 val. jau suskaičiavo 623. Iš viso jau suskaičiuota 97084 balsai.Pirmoje vietoje – LVŽS (23,38 proc.). Antroje vietoje yra TS-LKD su 15,63 proc. balsų. Trečia – Darbo partija – 14,44 proc. Lietuvos socialdemokratų partija surinko 11,05 proc. balsų. Liberalų sąjūdis – 5,24 proc. balsų. Laisvės partija – 5,23 proc. balsų.
Uspaskichas: mažesnis aktyvumas kaimiškose vietovėse turės įtakos partijos rezultatamsDarbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas sako, kad mažesnis rinkėjų aktyvumas kaimiškose vietovėse turės įtakos galutiniams partijos rezultatams Seimo rinkimuose.„Per karantiną sunku buvo organizuoti susitikimus kaimiškose vietovėse, tai duoda tam tikrą rezultatą. (...) Jei mes būtume suaktyvinę ten, tikrai būtume galėję pakovoti dėl pirmos vietos“, – sekmadienį nuotoliniu būdu žurnalistams sakė Darbo partijos lyderis.Jis pridūrė, kad įtakos turėjo ir tai, jog nemaža potencialių rinkėjų dalis neturi socialinių tinklų, kuriais būtų galima su jais bendrauti.Trečiadienį savo balsą atidavęs Darbo partijos lyderis teigė besitikintis 30 mandatų, tačiau sekmadienį partijos galimybes jis vertino kukliau.„Po pirmo turo tikimės kokių 12–14 vietų. (...) Jei pasiseks antrame ture, tikimės bent 20, virš 20 vietų“, – kalbėjo politikas.Laukti rinkimų rezultatų V. Uspaskichas į partijos būstinę neatvyko, jis liko namuose, nes turi peršalimo simptomų.„Šiek tiek kosėju, todėl nenorėjau važiuoti platinti kokių nors bacilų. Šiaip temperatūros nėra, bet noriu apsaugoti jus“, – komentavo politikas.Be to, Darbo partijos lyderis teigė, jog dėl postų neaukos programos, apie galimą koaliciją diskutuos su visomis politinėmis jėgomis.„Galiu pasakyti, kad mes vardan postų neaukosim pakankamai gerai subalansuotos programos, ji nė vienuose rinkimuose nebuvo tokia gera. (...) Jei pagrindinių dalykų negalėsim įtraukti į bendrą koalicijos programą, aš agituosiu partiją likti opozicijoje“, – aiškino jis.Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas sekmadienį siekė 35,96 proc., dar 11,64 proc. rinkėjų balsavo iš anksto.Dėl koronaviruso pandemijos išankstinis balsavimas vietoje įprastinių dviejų buvo ištęstas iki keturių dienų.Aktyviausios Seimo rinkimuose buvo Vilniaus Senamiesčio-Žvėryno (61,53 proc.), Antakalnio (60,6 proc.), Verkių (59,88 proc.) rinkėjai, mažiausiai aktyvi buvo Nalšios šiaurinė (36,66 proc.) ir Marių (35,59 proc.) apygardos.
Sociologas: iniciatyva formuoti valdančiąją daugumą atiteks valstiečiamsSociologas Vladas Gaidys, vertindamas pasibaigusius Seimo rinkimus ir pasirodžiusius rezultatus, jog kol kas pirmauja valstiečiai, specialioje Delfi laidoje tikino, kad šių metų rinkimų kampanija buvo kone pati pasyviausia ir labai bloga mažosioms partijoms. Anot jo, iniciatyva formuoti valdančiąją daugumą atiteks valstiečiams.„Manau, kad niekas nenustebo, būtų nustebinę, jei užsienio lietuviai būtų balsavę už valstiečius. Būtų taip pat keista, kad mažose apylinkėse žmonės būtų balsavę už liberalus“, – įvertino sociologas.„Pasaulio lietuviams nelabai patiko tai, kad jie negauna dvigubos pilietybės. Oficialus ministras jau trečias, o ne pirmas. O balsuoja jaunesni žmonės, ne taip ten ir paprasta. Reikia važiuoti, todėl nėra visur lengva“, – pridūrė jis.Pašnekovas leido suprasti, kad daugiau šansų laimėti turi konservatoriai.„Pagal apklausas, kurias turėjome prieš kelias savaites valstiečiai ir konservatoriai turėjo po lygiai. Taip pat klausiant, ar ateisite balsuoti, konservatorių rinkėjai yra aktyvesni.Matosi, kad bent Vilniuje tie žmonės buvo žymiai buvo labiau panašūs į Liberalų sąjūdžio ir konservatorių rinkėjus“, – pridūrė jis.Pasiteiravus, ar būtent konservatoriams reikėtų formuoti daugumą, pašnekovas tikino, kad dar gerokai per anksti apie tai kalbėti.„Vienas dalykas, čia yra pusė mandatų, kita pusė vietose. Tai gali žinoti tie, kurie važinėja po tas vietas ir žino žmonių nuotaikas.“Anot jo, buvo labai trumpas laikas, per kurį partijos galėjo agituoti už save, tai ypač blogai mažosioms partijoms.„Šioje kampanijoje galbūt, jeigu žmonės pastebėjo, Skvernelio ir jo žmonos įvykius, agitaciją, galbūt tai turės kažkokios įtakos. Bet tai truko labai trumpai, trumpa ekspozicija. Iš viso visoms partijoms tas laikas buvo rekordiškai trumpas. Anksčiau jau kovo mėnesį virdavo aistros, šiemet tik koronaviruso tema. Ypač mažosioms partijoms čia buvo nesėkmingas laikas.“Pašnekovas tikino, kad ši kampanija veikiausiai buvo kone pati pasyviausia, nes buvo kalbama ne apie rinkimus ir agitaciją, bet apie koronaviruso problemas.„Buvo labai pasyvi kampanija. Manau, skirtumas yra, kai atmosfera yra festivalio, tokio politinio festivalio, daug visokių portretų, tada žmonės diskutuoja, o šiemet iš viso pusė metų buvo kalbama apie kaukes, o ne rinkimus. Turbūt partijos turi mažiau pinigų, kuriuos galėjo išskirti. Žymiai buvo kuklesni resursai ir galimybės eiti per butus agituoti. Čia yra pasyviausia kampanija, bet ne tik politikai dėl to kalti.“
Radviliškio – Tytuvėnų apygardoje iš 36 apylinkių duomenis jau pateikė 15. Laimi Radviliškio meras, koservatorius Antanas Čepononis – 25,28 proc. Antroje vietoje – LVŽS narys Aurimas Gaidžiūnas (19,83 proc.).
Pirmieji rinkimų rezultatai – "valstiečių", "darbiečių" ir konservatorių naudaiPirmieji Seimo rinkimų rezultatai rodo rinkėjų palankumą "valstiečiams",  "darbiečiams" ir konservatoriams.Tačiau spręsti apie rinkimų nugalėtojus kol kas negalima, nes VRK pateikia balsavimą tik iš 205 apylinkių (37 apygardų).Nepaisant to, tendencija šiuo metui yra tokia: už "valstiečius" balsavo 24,31 proc. rinkėjų, už Darbo partiją - 15,28 proc., nedaug nuo jų atsilieka TS-LKD su 15,16 proc. palaikymu.  Ketvirtoji yra Socialdemokratų partija, pelniusi – 11,66 proc. rinkėjų  balsų.Vyriausiosios  rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė sako, kad sekmadienį vykusių rinkimų rezultatų skaičiavimas tikrai  užtruks, nes prireiks laiko suskaičiuoti išankstinio  balsavimo vokus, užtrunka ir reitingavimo rezultatų skaičiavimas.  Vienmandatėse apygardose buvo renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtiniam kandidatų sąrašui kartelė aukštesnė – ne mažiau kaip 7 procentai.
Partietė paaiškino, kodėl štabe nepasirodė Uspaskichas: jis šiek tiek kosti„Puikios nuotaikos, rezultatai labai geri. Darėme viską, kad tokie rezultatai ir būtų. Kaip sakė Darbo partijos pirmininkas, geras rezultatas mums būtų trisdešimt mandatų“, – sako I. Kučinskaitė-Urbonienė.Paklausus, kur yra partijos pirmininkas, politikė tikino, kad V. Uspaskichas nori apsaugoti save ir kitus.„Susisiekti galima nuotolinėmis priemonėmis. Jis šiek tiek kosti, bando apsaugoti save ir kitus“, – tikino I. Kučinskaitė-Urbonienė.
Puidokas tikisi 15 procentų ir dviženklio mandatų skaičiausDarbo partijos kandidatas Mindaugas Puidokas kalba, kad po pirmojo turo partija turėtų surinkti dviženklį mandatų skaičių.„Aš manau, kad realu yra kalbėti apie 14-15 proc., bet aišku viskas priklausys nuo to, kokie balsai bus iš Kauno ir Vilniaus. (…) Tai nulemia, ar bendrame kontekste tiek Darbo Partija, tiek Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjunga išliks panašiame lygmenyje, kalbant apie procentus“, – kalbėjo M. Puidokas.Tačiau jis nemano, kad didieji miestai automatiškai lemtų mažesnį galutinį rezultatą.„Per savivaldos rinkimus labai gerai pasirodė Darbo partija Vilniuje, dar atsimenate tuos rezultatus. Tuo metu mūsų pirmininkas Viktoras Uspaskich buvo trečias Vilniaus mieste. Kaune su komanda, kuri buvo stipri ir nauja, taipogi darėme didelį įdirbį, ir tikimės kad ir Kauno mieste turėsime gerą rezultatą. Aš vis tiek tikiuosi, kad tas mandatų kiekis bus dviženklis po pirmojo turto“, – tikino M. Puidokas.
Šalčininkų–Vilniaus apygardoje suskaičiavus 14 iš 40 apylinkių rezultatus pirmauja Beata Petkevič (Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga) – 72,56 proc., antra Alicija Ščerbaitė (Darbo partija) – 16,88 proc. Gargždų apygardoje iš 25 apylinkių duomenis pateikė 8. Laimi pats išsikėlęs Petras Gražulis su 28,28 proc. Antras – LVŽS atstovas Artūras Bogdanovas – 19,46 proc.Jonavoje suskaičiavus 6 iš 25 apylinkių rezultatus pirmauja Eugenijus Sabutis (Lietuvos socialdemokratų partija) – 32,62 proc., antras Gintaras Stašionis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 19,43 proc.
Skvernelis: koaliciją galėtų sudaryti „valstiečiai“, socialdemokratai ir Darbo partijaPremjeras Saulius Skvernelis sako matantis galimybę, kad po rinkimų „valstiečiai“ sudarytų centro-kairės koaliciją su socialdemokratais ir Darbo partija.„Pagal pirminius rezultatus, tai matytųsi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, socialdemokratai, Darbo partija, gal dar kas nors praeis“, – žurnalistams „valstiečių“ štabe sostinėje sakė premjeras.S. Skvernelis sakė tikįs, kad į parlamentą taip pat gali patekti ir prie daugumos prisijungti dabartiniai koalicijos partneriai –  Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Socialdemorkatų  darbo partija. „Aš tikiuosi, kad bus ir mūsų dabartiniai koalicijos partneriai – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir ant ribos balansuoja Socialdemokratų darbo partija, taip pat neaišku, kaip bus su „Laisve ir teisingumu“, – kalbėjo jis. Kaip alternatyvą jis įvardino konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos koaliciją.S. Skvernelis sakė nematantis savęs koalicijoje su konservatoriais.
Iš 1989 apylinkių 21.45 val. duomenis pateikė 787 apylinkės. Suskaičiuota 69970 balsų.LVŽS – pirma (23,71 proc). Į antrą vietą pakilo TS-LKD – 15,27 proc. Trečia – Darbo partija (14,49 proc.). Ketvirta- Lietuvos socialdemokratų partija – 11,29 proc.). Liberalų sąjūdis – 5,17 proc. Laisvės partija – 5,14 proc.
https://www.delfi.lt/video/aktualijos/tiesiogiai-edmundas-jakilaitis-lankosi-seimo-rinkimuose-dalyvavusiu-partiju-bustinese.d?id=85463041
Gentvilas: norisi, kad būtų grįžtama prie dešiniojo centro vertybių, kur ir liberalai rastų savo pozicijąSu Liberalų sąjūdžiu Seimo rinkimuose kandidatuojantis Eugenijus Gentvilas sako, kad jam norisi, jog po rinkimų būtų grįžtama prie dešiniojo centro vertybių.  „Man norisi, kad baigtųsi kairiosios ir populistinės politikos vyravimas Lietuvoje. Man norisi grįžti prie dešiniojo centro vertybių, kur ir liberalai rastų savo poziciją“, – žurnalistams sakė E. Gentvilas.„Vien mūsų sėkmės tam nepakanka, reikia ir konservatorių, ir, paradoksaliai sakau, Laisvės partijos sėkmės“, – pridūrė jis.E. Gentvilas taip pat teigė, kad Liberalų sąjūdis yra viena iš dviejų partijų, sugebėjusių iškelti kandidatus 71 apygardoje, o tai yra „tam tikras sėkmės matas.“„Mes esame viena iš dviejų partijų, kurios sugebėjo iškelti kandidatus visose 71 apygardoje. Tai tam tikras sėkmės matas. Neturint kandidatų tose apygardose, sunku tikėtis sėkmės. Kokia ta sėkmė, aš spėju, kad 8,5–10,5 proc.“, – sakė E. Gentvilas. <script type="text/javascript" rel="gallery" src="https://g4.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=321345"></script>
Sūduvos šiaurinėje apygardoje suskaičiavus 10 iš 49 apylinkių rezultatus pirmauja Irena Haase (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 33,05 proc., antras Giedrius Surplys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 21,09 proc.
Kelmės–Šilalės apygardoje suskaičiavus 14 iš 54 apylinkių rezultatus pirmauja Remigijus Žemaitaitis (Partija „Laisvė ir teisingumas“) – 32,43 proc., antras Juozas Rimkus (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 21,34 proc.
Šiaulių krašto apygardoje jau suskaičiuoti 5 apylinkių iš 35 balsai. Pirma- Rima Baškienė iš LVŽS (50,83 proc.). Antra – Ingrida Venciuvienė iš Darbo partijos. Ji surinko 13,33 proc.
Žiemgalos rytinėje apygardoje suskaičiavus 20 iš 57 apylinkių rezultatus pirmauja Antanas Matulas (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 25,93 proc., antra Neringa Trinskienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 17,01 proc. Raseinių – Kėdainių apygardoje iš 60 apylinkių duomenis jau pateikė 21. Su 20,19 proc. laimi LVŽS atstovas ir dabartinis Seimo narys Arvydas Nekrošius. Antras - Darbo partijos kandidatas Vaidas Kuzmarskis – 18,45 proc.Vilkaviškyje suskaičiavus 19 ir 43 apylinkių rezultatus pirmauja Algirdas Butkevičius (Lietuvos žaliųjų partija) – 34,26 proc., antras Kęstutis Smirnovas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 23,30 proc. Mažeikių apygardoje iš 17 apylinkių rezultatus suskaičiavo 5. Laimi LVŽS atstovė Laima Nagienė – 31,85 Proc. Antras – Partijos “Laisvė ir teisingumas” kandidatas Kęstutis Bartkevičius su 11,96 proc.Nemenčinėje suskaičiavus 2 iš 25 apylinkių rezultatus pirmauja Rita Tamašunienė (Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga) – 68,31 proc., antras Albert Gaidamovič (Darbo partija) – 10,18 proc. Telšių apygardoje gauti 6 apylinkių iš 33 rezultatai. Laimi Darbo partijos atstovas Valentinas Bukauskas – 32,81 proc. Rimantė Šalaševičiūtė (LVŽS) – antra. Ji surinko 18,65 proc.
Gabrielius Landsbergis: jei kuri partija norės kalbėtis dėl koalicijos, mes atsakysime –  Jei kuri partija norės kalbėtis dėl koalicijos, mes atsakysime, tačiau greičiausiai derybų teks palaukti, sako Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis. „Visų pirma, sprendžiant iš paskutinių rinkimų, tai rezultatų gali tekti laukti labai ilgai (...) 2016 metais rezultatų teko laukti keletą dienų, pirmininkė įspėja, kad gali būti dar ilgiau. Bent jau mūsų nuostata tokia, kad reikia labai ramiai žiūrėti, kaip čia viskas atrodys“, – sekmadienį žurnalistams partijos rinkimų štabe Vilniuje sakė G. Landsbergis. „Bet jeigu bus tokių intencijų iš kažko kalbėtis, mes be abejonės nieko prieš esame atsakyti, visada“, – teigė jis. Jis taip pat teigė dar nežinantis, kurios partijos kandidatus konservatoriai palaikys antrajame ture, dėl to bus sprendžiama individualiai. „Pirmiausia mes sprendžiame, kad tikrai nebūsime prieš, būsime už. Kitaip tariant, žiūrėsim kandidatų vertybes, reputaciją, programinį suderinamumą ir tą poziciją pareikšime“, – tvirtino G. Landsbergis. „Noriu pabrėžti tą aiškesnį išskyrimą, kad pabrėžtume ten, kur įmanoma, kodėl mes remiame vieną ar kitą kandidatą, kokios jo savybės turėtų būti žmonėms svarbios, kad balsavę pirmajame ture už mus, ateitų balsuoti antrajame ture už kitą kandidatą“, – aiškino jis.
Iš 1989 apylinkių duomenis jau pateikė 351. 21.23 val. jau suskaičiuota 45765 balsų.Laimi LVŽS – 23,65 proc. Antra – Darbo partija (15,22 proc.). Trečioje vietoje su 15,17 proc. TS-LKD. Lietuvos socialdemokratų partija – ketvirta (10,94 proc.). Laisvės partija – penktoje vietoje, surinkusi 5,16 proc. Kitos partijos 5 proc. barjero neperžengia.
Andriukaitis tikisi kairiojo centro koalicijosSocialdemokratų garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis vertina, kad 3-4 partijos darys poveikį vykdomosios valdžios formavimui ir neatmeta galimybės, kad galima „kairiojo centro koalicija“.„Šie rinkimai turbūt turi savo braižą, kad trys – keturios partijos balansuos ties tokia proporcija balsų, kai vienaip ar kitaip darys įtaką parlamento sprendimams ir vykdomosios valdžios formavimui. (…) Kas bus nugalėtoju pirmam ture, sunku pasakyti. Tie kas mano, kad po pirmo turo gali džiaugtis, padarys klaidą“, – LRT kalbėjo V. P. Andriukaitis.Nors dar išvadas daryti sunku, jis nevengė paprognozuoti centro kairės valdančiosios koalicijos galimybę.„Visą laiką panorama buvo panaši, kad 3 politinės jėgos – kažkur viena šalia kitos. Bet tai reiškia, kad galima galvoti, kad po pirmo rato kairiojo centro koalicija yra tikėtina. Ir tikėtina koalicija, kuri gali konsoliduoti gerovės valstybės koncepciją ir prezidento koncepciją“, – teigė V. P. Andriukaitis.
Skvernelis: tikrai negalvojau, kad ištversiu tuos ketverius metus21 valandą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkiminiame štabe apsilankęs premjeras Saulius Skvernelis taip ir neatsakė, ar yra pasiruošęs antrai premjero kadencijai.„Prieš ketverius metus irgi panašiai kalbėjome, kas būtų, jei būtų. Aš jau daug to esu prikalbėjęs, tai aš dabar patylėsiu. Pasižiūrėkime, kokie bus rezultatai“, - sakė jis.Jis kalbėjo, kad pergalė jam – pirma iškovota vieta.„Pergalė, labai rimtai sakau, būtų jei turėtume centro kairės Vyriausybę ir daugumą“, - apie norimą rinkimų rezultatą kalbėjo ministras pirmininkas.„Pagal pirminius rezultatus centro kairės Vyriausybę galėtų sudaryti LVŽS, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Darbo partija, gal dar kas nors praeis“, - sakė politikas.Ir kalbėjo, kad tikisi, jog dabartiniai koalicijos partneriai peržengs 5 procentų kartelę.LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis rinkimų naktį užsiminė, kad matytų ir koaliciją su Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais, jei po reitingavimo pirmose pozicijoje atsirastų krikščioniško flango atstovai.Premjeras teigė, kad asmeniškai savęs tokioje koalicijoje nemato.„Partija laisva valia gali spręsti, bet aš savęs asmeniškai valdančiojoje daugumoje nematau. (…) Kalbant apie dabartinę partijos vadovybę, tuos lyderius, kurie dabar yra Seime, tai man jie nėra priimtini nei kaip politikai, nei kaip žmonės“, - priežastis vardijo jis.Prognozavimu premjeras taip pat nenorėjo užsiimti. O 5 procentų kartelę, anot jo, turėtų peržengti maždaug 5 politinės partijos.S. Skvernelis juokavo, kad premjero kadencija jam buvo kaip 3 universitetas.„Tikrai negalvojau, kad ištversiu tas keturių metų studijas. (…) Patirtis tai ojoj“, - ketverių metų ciklą įvertino jis.Ministras pirmininkas sakė, kad kol kas apie galimą bendrą darbą po Seimo rinkimo kalbėjo tik su dabartiniais koalicijos partneriais. Politikas neatmetė, jog pokalbiai dėl naujos valdančiosios koalicijos rėmų gali prasidėti dar ir šią naktį.„Šiandien jau bus galima paryčiui, jei kas ištvers, arba rytoj, jeigu rimtai kalbant. Galima būti, kad po pirmųjų rezultatų daugiamandatėje, kai bus aišku, gali susiformuoti centro kairės blokas, kuris sutiks bendradarbiauti“, - žurnalistams sakė premjeras.
https://www.delfi.lt/video/aktualijos/tiesiogiai-edmundas-jakilaitis-lankosi-seimo-rinkimuose-dalyvavusiu-partiju-bustinese.d?id=85463041
Partijų pirmavimas vienmandatėse:Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 9Darbo partija – 2Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 6Lietuvos socialdemokratų partija – 6
Dainavos apygardoje suskaičiuotos dviejų apylinkių balsai. Iš viso yra 44 apylinkės. Laimi TS-LKD atstovas Andrius Kupčinskas (31,92 proc.). Antroje vietoje LVŽS atstovė Rita Keturakienė – 19,35 proc.
Naujausi duomenys jau gauti iš 205 apylinkių. Iš viso jų – 1989. Suskaičiuota 23472 biuleteniai.LVŽS yra pirmoje vietoje su 24,31 proc. balsų. Antroje vietoje – Darbo partija (15,28 proc.). Treti – TS-LKD (15,16 proc.). Lietuvos socialdemokratų partija ketvirtoje vietoje su 11,66 proc. Toliau – Laisvės partija (5,45 proc.). Liberalų sąjūdis turi 5,43 proc. balsų. Kitos partijos 21.15 val. duomenimis, į Seimą nepatenka.
Pasaulio lietuvių apygardoje, suskaičiavus 22 iš 51 diplomatinės atstovybės duomenis, pirmauja Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija) – 29,08 proc., antra Dalia Asanavičiūtė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 24,91 proc., trečias Linas Antanas Linkevičius (Lietuvos socialdemokratų darbo partija) – 22,74 proc.
Aukštaitijos apygardoje suskaičiavus 6 iš 34 apylinkių rezultatus pirmauja Guoda Buronienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 30,51 proc., antras Alfonsas Morkvėnas (Darbo partija) – 17,28 proc.
Armonaitė: tikrai turėsime daugiau nei penkis procentus Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, kad rinkimų rezultatai kol kas puikūs, partija sulaukė didžiulio palaikymo Norvegijoje. Taip pat tikimasi, kad už partiją bus balsavę ne tik Vilniaus rinkėjai. „Rezultatai puikūs, girdėjome, kad dar be pašto laimėjau Norvegijoje ir partija yra antra Norvegijoje. Kai kurios apylinkės jau suvestos, partija drąsiai žengia per kartelę. Ir net neabejoju, kada ryte pradės plaukti Vilniaus rezultatai bus dar kitoks vaizdas. Esu labai dėkinga komandai, žmonėms, kurie pasitikėjo mumis ir išgirdo mūsų žinią“, – Delfi teigė A. Armonaitė. Vėliau perklausus, kokio rezultato tikimasi, A. Armonaitė pridūrė: Manau tikrai turėsime daugiau nei penkis procentus, aš jau matau dabar, kad akivaizdu, kad kartelę pereisime. Norėtųsi kuo daugiau“, - sakė ji. Anot jos, tokios išvados prieinama dėl to, kokį palaikymą jautė partija rinkimų kampanijos metu, kiek daug žinučių sulaukė socialiniuose tinkluose. „Norėtųsi tvirtos frakcijos Seime, kad nebūtume įkaitais Seime praeities vaiduoklių, kurie konfliktą norės išlaikyti“, - kalbėjo A. Armonaitė. Kaip pasakoja, naujoje partijoje yra 35 vienmandatininkai, tačiau yra ir stiprus sąrašas. „Taip tai nėra žmonės, kurie dalyvavo politikoje ir kurie yra labai nutrynę suolus Seime, bet tai visuomenininkai, žmonės, kurie savo vardą užsitarnavę kituose sluoksniuose“, – pridėjo ji. Kaip sako Laisvės partijos pirmininkė, nors Vilniuje palaikymas didelis, bet tikimasi sulaukti gerų rezultatų ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. „Natūralu, kad Vilniuje daugiausia žmonių ir daugiausia bus rinkėjų, išankstinis balsavimas parodė. (…) Jaučiame gana didelį palaikymą. Bet nebejoju, kad ir Lietuvoje bus palaikymas, pati apvažiavau Lietuvą du kartus nuo pat partijos įkūrimo prieš pusantrų metų ir yra kai kurios ir kaimiškos apylinkės, ir ten Laisvės partija ne dugne. Tai manau, kad bus smagi naktis“, – teigė A. Armonaitė.
Armonaitė: tikrai turėsime daugiau nei penkis procentusLaisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, kad rinkimų rezultatai kol kas puikūs, partija sulaukė didžiulio palaikymo Norvegijoje. Taip pat tikimasi, kad už partiją bus balsavę ne tik Vilniaus rinkėjai.„Rezultatai puikūs, girdėjome, kad dar be pašto laimėjau Norvegijoje ir partija yra antra Norvegijoje. Kai kurios apylinkės jau suvestos, partija drąsiai žengia per kartelę. Ir net neabejoju, kada ryte pradės plaukti Vilniaus rezultatai bus dar kitoks vaizdas. Esu labai dėkinga komandai, žmonėms, kurie pasitikėjo mumis ir išgirdo mūsų žinią“, – Delfi teigė A. Armonaitė.Vėliau perklausus, kokio rezultato tikimasi, A. Armonaitė pridūrė: Manau tikrai turėsime daugiau nei penkis procentus, aš jau matau dabar, kad akivaizdu, kad kartelę pereisime. Norėtųsi kuo daugiau“, - sakė ji.Anot jos, tokios išvados prieinama dėl to, kokį palaikymą jautė partija rinkimų kampanijos metu, kiek daug žinučių sulaukė socialiniuose tinkluose.„Norėtųsi tvirtos frakcijos Seime, kad nebūtume įkaitais Seime praeities vaiduoklių, kurie konfliktą norės išlaikyti“, - kalbėjo A. Armonaitė.Kaip pasakoja, naujoje partijoje yra 35 vienmandatininkai, tačiau yra ir stiprus sąrašas.„Taip tai nėra žmonės, kurie dalyvavo politikoje ir kurie yra labai nutrynę suolus Seime, bet tai visuomenininkai, žmonės, kurie savo vardą užsitarnavę kituose sluoksniuose“, – pridėjo ji.Kaip sako Laisvės partijos pirmininkė, nors Vilniuje palaikymas didelis, bet tikimasi sulaukti gerų rezultatų ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.„Natūralu, kad Vilniuje daugiausia žmonių ir daugiausia bus rinkėjų, išankstinis balsavimas parodė. (…) Jaučiame gana didelį palaikymą. Bet nebejoju, kad ir Lietuvoje bus palaikymas, pati apvažiavau Lietuvą du kartus nuo pat partijos įkūrimo prieš pusantrų metų ir yra kai kurios ir kaimiškos apylinkės, ir ten Laisvės partija ne dugne. Tai manau, kad bus smagi naktis“, – teigė A. Armonaitė.
Sūduvos šiaurinėje apygardoje suskaičiavus 3 iš 49 apylinkių rezultatus pirmauja Irena Haase (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 34,12 proc., antras Giedrius Surplys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 21,75 proc.
Vilkaviškyje suskaičiavus 8 ir 43 apylinkių rezultatus pirmauja Algirdas Butkevičius (Lietuvos žaliųjų partija) – 36,89 proc., antras Kęstutis Smirnovas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 23,40 proc.
Šilutės apygardoje suskaičiavus 4 iš 37 apylinkių rezultatus pirmauja Sandra Tamašauskienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 30,10 proc., antras Zigmantas Balčytis (Lietuvos socialdemokratų darbo partija) – 21,40 proc.
Raseinių-Kėdainių apygarda jau suskaičiavo 6 apylinkių balsus. Iš viso suskaičiuoti 709 balsai. Pirmas – Darbo partijos atstovas Vaidas Kuzmarskis (19,97 proc.). Antras - socialdemokratas Matas Skamarakas (18,67 proc.). Trečias – Arvydas Nekrošius (LVŽS) su 14,88 proc.
Pasaulio lietuvių apygardoje, suskaičiavus 17 iš 51 diplomatinės atstovybės duomenis, pirmauja Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija) – 32,71 proc., antra Dalia Asanavičiūtė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 23,88 proc., trečias Linas Antanas Linkevičius Lietuvos socialdemokratų darbo partija) – 21,53 proc.
Iš 1989 rinkimų apylinkių duomenis jau pateikė 96. Jau suskaičiuota 9619 balsų. LVŽS – pirmoje vietoje (24,20 proc.) balsų. TS-LKD – antri. Partija surinko 16,21 proc. Treti – Darbo partija su 14,99 proc. Lietuvos socialdemokratai surinko 11,22 proc. Laisvės partija turi surinkusi 5,82 proc. Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis – paskutinė partija, peržengianti barjerą. Ji surinko 5,38 proc.
Utenoje suskaičiavus 1 iš 32 apylinkių rezultatus pirmauja Edmundas Pupinis (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 38,03 proc., antras Gintautas Paluckas (Lietuvos socialdemokratų partija) – 23,94 proc.
Paluckas: šalyje nematau krizės, kad reikėtų vaivorykštinės koalicijos Pasibaigus pirmajam Seimo rinkimų turui Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas teigia nematantis šalyje krizės, kad reikėtų galvoti apie vaivorykštinę koaliciją.„Koalicijas formuoja rinkėjai. Jeigu centro – kairės partijos gauna didesnę balsų dalį – tai jos sėda pagal savo programinius principus ir šnekasi. Jeigu centro dešinės gauna daugiau balsų – jos sėdasi ir šnekasi. Jeigu yra lygu – štai tada būna iššūkiai ir tada kai kurios partijos išduoda savo rinkėjus arba savo programines nuostatas bei savo įsitikinimus. Visko būna ir tada atsiranda įvairios vaivorykštės. Bet tam turi būti ypatingos sąlygos. Šiandien kažkokių labai ypatingų sąlygų aš Lietuvoje nematau... Kad būtų kažkokie politinės sistemos sukrėtimai ar priešas už vartų“, – LNK televizijos rinkimams skirtoje laidoje teigė G. Paluckas juokaudamas pabrėžė, kad šį vakarą jokių kalbų apie koalicijas apskritai nebus.„Šiandien tai aš su niekuo niekur neisiu. Aš eisiu miegoti, rytoj anksti keltis, vaikus vežti į mokyklą. Po pirmo kėlinio niekas nepuola pirkti šampano ar kažką švęsti ar su kažkuo tartis“, – sakė politikas.
Karbauskis atsiprašytų LSDP už kandidatų palaikymą „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Lietuvos socialdemokratų partijos atsiprašytų tik tuomet, jei antrame ture šie palaikytų jų kandidatus vienmandatėse apygardose, kuriose susirungtų konservatorių ir „valstiečių“ kandidatai.ELTA primena, kad LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas interviu Eltai teigė, kad prieš rinkimų finišo tiesiąją valdančiųjų pažerti kaltinimai, esą LSDP jau sutarę su konservatoriais dėl naujosios valdančiosios koalicijos formavimo, žeidžia nemažą dalį socialdemokratų partijos narių. Už tokias kalbas, tikino LSDP lyderis, „valstiečių“ pirmininkas R. Karbauskis po rinkimų turėtų socialdemokratų atsiprašyti.„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis G. Paluckui pasiūlė savo atsiprašymo sąlygą.„Antrame ture, jeigu jie parems visus mūsų kandidatus, kurie kovos apygardose prieš konservatorius, tokiu atveju tai padarysiu. Kiek žinau, jie to nedarys. (...) Manau, tai logiška sąlyga. Aš,kaip LVŽS pirmininkas, seniai jau pasakiau, kad antrose turuose, kur kovos LSDP, liberalai ir konservatoriai – mes paremsime būtent LSDP. Taip darysime visų partijų atžvilgiu kurios galėtų būti centro kairės koalicijoje“, – sakė jis.Centro kairės koalicijoje, pasak jo, galėtų būti nemažai partijų.„Pirmiausia reikia sulaukti rezultatų. Sunku įvardinti. Manau, Darbo partija galėtų pretenduoti, Laisvės ir Teisingumo, Lenkų rinkimų akcija“, – sakė jis.„Valstiečių“ lyderis taip pat teigė kol kas negaįsi įvardinti, su kuria partija LVŽS į koaliciją tikrai neitų. Kita vertus, R. Karbauskis neslėpė, kad būti koalicijoje su TS-LKD būtų sunku.Paklaustas, kaip vertina rinkėjų aktyvumą, R.Karbauskis teigė, kad jis didelis.„Geros nuotaikos. Mes bijojome dėl šių rinkimų – jie vyksta koronaviruso krizės metu ir tokių rinkimų mes niekada neturėjome, bet matau 47 proc. aktyvumą ir jis dar kažkiek pajudės. Manau, tai geras aktyvumas. Tikiuosi, kad žmonės bus išsirinkę tinkamą valdžią, o kokia ji bus, pamatysime po kelių valandų“, – teigė jis.
Valatka: valdančioji partija tikrai praras nemažai mandatųApžvalgininkas Rimvydas Valatka specialioje rinkimams skirtoje Delfi laidoje tikino, kad pasibaigę Seimo rinkimai neparodys kardinalių ar labai ryškių pokyčių.„Kadangi mes viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri neklausia išeinančių šalių, pagal sociologines taisykles, už ką jie balsavo, galime ir toliau burti, bet nedaug ką išbursime. Net ir šį vakarą mes mažai ką sužinosime.Manau, šiandien galime sužinoti, iš kur vėjas pučia, bet nežinosime to vėjo stiprumo, o tai paaiškės tik po dviejų savaičių, tai liūdna, nes politinę kultūrą reiktų kelti į aukštesnį lygį“, – vertina R. Valatka.Anot jo, kol kas atrodo, kad valdančioji partija tikrai praras nemažai mandatų.„Manau, labai tokių kardinalių pokyčių palyginti su šiuo Seimus nebus. (…) Sakyčiau, kad tiek daug pokyčių nebus, manau, valdančioji partija tikrai praras nemažai mandatų, o kiek tas nemažai – turbūt spręsis antrajame ture“, – tikina apžvalgininkas.R. Valatka sako, jog valstiečiai pirmiausia į visuomenę ir žiniasklaidą nėjo atvirai – buvo daug draudimo ir melo.„Visada apie valdžią per ketverius metus sprendžiame ne pagal tai, kad kuris politikas pervedė močiutę per gatvę, mes sprendžiame iš to, ko jie daugiau padarė – gerų ar blogų dalykų. Pirmiausia, reikia kalbėti apie draudimus, apie žiniasklaidą, melavimą.Kažkur skaičiau, kad vienas disidentas laba gerai pasakė apie Putiną ir jo grupuotę, sako, kad kai kas nors pasigirsta viešojoje erdvėje, kad apie juos kažkas pakritikuos, tai jie net nesigilina jie iš karto puola meluoti. Aš tą patį galiu pasakyti ir apie valstiečių. Jeigu būtų buvęs kitoks nusiteikimas, jie būtų atvirai ėję į visuomenę, į žiniasklaidą, tada būtų galima tai ir pasakyti“, – tikina apžvalgininkas.R. Valatka laidoje taip pat pabrėžė, kad žmonės dažniausiai renkasi iracionaliai. Todėl gali patikti kuris nors kandidatas, bet nepatikti partija.„Absoliuti dauguma žmonių yra iracionalūs. O tai, kad mes renkamės, mes lygiai taip pat kaip renkamės gyvenimo partnerį, su užtemdytu horizontu, mes matome tik geriausius dalykus. Panašiai darome visus sprendimus – man labai atinka tas kandidatas, nors partija nepatinka. Čia yra tikėjimo ir netikėjimo dalykas. Jeigu aš tikiu, kad visi žmonės, kurie kritikavo valstiečius, yra niekšai, tai tie blogiečiai gali pateikti bet kokius argumentus. Įtikinti žmogų galima tik tada, kai jis yra atviras argumentams“, – laidoje kalbėjo apžvalgininkas.Prognozuodamas, kas gali laukti, pašnekovas tikino, kad gali būti, jog daug mažiau žmonių gali savo balsą patikėti valstiečiams.„Vargu, ar kuri nors partija turės bent penkiasdešimt mandatų. Žinoma, kad po ketverių metų dauguma žmonių ateina į protą, kita vertus, jeigu nebūtų Karbauskio, gal ši partija ketvirtų metų pabaigoje būtų kitokia – gal ji būtų iškėlusi naujus lyderius. Bet tai vieno žmogaus partija, o tas žmogus linkęs būti visur teisus“, – tikina apžvalgininkas.Paklausus, kaip vertina opozicijos darbą, apžvalgininkas sako, jog pasigedo to, kad opozicija dažniau reikštų nepritarimą.„Kaip vertinti opoziciją? Labai paprasta. Jeigu opozicija sutiktų su viskuo, ką daro valdžia, tai būtų prasta opozicija. Opozicija nesutikdavo, bet man norėjosi, kad dažniau nesutiktų“, – laidoje kalbėjo apžvalgininkas. „Buvo daug sprendimų, kai opozicija padėdavo valdantiesiems (dėl draudimų). Šiuo atžvilgiu opozicijos veiksmus galiu vertinti labai neigiamai, nes padėti valdžiai ką nors įtvirtinti galima tik tada, kai turime ginti nacionalinius interesus.“
Danės apygardoje suskaičiavus 1 iš 8 apylinių rezultatus pirmauja Aleksandr Michailov (Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga) – 19,84 proc., antras Arvydas Pocius (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 17,51 proc.
20.45 val. skelbia atnaujinti VRK duomenys iš 37 apylinkių, kurios priklauso 6 apygardoms.Pirmi – LVŽS su 23,05 proc. balsų. TS-LKD – antri su 17,84 proc. balsų. Trečia – Darbo partija. Ji kol kas surinko 13,67 proc. balsų. Lietuvos socialdemokratų partija, naujausiais duomenimis, jau turi 8,49 proc. Toliau – Laisvės partija – 7,60 proc. balsų. Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis – 6,84 proc.Kitos partijos 5 proc. barjero neperžengė.
Armonaitė: sunkiausia bendradarbiauti būtų su pastaruosius ketverius metus bauginančios Lietuvos įvaizdį kūrusiais politikais Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad sunkiausiai koaliciją įsivaizduotų su  pastaruosius ketverius metus uždaros ir gąsdinimais grįstos Lietuvos viziją kūrusiais politikais. „Iš tikrųjų būtų labai sunku bendradarbiauti su tais politikais, kurie pastaruosius ketverius metus Lietuvoje uždavė tokios uždaros, konservatyvios, bauginančios, gąsdinimais grįstos visuomenės toną. Lietuva nėra tokia visuomenė. Lietuva jau yra mačiusi pasaulio, apsiskaičiusi ir norinti pozityvios politikos. Tad su tais, kurie skleidžia tokią nuotaiką, man atrodo, būtų sunku dirbti. Bet pasižiūrėsim, ką žmonės išrinko“, – Eltai teigė partijos pirmininkė. Nors A. Armonaitė neįvardino, su kuria partija ketintų sudaryti koaliciją, ji tikino, kad sieks bendradarbiauti su tai politikais, kurie palaikys Laisvės partijos išsikeltus tikslus. „Mums yra svarbu, kad tie pažadai ir tie prioritetai, apie kuriuos mes kalbėjome pusantrų metų, nuo pat partijos įkūrimo, būtų įgyvendinti. Kad švietimas būtų prioritetinis klausimas, kad dešimtmečiais nespręsti žmogaus teisių klausimai pajudėtų, kad daugiau pritaikytume išmanių technologijų, ambicingiau investuodami į žinias ir į tyrimus. Tai yra mūsų prioritetai ir mes juos dėsime ant stalo, kai jau bus suskaičiuoti rinkimų rezultatai. Tuomet ir kalbėsime, su kuo geriausia įgyvendinti tas savo idėjas“, – Klabėjo A. Armonaitė.
Pasaulio lietuvių apygardoje, suskaičiavus 11 iš 51 diplomatinės atstovybės duomenis, pirmauja Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija) – 32,68 proc., antra Dalia Asanavičiūtė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 28,21 proc., trečias Linas Antanas Linkevičius Lietuvos socialdemokratų darbo partija) – 21,23 proc.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis tik užsidarius balsadėžėms teigė, kad šią naktį neturėtų prasidėti diskusijos dėl galimos valdančiosios koalicijos. Kaip pagrindinį siekį LVŽS vadovas žurnalistams įvardijo norą formuoti daugumą.„Bus anksti, manau, kad po pirmojo turo nieko nereikia dėlioti. (…) Bet viską nulems antrasis turas“, - pabrėžė politikas.Jis teigė, kad nuotaikos yra geros, nes Seimo rinkimai iš viso įvyko.„Nuotaikos yra geros ta prasme, nes mes bijojome šių rinkimų, jie vyksta koronaviruso krizės metu, tokių rinkimų mes niekada neturėjome“, - apie šiuos rinkimus kalbėjo R. Karbauskis.Politikas teigė, kad didesnis aktyvumas didžiųjų miestų apygardose nedaro įtakos LVŽS rezultatams.R. Karbauskis nenorėjo prognozuoti ne tik galimo partijos pasirodymo, bet ir kandidatų vienmandatėse. Nors teigė, kad Seimo narė Rima Baškienė į parlamentą galėtų patekti ir po pirmojo turo.„Mes labai norėtume formuoti valdančiąją daugumą kitoje kadencijoje. O ar užteks tam balsų pamatysime po antrojo rinkimų turo. Nes po pirmojo turo niekas nebus aišku“, - žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Skelbiami pirmieji rinkimų rezultataiVyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus rezultatus iš mažiausių rinkimų apylinkių matyti pirmieji rezultatai.Iš 1989 apylinkių rezultatus jau suskaičiavo 12.Pirmoje vietoje –Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (26,27 proc.) – 21 mandatas. Antri – Laisvės partija su 12,90 proc. – 11 mandatų. Darbo partija treti – 9,87 proc. – 8 mandatai. Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis su 8,60 proc. – mandatai.
https://www.delfi.lt/video/aktualijos/balsavusiuju-klausiame-ka-nuveike-seimas-per-ketverius-metus.d?id=85462151
Tarptautinė žiniasklaida: rinkimai Lietuvoje - visiškai nenuspėjami Tarptautinė žiniasklaida teigia, kad Seimo rinkimuose dalyvavusiems lietuviams šiemet labiausiai rūpėjo valdžios reakcija į koronaviruso situaciją ir socialinės nelygybės problemos. „Lietuviai raginami atsinešti savo rašiklius, taip siekiant minimizuoti užsikrėtimo riziką sekmadienio parlamento rinkimuose, kurie laikomi pasitikėjimo balsavimu dėl to, kaip ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvarkosi su koronaviruso krize“, – rašo britų naujienų agentūra „Reuters“.Anot „Reuters“, daug žmonių Lietuvoje „yra pasipiktinę dėl pajamų nelygybės, nepaisant spartaus ekonomikos augimo nuo 2004 metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą“.Prancūzų agentūra „Agence France Presse“ (AFP) pažymi, kad rinkimus Lietuvoje temdo rekordinis koronaviruso atvejų šuolis.„Tarp valdančiosios kairiųjų centro koalicijos, ginančios savo tvarkymąsi su pandemija, ir opozicijoje esančių konservatorių verda įtempta kova. Rinkimų varžovai žada sumažinti ekonominę ir švietimo atskirtį tarp kaimo ir miesto gyventojų“, – teigia AFP.Amerikiečių „Bloomberg“ agentūra šiuos Seimo rinkimus pavadino labiausiai nenuspėjamais per daugelį metų.„Nepaisant to, kad koronaviruso sukrėsta Lietuvos ekonomika šiais metais turėtų pralenkti visas kitas – išskyrus vieną – Europos Sąjungos nares, apklausos rodo, jog ministrui pirmininkui S. Skverneliui gali tekti pakovoti dėl teisės formuoti naują vyriausybę“, – rašo „Bloomberg“.Agentūra taip pat teigia, kad daug lietuvių yra nepatenkinti, kaip paskirstoma Europos integracijos atnešama nauda, o antrasis rinkimų turas po dviejų savaičių bus dar sunkiau nuspėjamas.Panašius akcentus dėlioja ir amerikiečių „Associated Press“. „Neseniai šoktelėjęs COVID-19 atvejų skaičius, su virusu susijęs nedarbo augimas ir ekonominiai iššūkiai yra pagrindinės problemos, dėl kurių kritikuojama dabartinė koalicinė vyriausybė“, – rašo AP.
Čmilytė-Nielsen: antrame rinkimų ture turėtų būti 10 vienmandatininkų Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako mananti, kad antrajame Seimo rinkimų ture turėtų būti 10 partijos vienmandatininkų.„Skaičiuojame, kad mūsų rezultatas daugiamandatėje (apygardoje – ELTA) turėtų būti tarp 8 ir 10 proc., o antrame ture turėtume turėti apie 10 vienmandatininkų. Toks rezultatas būtų realistiškai optimistinis“, – LNK televizijai sakė V. Čmilytė-Nielsen.„Aišku, jis galėjo būti dar geresnis, jei rinkėjų aktyvumas būtų didesnis, bet mes matome, kad rinkėjų aktyvumas, matyt, nesieks 50 proc. Jis tikrai nebus labai didelis arba didesnis nei 2016 metais“, – pridūrė ji.Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, sekmadienį Lietuvoje vykusiuose Seimo rinkimuose iki 20 val. balsavo 35,52 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Subendrinus išankstinio ir pagrindinės balsavimo dienos, sekmadienio, balsavimo rezultatus balsavo 47,16 proc. rinkėjų.
: https://www.delfi.lt/video/aktualijos/kaunieciai-pasidalino-nuomone-apie-rinkimus-ir-kandidatus-i-seima.d?id=85462153
https://www.delfi.lt/video/aktualijos/tiesiogiai-is-ts-lkd-bustines-saraso-lydere-ingrida-simonyte.d?id=85461777
Karbauskis: situacija nuo 2016 metų pasikeitėLietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako nemanantis, kad didesnis rinkėjų aktyvumas miestuose nei kaimiškose vietovėse gali turėti įtakos jo partijos rezultatams.„Nematau didelio skirtumo. Manau, kad truputį pasikeitė situacija nuo 2016 metų ir dabar turėtų Vilniuje, Kaune būti didesnis pasiskirstymas miestuose tarp partijų“, – žurnalistams „valstiečių“ štabe sostinėje sakė R. Karbauskis.„Kaimiškose savivaldybėse turbūt kitaip šiek tiek bus – mažiau turbūt liberalios partijos gaus balsų, bet pamatysime, ką dabar spėlioti“, – pridūrė jis.<script type="text/javascript" rel="gallery" src="https://g2.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=321333"></script>
Jastramskis: per šiuos rinkimus matysime kiek kitokį vaizdą nei per anksčiauVU TSPMI politologas, docentas Mažvydas Jastramskis specialioje rinkimams skirtoje Delfi laidoje tikino, kad pasibaigę Seimo rinkimai aktyvumo prasme stebuklų neparodė.„Stebulų nėra. Buvo daug vilčių įdėta, tačiau bet kurioje pasaulio valstybėje aktyvumas didėja tada, kai žmonėms atrodo, kad tie rinkimai yra labai svarbūs ir gali daug ką pakeisti.Panašu, kad šie rinkimai lietuvių tautai tokie nebuvo, gal suveikė ir tai, kad anksčiau lietuviai rinkimuose ieškojo kažkokių naujovių, o šiuose rinkimuose nebuvo kažkokios ryškios įsižiebusios partijos“, – tikino apžvalgininkas.Anot jo, nors ir sunku vertint, tačiau rezultatai, atsižvelgiant į aktyvumą Vilniuje, gali būti gana palankūs Laisvės partijai.„Per anksti kalbėti, kuriai partijai toks aktyvumas naudingiausias, nes mes nežinome, kokie rinkėjai atėjo. Bet gali būti, kad, atsižvelgiant į aktyvumą Vilniuje, rinkimai gali būti palankūs Laisvės partijai, gali būti gerai Lietuvos lenkų rinkimų akcijai“, – kalbėjo pašnekovas.M. Jastramskis sako, kad rinkimų kampanijos pabaigoje gana sunkiai sekėsi socialdemokratams, kurie turėjo būti gerokai ryškesnė alternatyva.„Iš tiesų, rinkimų kampanijos pabaigoje socdemai nepatempė rinkimų kampanijos. Jie turėjo save vaizduoti kaip ryškią alternatyvą, bet jie nubluko. Bet aš galiu klysti. Turime sulaukti pirminių rinkimų rezultatų“, – kalbėjo pašnekovas.Politologas taip pat sako, kad per šiuos rinkimus matysime kiek kitokį vaizdą nei per ankstesnius rinkimus.„Spėčiau, kad šių rinkimų specifika bus kitokia nei praėjusių. Nes praėjusiuosiuose rinkimuose pirmos dvi partijos buvo labai ryškiai atsiplėšusios ir mes turėjome tokią valstiečių ir konservatorių akistatą kaip bokso ringe. Dabar, manau, situacija labiau pasiskaidys“, – svarstė M. Jastramskis.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė spaudos konferencijoje teigė, kad rinkimų rezultatų skaičiavimas užtruks ir prašo kantrybės. Išankstinis balsavimas buvo dvigubai aktyvesnis nei praėjusiais rinkimais, o išankstinius balsus suskaičiuoti užtrunka ilgiau.
Šiandien iki 19 val. gauta 70 pranešimų, daugiausiai pranešimų gauta iš Vilniaus apskrityjeŠiandien iki 19 val. gauta 70 pranešimų, daugiausiai pranešimų gauta iš Vilniaus apskr. - 35, iš kitų apskričių - ženkliai mažiau. Pradėtas 1 ikiteisminis tyrimas (LR BK 140 str.).Daugiausiai pranešimų gauta dėl neleistinos agitacijos, įtartinų asmenų ar automobilių šalia rinkiminių komisijų, viešosios tvarkos pažeidimų, apsaugos priemonių nedėvėjimo, galimo rinkėjų pavežimo, neblaivių asmenų ar komisijos narių, saviizoliacijos pažeidimų.Nemažai informacijos gauta iš „Baltųjų pirštinių“, aktyviai bendradarbiaujame, dėl kai kurių pranešimų informacija bus tikslinama, sprendžiama dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo.
Rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimuose siekė 47,16 proc.Rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimų pirmajame ture siekė 47,16 proc. – trimis procentiniais punktais mažiau nei prieš ketverius metus, paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija.
Baltosios pirštinės: silpnoji rinkimų grandis - komisijų darbo kokybė19 valandos duomenimis „Baltosios pirštinės“ užregistravo 760 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus. Dauguma jų yra fiksuoti organizacijos deleguotų rinkimų stebėtojų, kurie per rinkimų dieną aplankė daugiau nei 1200 apylinkių, t.y. apie 62 procentus visų balsavimo vietų Lietuvoje. Nepriklausomi rinkimų stebėtojai kas trečioje apylinkėje atrado bent po vieną rinkimų pažeidimą. Dažniausiai užfiksuota neplombuotos ar neteisingai plombuotos balsadėžės - tokių atvejų net 160. Dažnai pasitaikė, kai rinkėjai ėjo į balsavimo kabinas ne po vieną, rinkimų komisijų nariai ketino patarti rinkėjams, už ką, balsuoti, aplink rinkimų apylinkes rasta politinės reklamos. Taip pat stebėtojai atkreipė dėmesį į kitas svarbias sritis: bent 200 iš lankytų apylinkių buvo nepritaikytos fizinę negalią turintiems asmenims, tiek pat apylinkių pastebėta asmenų, kurie nedėvėjo ar netinkamai dėvėjo asmens apsaugos priemones.120 rinkėjų „Baltosioms pirštinėms“ pranešė apie tai, kad užsiregistravus balsuoti saviizoliacijoje, pas juos rinkimų komisija neatvyko ir jie negalėjo realizuoti savo rinkimų teisės. Informacija buvo perduota VRK ir bent daliai piliečių buvo sudarytos sąlygos balsuoti, tačiau rinkimų stebėjimo organizacija pastarojo klausimo nepaliks ir su negalėjusiais balsuoti rinkėjais ieškos galimų sprendimų situacijai keisti.Rinkimų dieną gauta tik 14 pranešimų dėl galimo rinkėjų papirkimo, iš kurių vos 8 atvejai perduoti Lietuvos Policijai. „Baltųjų pirštinių“ mobilieji ekipažai, kurie aktyviai vykdė stebėseną ir rinkimų apylinkių išorėje, rizikingose vietose, užfiksavo tik kelis įtartinus atvejus, dėl kurių bendravo su Policijos pareigūnais.Rinkimų stebėsenos organizacija aktyviai konsultavo rinkėjus jiems aktualiais klausimais - sulaukta pusantro šimto užklausų telefonu ir socialiniuose tinkluose. Rinkėjai dažnai susidūrė su problema, kad rinkimų komisijos jiems neleidžia balsuoti, nes pastarieji atvyko ne į savo apylinkę, nors ir toje pačioje apygardoje. Taip pat buvo atvejų, kai rinkėjai ieškojo galimybių balsuoti kitoje apygardoje.Visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ yra pirmoji ir vienintelė nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija Lietuvoje, siekianti užtikrinti skaidrius rinkimus.
Lietuviai Britanijoje balsuoja dvigubai aktyviau nei prieš ketverius metus – ambasadoriusLietuvos piliečiai Jungtinėje Karalystėje šiemet balsuoja dvigubai aktyviau nei prieš ketverius metus, sako Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus.„Lyginant su praeitais Seimo rinkimais – 2016 metais – mes Jungtinėje Karalystėje turėjome apie 5,5 tūkst. rinkėjų, tai jau dabar yra daugiau nei dvigubai daugiau, dar nesuskaičiavus visų“, – BNS sekmadienį sakė ambasadorius.Anot R. Norkaus, iki sekmadienio 18 val. iš viso šioje šalyje savo valią pareiškė jau daugiau kaip 11 tūkst. lietuvių, tai yra beveik 75 proc. visų čia besiregistravusiųjų balsuoti parlamento rinkimuose.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsuoti ambasadoje Jungtinėje Karalystėje buvo registravęsi 14 732 rinkėjų. „Šiuo metu gyvai balsavo, kartu su išankstiniu balsavimu, 525 piliečiai. Paštu esame gavę apie 10,5 tūkst. balsų iš 13,8 tūkst. užsiregistravusiųjų balsuoti paštu. Aišku, dar keliauja laiškai ir lauksime jų iki 16 dienos, kaip ir numatyta tvarkoje“, – sakė ambasadorius. Pasak jo, išankstinio balsavimo metu ambasadoje apsilankė 122 žmonės, sekmadienį atėjo daugiau kaip 400. Ambasadoriaus teigimu, daugiausiai ambasadoje sulaukiama jaunų žmonių, visi jie beveik iškart gali atiduoti balsus, o nedidelės eilės buvo susidariusios tik ryte. „Dar eina žmonės, dar liko dvi valandos ir tas paskutines valandas galime sulaukti procentiškai daugiau, nei buvo dienos eigoje (...) Labai džiugu, kad daug jaunų žmonių atėjo šiandien fiziškai balsuoti. Turbūt vyresnio amžiaus žmonės tikrai nusprendė balsuoti paštu ir tai yra logiška ir saugu“, – kalbėjo jis.Pernai pirmajame prezidento rinkimų ture dalyvavo bemaž 22 tūkst. Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių. Tuomet kartu vyko ir referendumas dėl dvigubos pilietybės. VRK duomenimis, Seimo rinkimuose Pasaulio lietuvių apygardoje iki sekmadienio pavakarės balsavo 56,4 proc. užsienyje balsuoti besiregistravusių Lietuvos piliečių.Iš viso balsavimui užsienyje užsiregistravo 43 411 rinkėjų.Daugiausiai – ambasadoje Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje (3 996), Vokietijoje (3 478), Airijoje (2 659), Danijoje (2 131), konsulate Čikagoje (1 752), Belgijoje (1 650), Nyderlanduose (1 633).Lietuvos ambasadorius Norvegijoje Jonas Paslauskas BNS teigė, jog balsavimas ambasadoje vyksta sklandžiai, nors pačios procedūros dėl saugos reikalavimų per koronaviruso pandemiją užrunka nežymiai ilgiau.„Nėra kažkokių nesklandumų, pasiruošę buvome gerai, viską apgalvoję. Aišku lėčiau vyksta balsavimas, reikia dezinfekuot, nuvalyt tuos parkerius, po vieną leidžiame tik, atsargumo priemonių imamės, negalim kaip ankstesniais laikais visų suleist“, – BNS sakė diplomatas. Anot jo, didesnė dalis balsavusiųjų Norvegijoje balsus atidavė iš anksto, gyvai ambasadoje sekmadienį balsavo apie 200 Lietuvos piliečių.„Turėsim apie keturis tūkstančius (balsavusiųjų –BNS)“, – BNS sakė J. Paslauskas.Šiuose Seimo rinkimuose pirmą kartą sudaryta atskira apygarda užsienio lietuviams – Pasaulio lietuvių, atsižvelgus į didelį skaičių užsienyje dalyvavusių rinkėjų per ankstesnius rinkimus.
Iki rinkimų pabaigos likus mažiau valandai, savo balsus iš viso atidavė 45,48 proc.Sekmadienį Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki 19 val. savo teise rinkti atstovus į Seimą pasinaudojo 33,84 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.Subendrinus išankstinio ir pagrindinės balsavimo dienos, sekmadienio, balsavimo rezultatus aiškėja, jog savo pilietinę pareigą jau atliko 45,48 proc. rinkėjų.Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai iki sekmadienio pavakarės balsavo Senamiesčio-Žvėryno, Antakalnio, Verkių, Šilainių, Nemenčinės, Garliavos rinkimų apygardų rinkėjai.Lietuvos piliečiai savo pilietinę valią gali pareikšti iki 20 valandos 1938 rinkimų apylinkėse. Balsuoti galima tik savo rinkimų apylinkėje arba savo rinkimų apygardoje esančiose rinkimų apylinkėse.Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės, Rinkimų komisijos nariai dar sekmadienį aplankys tuos saiizoliacijoje esančius asmenis, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių dar nebuvo suteikta teisė balsuoti. VRK pirmininkė taip pat pabrėžė, kad saviizoliacijoje esantys asmenys, kurių dar neaplankė Rinkimų komisijos atstovai, turėtų nedelsiant kreiptis į VRK.Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose gali pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai.Į 141 vietą Seime pretenduoja 1 tūkstantis 754 kandidatai. Kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje renkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Seimo rinkimai: iki 18 val. balsavo 31,36 proc. rinkėjųSekmadienį Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki 18 val. savo teise rinkti atstovus į Seimą pasinaudojo 31,36 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.Subendrinus išankstinio ir pagrindinės balsavimo dienos, sekmadienio, balsavimo rezultatus aiškėja, jog savo pilietinę pareigą jau atliko 43 proc. rinkėjų. 2016-aisiais tokiu metu buvo balsavę 37,92 proc. rinkėjų.Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai iki sekmadienio pavakarės balsavo Senamiesčio-Žvėryno, Antakalnio, Verkių, Šilainių, Nemenčinės, Garliavos rinkimų apygardų rinkėjai.Lietuvos piliečiai savo pilietinę valią gali pareikšti iki 20 valandos 1938 rinkimų apylinkėse. Tačiau balsuoti galima tik savo rinkimų apylinkėje arba savo rinkimų apygardoje esančiose rinkimų apylinkėse.Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės, Rinkimų komisijos nariai dar sekmadienį aplankys tuos saiizoliacijoje esančius asmenis, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių dar nebuvo suteikta teisė balsuoti. VRK pirmininkė taip pat pabrėžė, kad saviizoliacijoje esantys asmenys, kurių dar neaplankė Rinkimų komisijos atstovai, turėtų nedelsiant kreiptis į VRK.Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose gali pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai.Į 141 vietą Seime pretenduoja 1 tūkstantis 754 kandidatai. Kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje renkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Seimo rinkimai: iki 17 val. balsavo 28,89 proc.Sekmadienį Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki 17 val. savo teise rinkti atstovus į Seimą pasinaudojo 28,89 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.Subendrinus išankstinio ir pagrindinės balsavimo dienos, sekmadienio, balsavimo rezultatus aiškėja, jog savo pilietinę pareigą jau atliko 40,53 proc. rinkėjų.Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai iki sekmadienio pavakarės balsavo Senamiesčio-Žvėryno, Antakalnio, Verkių, Šilainių, Nemenčinės, Garliavos rinkimų apygardų rinkėjai. Čia kiekvienoje sulaukta per 30 ir daugiau proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.Lietuvos piliečiai savo pilietinę valią gali pareikšti iki 20 valandos 1938 rinkimų apylinkėse. Tačiau balsuoti galima tik savo rinkimų apylinkėje arba savo rinkimų apygardoje esančiose rinkimų apylinkėse.Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės, Rinkimų komisijos nariai dar sekmadienį aplankys tuos saiizoliacijoje esančius asmenis, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių dar nebuvo suteikta teisė balsuoti. VRK pirmininkė taip pat pabrėžė, kad saviizoliacijoje esantys asmenys, kurių dar neaplankė Rinkimų komisijos atstovai, turėtų nedelsiant kreiptis į VRK.Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose gali pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai.Į 141 vietą Seime pretenduoja 1 tūkstantis 754 kandidatai. Kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje renkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Įtūžęs rinkėjas užsipuolė rinkimų komisijos narįLietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sekmadienio pavakarę pranešė apie vieno komisijos narių sveikatos sutrikdymą. Anot jo, šiandien 15:30 val. Vilniuje, L. Sapiegos rinkimų apylinkėje, atvykęs balsuoti rinkėjas, būdamas agresyviai nusiteikęs, nuplėšė nuo komisijos nario veido apsauginę kaukę ir sudavė ranka į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą.„Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas)“, – sakė R. Matonis.
VRK pirmininkė teigia, kad analizuos padarytas klaidas: pandemijos metu rinkimai vyksta pirmą kartąVyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė teigia, kad paaiškėjus, jog daliai saviizoliacijoje esančių asmenų nebuvo sudarytos sąlygos balsuoti, rinkimų organizatoriams dar iki antrojo Seimo rinkimų turo reikės išmokti ne vieną pamoką. Kol kas, sako ji, nėra aišku, kodėl susiklostė kuriozinės, prezidento kritiškų komentarų susilaukusios situacijos.„Mes ir šiandien sakome, kad mūsų tikslas ir noras yra sudaryti galimybes visiems pasinaudoti teise dalyvauti rinkimuose. VRK gavusi informaciją iš balsuoti norinčių, bet saviizoliacijoje esančių piliečių, tą informaciją perdavė Rinkimų komisijų nariams, apylinkių komisijų nariams, kurių pareigos ir yra organizuoti procesą rinkimų apylinkėje – vykti į balsavimą namuose. Matyt, po šios istorijos reikės labai rimtai pasižiūrėti, kaip atsakingai Rinkimų komisijų nariai vykdo pareigas ir tada bendrai spręsti, kad nebūtų tokių atvejų. Tačiau kartais galbūt yra ir piktnaudžiavimo, kai sakoma,kad pas mane neatvyko, kai komisijų nariai tikina, jog tikrai vyko ir turi įrodymų, kad tą asmenį aplankė“, – spaudos konferencijoje sakė L. Matjošaitytė. Pasak jos, tik tuo atveju, jei komisijų nariai negalės pateikti įrodymų, kad tikrai apsilankė pas konkretų asmenį, bus galima sakyti, jog pavestos pareigos buvo neatliktos.„Jeigu tų įrodymų nebus iš komisijos narių – tai laikysime, kad tiesiog komisijos nariai nevykdė savo pareigų“, – teigė ji.Visgi VRK vadovė vertinant kuriozines situacijas, susiklosčiusias dėl balsavimo namie, ragino suprasti ir esamos situacijos specifiškumą.„Situacija yra neeilinė, COVID-19 pandemijos metu rinkimai vyksta pirmą kartą ir saviizoliacijoje esantys asmenys rinkimuose balsuoja taip pat pirmą kartą“, – spaudos konferencijoje sakė L. Matjošaitytė.  Pasak jos, apskritai šis rinkiminis laikotarpis tiek dėl koronaviruso aplinkybių, tiek dėl didelių rinkėjų srautų yra labai sudėtingas. O tai, teigė VRK pirmininkė, kelia įtampą ir stresą.„Jeigu kartais kažką rinkimų komisijų nariai ne taip padaro – tai nuoširdžiai visų atsiprašome“, –  teigė L. Matjošaitytė.Pasak jos, prieš antrąjį Seimo rinkimų turą rinkimų organizatoriams reikės išmokti ne vieną pamoką.„Ką antrajame ture darysime: matyt, daug pamokų reikia išmokti ir žiūrėti, kaip viskas pas mus veikia. Nes gal pas mus registracija veikia tinkamai – informacija yra perduodama apylinkėms, gal apylinkės dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįsisavina tos informacijos, nenueina pas rinkėjus, esančius namuose. Galbūt apylinkių rinkimų komisijos išties viską padarė iš savo pusės, tik neturi visų tą patvirtinančių įrodymų. Nereikėtų kaltinti nė vienos pusės: nei Rinkimų komisijų narių, kad jie netinkamai pareigas vykdė, nei kad rinkėjai piktnaudžiavo. Matyt, reikia sutarti, kad esminis dalykas – jog piliečiai galėtų dalyvauti rinkimuose“, – apibendrino L. Matjošaitytė.Prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo į paaiškėjusią informaciją, kad daliai saviizoliacijoje esančių asmenų nebuvo sudarytos sąlygos balsuoti Seimo rinkimuose. Šalies vadovas apgailestauja dėl susidariusios situacijos ir akcentuoja, kad prieš rinkimus buvo gavęs asmeninį Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės L. Matjošaitytės patikinimą, kad saviizoliacijoje esančių asmenų balsavimui pasirengta gerai.„Labai gaila, nes tam ir buvo skirtas mano susitikimas su „Baltųjų pirštinių“ vadove ir su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadove. Buvo patikinta, kad visos prielaidos tam bus, kad tuo bus pasirūpinta, kad pasirengta gerai“, – po balsavimo sekmadienį teigė G. Nausėda.
Lietuvos policija: gavome 57 pranešimus, susijusius su rinkimaisPolicijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis pavakarę informavo, kad iki 16 val. Lietuvos policija gavo 57 pranešimus, susijusius su rinkimais. „Per šį laikotarpį ikiteisminių tyrimų nepradėta. Daugiausiai pranešimų gauta iš Vilniaus apskr. – 28, iš kitų apskričių – ženkliai mažiau. Daugiausiai pranešimų gauta dėl neleistinos agitacijos, įtartinų asmenų ar automobilių šalia rinkiminių komisijų. Dėl kai kurių pranešimų informacija bus tikslinama, sprendžiama dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo“, – informavo jis.
Jau balsavo 26,21 proc. rinkėjų Sekmadienį Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki 16 val. savo teise rinkti atstovus į Seimą pasinaudojo 26,21 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.Tad subendrinus išankstinio ir pagrindinės balsavimo dienos, sekmadienio, balsavimo rezultatus aiškėja, jog savo pilietinę pareigą jau atliko 37,86 proc. rinkėjų.Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai kol kas balsuoja Nemenčinės, Garliavos, Raudondvario, Dainavos, Verkių rinkimų apygardų rinkėjai. Čia kiekvienoje sulaukta daugiau kaip po 30 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.Mažiausiai aktyvūs Nalšios šiaurinės apygardos rinkėjai. Čia balsus atidavė apie 20 proc. tos apygardos rinkėjų.Lietuvos piliečiai savo pilietinę valią gali pareikšti iki 20 valandos 1938 rinkimų apylinkėse. Tačiau balsuoti galima tik savo rinkimų apylinkėje arba savo rinkimų apygardoje esančiose rinkimų apylinkėse.Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose gali pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai.Į 141 vietą Seime pretenduoja 1 tūkstantis 754 kandidatai. Kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje renkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
L. Matjošaitytė: saviizoliacijoje esantys asmenys dar šiandien gali kreiptis į VRK dėl balsavimo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė sako, kad Rinkimų komisijos nariai dar sekmadienį aplankys tuos saiizoliacijoje esančius asmenis, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių dar nebuvo suteikta teisė balsuoti.„Svarbiausias dalykas yra užtikrinti, kad tie asmenys galėtų pasinaudoti savo teise rinkimuose, ir kol dar yra laiko, mes turime padaryti viską, (...) ir dedame pastangas. Rinkimų komisijos, į kurių teritoriją patenka rinkėjai, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebalsavę, apsilankys pas juos dar šiandien ir sudarys jiems galimybę balsuoti. Mūsų toks yra sprendimas šiandien, tokios galimybės, kokias turime“, – VRK spaudos konferencijoje teigė L. Matjošaitytė.VRK pirmininkė taip pat pabrėžė, kad saviizoliacijoje esantys asmenys, kurių dar neaplankė Rinkimų komisijos atstovai, turėtų nedelsiant kreiptis į VRK.„(Saviizoliacijoje esantiems ir nebalsavusiems asmenims – ELTA) reikėtų nedelsiant kreiptis į VRK (...). Mes pasižiūrėsime, dėl kokių priežasčių nebuvo organizuotas balsavimas ir prašysime komisijų, kad dar suspėtų ir pas tuos asmenis nuvyktų. Žvelgiant į bendrą namuose balsavusių rinkėjų skaičių, jų yra apie 90 tūkst., tai tikrai nėra didelis skaičius. Bet jeigu asmenims buvo sudarytas lūkestis, kad jie galės pasinaudoti savo teise, kad Rinkimų komisijų nariai atvyks, mes tikrai turime pataisyti šią situaciją ir sudaryti jiems galimybes balsuoti“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.„Kalbant apie antrąjį turą, matyt, jau iš mūsų pusės bus rimtas įspėjimas (Rinkimų – ELTA) komisijoms dar kartą atidžiau pasižiūrėti, įvertinti situaciją, jeigu atsitiko taip, kad (komisijos narys – ELTA) atvyko pas rinkėją, esantį saviizoliacijoje,o  rinkėjas durų neatidarė. Galbūt reikėtų kviesti policijos pareigūnus ar kitaip fiksuoti, kad asmuo durų neatidarė.“, – pridūrė ji.Komentuodama neatitikimą tarp VRK ir „Baltųjų pirštinių“ skelbiamų duomenų dėl saviizoliacijoje esančių vis dar neaplankytų rinkėjų, L. Matjošaitytė teigė, kad asmeniškai paprašė „Baltųjų pirštinių“ organizacijos jų surinktų duomenų bei pridūrė, kad šiuo atveju reikalingas sklandesnis bendradarbiavimas.„Šiandien viešojoje erdvėje mes sužinojome, kad visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ renka, fiksuoja tokią informaciją. Asmeniškai paprašiau pasidalinti ta informacija, kad ir mes, kaip rinkimų organizatorius, ją turėtume ir galėtume, kol dar yra laiko, perduoti Rinkimų komisijoms, kad būtų sprendžiamas šis klausimas. Nes rinkti informaciją, ją kažkur laikyti ir vėliau apie tai informuoti organizatorių nėra tas bendradarbiavimas, kurio mes visi tikimės“, – teigė L. Matjošaitytė.
Sociologė: vertinant rytinį piliečių aktyvumą – Seimo rinkimų startas yra gerasVertinant piliečių aktyvumą šių Seimo rinkimų startas yra neblogas, sako sociologė, „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė. Visgi, jos teigimu, pasakyti, kad naują Seimą visuomenė rinks aktyviau nei tą darė 2016 m. yra dar anksti.„Neperšokęs upelio nesakyk op“, – teigia ji ir pabrėžia, kad viena iš priežasčių, kodėl nepaisant koronaviruso grėsmės, bendras dalyvavusių rinkėjų skaičius kol kas yra net geresnis nei buvo 2016 m. – yra ilgesnis nei įprasta balsavimo iš anksto laikotarpis.Kaip skelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), šiuose rinkimuose iš anksto balsavo beveik 12 proc. piliečių (11,64 proc.). Tuo tarpu 2016 metais tokių buvo 6,65 proc., o 2012 m. Seimo rinkimuose – 5,51 proc.„Taip, išankstiniai buvo aktyvesni, bet lyginant su tais, kai išankstinis balsavimas truko viso labo dvi dienas“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.  Pasak jos, aktyvus išankstinis balsavimas gali indikuoti įdomius rezultatus. Sociologė neatmeta galimybės, kad rinkėjų prioritetai išreikšti sekmadienį skirsis nuo balsų, kurie buvo atiduoti išankstinio balsavimo metu.„Mano galva, bus labai įdomu pasižiūrėti į tai, už kokias partijas balsavo tie, kurie balsą atidavė išankstiniuose rinkimuose, ir už kokias balsavo šiandien. Mano manymu, ten turėtų būti aiškūs skirtumai“, – samprotavo R. Ališauskienė.Sekmadienį Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki 15 val. balsavo 23,34 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.Pridėjus išankstinio balsavimo rezultatus - 11,64 proc. - iš viso jau balsavo 34,99 proc. rinkėjų.
Už balsą – maisto produktai arba gėrimai„Baltosios pirštinės“ praneša, kad iki 15 val. 8 kartus pranešta apie galimą rinkėjų papirkimą. 5 atvejai, kaip patvirtino organizacijos vadovė Marija Šaraitė, perduoti Lietuvos policijai. „Galimi papirkimai daugiausia iš Vilniaus regiono. Tai – Šalčininkų rajonas, Vilniaus miestas, Vilniaus rajonas. Šias tris savivaldybes galime priskirti prie tų atvejų, kurie yra su vienomis ar kitomis detalėmis bei įrodymais. Šie atvejai perduoti policijai“, – sakė ji. Paprašius paaiškinti, kaip galimai vykdomas rinkėjų papirkinėjimas, M. Šaraitė sutiko patikslinti. „Tai susiję su kaimiškomis vietovėmis, neblaiviais asmenimis ir veiksmais prie parduotuvėlių. Galimai yra taip, kad parduotuvės vykdo atsiskaitymus maisto produktais ir gėrimais už balsą. Stebėtojai pastebi, kad piliečiai nesusimoka už prekes, bet gauna kažkokio maisto, išeina su maišeliu“, – patikslino ji.
VRK teigia padarysianti viską, kad saviizoliacijoje esantys asmenys galėtų balsuotiVyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė sako, kad rinkimų komisijos padarys viską, jog saviizoliacijoje esantys žmonės, nesulaukę rinkimų komisijų narių, galėtų balsuoti.„Mes kreipėmės į apygardų apylinkių rinkimų komisijas, aiškinamės situaciją, be abejonės, tai daugiau nei apmaudu, kai rinkimų komisijų nariai nepasiekia rinkėjų, kurie yra užsiregistravę ir nori balsuoti namuose“, – spaudos konferencijoje sekmadienį sakė VRK pirmininkė.„Rinkimų komisijos pasiryžusios viską padaryti, kad piliečiai, esantys saviizoliacijoje dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nepriklausomai nuo to įsileido ar neįsileido, kad turėtų galimybę balsuoti. Dedamos maksimalios pastangos“, – kalbėjo ji.
15 val. duomenimis, rinkėjų aktyvumas 23,5 proc.
VRK: rinkėjų aktyvumas su išankstiniu balsavimu kol kas didesnis nei 2016-aisiaisBendras rinkėjų aktyvumas su išankstiniu balsavimu Seimo rinkimuose sekmadienį – kiek didesnis nei prieš ketverius metus, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami duomenys. Iki 14 valandos balsavo 20,24 proc. rinkėjų, o kartu su balsavusiais iš anksto, bendras aktyvumas kol kas siekia 31,89 proc., rodo VRK interneto svetainėje skelbiami duomenys.VRK duomenimis, kartu su išankstiniu balsavimu aktyviausi kol kas – sostinės Antakalnio (41,34 proc.), Verkių (39,35 proc.) ir Senamiesčio-Žvėryno (39,12 proc.), Nemenčinės (38,17 proc.) apygardų rinkėjai, o pasyviausi – Panerių-Grigiškių (24,07 proc.), taip pat uostamiesčio Marių (25,47 proc.) apygardų rinkėjai.Prieš ketverius metus iki 14 val. balsavo 22,12 proc. rinkėjų, o kartu su išankstiniu balsavimu aktyvumas siekė 28,81 procento. 2016-aisiais bendras rinkimų aktyvumas šiek tiek siekė beveik 50 proc.Seimo rinkimuose 2012 metais savo valią iki 14 val. rinkimų dieną buvo pareiškę 25,85 proc. rinkėjų, o išankstiniame balsavime dalyvavo 5,51 proc. rinkėjų.
Iki 14 val. balsavo 20,24 proc.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis iki 14 val. sekmadienį balsavo jau 20,24 proc. rinkėjų. Pagal jų aktyvumą kol kas daugiausia balsavusių Verkių ir Garliavos apygardose.
Policija gavo 32 pranešimus apie galimus rinkimų pažeidimusSekmadienį vykstant Seimo rinkimams policija gavo 32 pranešimus apie galimus pažeidimus, pranešė Policijos departamentas.„Daugiausia apie agitaciją, apie plakatus suplėšytus, apie pavėžėjimus, įtartinus žmones“, – BNS apie gaunamus pranešimus sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis.13 valandos duomenimis, ikiteisminių tyrimų nepradėta.Pasak R. Matonio, didžioji dalis pranešimų nepasitvirtina.„Kai kur yra renkama medžiaga, kuri galbūt vėliau pasitvirtins arba ne. Jeigu tai agitacija, perduodama Vyriausiajai rinkimų komisijai, nes tai jų straipsnis, jie už tai gali bausti“, – sakė policijos atstovas.Iš viso nuo išankstinio balsavimo pradžios policija yra pradėjusi du ikiteisminius tyrimus – dėl galimo balsų pirkimo Kaišiadorių rajone ir dėl Vilniuje neblaivaus vairavusio kandidato į Seimą Virginijaus Šmigelsko. Sekmadienį taip pat pranešta, kad Vilniuje nuo pareigų nušalinta neblaivi komisijos narė. Neblaivi rinkimų apylinkės darbuotoja sekmadienio naktį buvo nustatyta ir Pakruojo rajone. 
VRK apie pažeidimus: Kėdainiuose galimai papirkinėjami rinkėjaiVyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė „Delfi“ patvirtino gavusi pranešimą apie galimai papirkinėjamus rinkėjus.„VRK gauna pranešimų, kad agitacijos draudimo laikotarpiu yra skelbiama rinkimų agitacija socialiniuose tinkluose, kad yra galimai papirkinėjami rinkėjai. Socialiniame tinkle „Facebook“ buvo įrašas, kuriame, pasak pranešėjo, nurodoma, kaip vyksta rinkėjų balsų pirkimas. Įrašas socialiniame tinkle apie tai, kad jeigu bus balsuojama už tam tikras partijas, kandidatus, bus suteikiamos tam tikros nuolaidos įsigyjant tam tikras prekes ir panašiai. Panašu, kad tai galimai vyksta Kėdainiuose“, – patikslino ji. Taip pat, anot jos, gyventojai teiraujasi dėl išorinės stacionarios reklamos atvirose erdvėse.„Svarbiausias dalykas, kad balsavimo patalpoje nebūtų rinkimų agitacijos bei 50 m. apie tą vietą. Taip pat, kad nebūtų rašomos publikacijos, nauji tekstai, rodomos naujos, kartojamos senos laidos. Taip pat daug paklausimų sulaukiame dėl atvejų, kada rinkėjai nori balsuoti bet kur, tačiau rinkimų dieną jie gali balsuoti tik savo rinkimų apygardoje“, – sakė ji.
VRK neigia socialiniuose tinkluose sklindančią informaciją: balsuoti bet kur negalimaGyventojams pasimetus, kur tiksliai šie gali atiduoti savo balsą Seimo rinkimuose, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė atkreipia dėmesį, kad tai padaryti galima tik savo rinkimų apylinkėje arba bet kurioje savo apygardos rinkimų apylinkėje, pagal savo deklaruotą gyvenamą vietą. „Mes matėme, kad socialiniuose tinkluose vyksta diskusijos, kad važiuokite kur norite, užpildykite formą ir balsuosite kur norite, tai tikrai taip nėra.Šiandien, rinkimų dieną, rinkėjai Seimo rinkimuose gali balsuoti savo rinkimų apylinkėje arba bet kurioje savo apygardos rinkimų apylinkėje, pagal savo deklaruotą gyvenamą vietą“, – pabrėžė ji. „Tai reiškia, kad kaip mes per prezidento rinkimus turėjome situaciją, kai buvo galima balsuoti visoje Lietuvoje, tai šiandien tai negalioja. Per prezidento rinkimus, Europos parlamento rinkimus, buvo galima balsuoti visoje Lietuvoje dėl tos priežasties, kad visoje Lietuvoje biuletenis buvo tas pats, kandidatai buvo tie patys, o dabar mes turime 70 vienmandačių apygardų ir rinkėjai balsuoja arba savo rinkimų apylinkėje arba bet kurioje savo apygardos rinkimų apylinkėje“, – aiškino ji. Anot VRK vadovės, jeigu atsitiko taip, kad prieš keletą dienų pasikeitė asmens deklaruota gyvenamoji vieta, jis gyvenamą vietą deklaravo kitur arba faktiškai gyvena kitoje vietoje, nei yra deklaruotas, tai tokiu atveju nuvykęs į rinkimų apylinkę jis apie tai turi informuoti rinkimų komisiją.„Tada asmuo pateikia komisijos nurodytą prašymą, kad jį įtrauktų į rinkėjų sąrašus, pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat dokumentus patvirtinančius deklaruotą arba faktinę gyvenamąją vietą tos apylinkės teritorijoje“, – sakė ji.
VRK atsakas besiskundžiantiems iš saviizoliacijos: aiškinamės, bet dalies net nebuvo namuoseSaviizoliacijoje esantys rinkėjai, nors ir užsiregistravo, tikina taip ir nesulaukę pas juos atvykti turėjusių rinkimų komisijos narių. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė tikina, kad situaciją šiuo metu dar aiškinasi, tačiau priduria, kad dalies saviizoliacijoje esančių asmenų atvykę rinkimų komisijų nariai namuose nė nerado.Daugiau – čia.
Iki 13 val. balsavo 16,92 proc. rinkėjųSekmadienį Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki 13 val. balsavo 16,92 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai atlikti pilietinę pareigą kol kas į rinkimų apylinkes ėjo Verkių, Antakalnio, Nemenčinės ir Garliavos rinkimų apygardų rinkėjai. Čia kiekvienoje sulaukta daugiau kaip po 20 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.Mažiausia aktyvūs iki minėtos valandos buvo Nevėžio, Gargždų, Raseinių-Kėdainių, Kelmės-Šilalės, Sūduvos šiaurinės apygardos rinkėjai.
Iki vidudienio balsavo 13,33 proc. rinkėjųSekmadienį Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki vidudienio balsavo 13,33 proc, rinkimų teisę turinčių piliečių.Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai atlikti pilietinę pareigą į rinkimų apylinkes ėjo Verkių rinkimų apygardos rinkėjai. Čia jau balsavo 19,43 proc. šios apygardos rinkėjų.Mažiausiai aktyvūs iki vidudienio buvo Sūduvos šiaurinės apygardos rinkėjai. Čia balsavo 10,46 proc. rinkėjų. Neaktyvūs ir Nalšios šiaurinės apygardos rinkėjai -10,69 proc.
Balsą Seimo rinkimuose atidavęs Nausėda: pasirinkau, kad mažiau stumdytumėmės tarpusavyje Sekmadienį Seimo rinkimuose savo balsą atidavė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Balsuoti jis atvyko kartu su savo žmona Diana Nausėdiene.Prezidentas buvo suplanavęs balsuoti 11 val., tačiau į rinkimų apylinkę atvyko vėliau. „Viskas buvo labai sklandu, apylinkė gerai pasirengusi. Lengvai suradau sąraše, už ką norėjau balsuoti. Taip, kad pilietinė pareiga atlikta ir dar kartą kviečiu žmones ateiti balsuoti. Turime tikrąja to žodžio prasme demokratijos šventę, pasinaudokime ja“, – sakė G. Nausėda.Daugiau – čia.
Skvernelis tikisi, kad tokius Seimo rinkimus turime pirmą ir paskutinį kartąMinistras pirmininkas Saulius Skvernelis sekmadienį atidavęs savo balsą Seimo rinkimuose, žurnalistams teigė, jog po šių rinkimų ir toliau tikisi darbų tęstinumo.Premjeras taip pat visus paragino aktyviai balsuoti, neišsigąsti koronaviruso. „Tikiuosi šiandien didelio aktyvumo, kad balsuotų kuo daugiau žmonių. Nes balsavimas yra tikrai saugus, tad ateikime. Tada galėsime sakyti, kad esame verti to, ką išsirinkome“, – ragino jis. „Tikiuosi, kad tokius rinkimus turime pirmą ir paskutinį kartą“, – sakė S. Skvernelis.Daugiau – čia.
VRK gavo kelias dešimtis pranešimų dėl neleistinos agitacijosVyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė teigia, kad VRK yra gavusi kelias dešimtis pranešimų apie agitacijos draudimo laikotarpiu vykdomą neleistiną agitaciją. Pasak jos, daugiausiai pranešimų buvo susiję su agitacija socialiniuose tinkluose.„Kai kuriose (feisbuko – ELTA) grupėse buvo skelbiami agitacinio turinio įrašai. Tai galbūt šie rinkimai išsiskiria tuo, kad ankstesniais metais socialinių tinklų paskirų vartotojai dalindavosi įrašais savo paskyrose, dabar tam tikri įrašai atsiranda uždarose grupėse, grupėse, kur atitinkamai susirenka tam tikra auditorija“, – VRK spaudos konferencijoje sakė L Matjošaitytė.VRK pirmininkė teigia, kad taip pat buvo gauta pranešimų apie agitaciją ant transporto priemonių.„Vienas iš gautų pranešimų buvo, kad prie Vilniaus geležinkelio stoties yra automobilis, ant kurio yra daugybė rinkimų agitacijos, Kreipėmės į policijos pareigūnus, ta agitacija pasitvirtino, agitacija buvo fiksuota“, – pavyzdį pateikė ji.L. Matjošaitytė taip pat informavo, kad yra gauta pranešimų dėl lauko reklamos, agitacinių pranešimų siuntimo per telefono programėles, agitacijos pašto dėžutėse ir t.t. Visgi, pasak jos, ne visi pranešimai pasitvirtino.„Atkreipsiu visų dėmesį, kad agitacija, paskelbta iki agitacijos draudimo laikotarpio pradžios, yra galima ir nebūtina jos pašalinti. Kalbant ir apie įvairius stendus išorinės politinės reklamos, ar kitus įrašus socialiniuose tinkluose, jeigu jie paskelbti iki agitacijos draudimo laikotarpio pradžios, tai yra iki penktadienio pirmos valandos nakties“, – sakė ji.VRK pirmininkė primena, kad agitacijos draudimas tęsiasi iki sekmadienio 20 val. vakaro.L. Matjošaitytė taip pat pranešė apie pradėtus kelis ikiteisminius tyrimus dėl perkamų rinkėjų balsų ir kitų šiurkščių pažeidimų.„VRK taip pat gavo informaciją iš policijos pareigūnų, kaip žinia, yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, daugiausiai policijos pareigūnai gauna pranešimus apie tai, kad asocialūs asmenys yra vežami, vykdomas galimai pavėžėjimas, yra dingęs yra rinkiminis plakatas, parduotuvėje perkami rinkėjų balsai ir pan.“, – pranešė ji.
Iki 11 val. balsavo 9,51 proc. rinkėjųSekmadienį Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki 11 val. balsavo 9,51 proc., rinkimų teisę turinčių piliečių.Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai į rinkimų apylinkes ryto valandomis atėjo Verkių rinkimų apygardos rinkėjai. Čia jau balsavo 15,28 proc. šios apygardos rinkėjų.
VRK apie rinkimus Pasaulio lietuvių vienmandatėje: balsuojančiųjų yra nemažaiVyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė informuoja apie nemažą užsienyje balsuojančių Lietuvos piliečių skaičių.„Šiais metais mes turime išskirtinę situaciją, kai yra įsteigta Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda. Komisijos duomenimis, jau yra pažymėta, kad ambasadoje Jungtinėje Karalystėje balsavo beveik 11 tūkst. rinkėjų, ambasadoje Norvegijos karalystėje – 2400, ambasadoje Vokietijos Federacijoje – 1900, ambasadoje Airijoje beveik 1900, ambasadoje Belgijoje – kiek daugiau nei 1000“, – sekmadienį surengtoje VRK spaudos konferencijoje teigė L. Matjošaitytė.„Matome, kad balsuojančių užsienyje skaičius yra nemažas ir, tikėtina, tas skaičius dar pasikeis. Šiandien didžiosiose atstovybėse yra organizuojamas balsavimas gyvai“, – pridūrė VRK vadovė.
Balsų skaičiavimas užtruks ilgiau nei įprastaVyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė sako, kad Seimo rinkimų rezultatai gali būti paskelbti šiek tiek vėliau nei įprasta, nes daug žmonių savo valią pareiškė iš anksto, o jų balsus suskaičiuoti užtrunka ilgiau.„Prašome visų kantrybės, rinkimų rezultatai nebus taip greitai“, – spaudos konferencijoje sekmadienį sakė VRK pirmininkė.Šiuose Seimo rinkimuose iš anksto balsavo 11,64 proc. rinkėjų. 2016-aisiais aktyvumas iš anksto siekė 6,65 procentus.„Balsų skaičiavimas užtruks (...), nes turime didelį rinkėjų aktyvumą balsuojant iš anksto. Balsuojama iš anksto išankstinio balavimo vokais, jų skaičiavimas labai ilgai užtrunka“, – teigė L. Matjošaitytė.Balsų skaičiavimą taip pat gali prailginti saugumo priemonės dėl koronaviruso, be to, Seimo rinkimų rezultatai beveik visada paskelbiami kiek vėliau nei prezidento rinkimų dėl to, kad užtrunka laiko suskaičiuoti kandidatų reitingavimą.Balsai bus pradėti skaičiuoti iškart po to, kai 20 val. užsidarys rinkimų apylinkės.„Mes iš savo pusės prašome rinkimų komisijų skaičiuoti rezultatus atsakingai, čia yra ne lenktynės. Svarbiausia – korektiškai, teisingai suskaičiuoti rinkimų rezultatai. Visų rinkimų stebėtojų prašome laikytis saugių atstumų tiek balsavimo patalpoje, tiek ir skaičiuojant balsus“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.
Komisijos narei Žirmūnuose nustatytas 1,32 prom. girtumasPolicijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sekmadienio rytą sakė, kad iki 10 val. policija gavo 6 pranešimus apie galimus pažeidimus. Anot jo, ikiteisminių tyrimų nepradėta.Taip pat jis informavo, kad šiandien 7 val. 28 min. buvo gautas Žirmūnų apygardos pirmininkės pranešimas, kad Vilniuje, Žirmūnų g. 143, reikia patikrinti vieno komisijos nario blaivumą. „Komisijos narei (g. 1964 m.) nustatytas 1,32 prom. girtumas, ji nušalinta nuo rinkimų apylinkės komisijos narės pareigų“, – teigė jis. Redakcija šiandien jau skelbė, kad sekmadienio naktį Pakruojo rajone esančiame Degėsių kaime patikrinti rinkimų apylinkės patalpų jose suveikus signalizacijai automobiliu atvyko neblaivi apylinkės darbuotoja.Kaip pranešė Policijos departamentas, Šiaulių apskrities policijos pareigūnai apie 1 valandą nakties atvyko patikrinti rinkiminės apylinkės, kur rado pravirą langas ir veikiančią apsaugos signalizaciją.Į vietą automobiliu atvyko 1957 metais gimusi rinkiminės apylinkės darbuotoja, kuriai pareigūnai nustatė lengvą 0,9 promilės girtumą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Patalpų langas uždarytas, signalizacija įjungta, pažeidimų nenustatyta.
Daugiausiai tarp saviizoliacijoje atsidūrusių ir pateikusių prašymą balsuoti namuose – iš užsienio grįžę piliečiaiVRK pirmininkė informavo, kad didžiausią dalį rinkėjų, kurie atsidūrė privalomoje saviizoliacijoje ir paprašė galimybės balsuoti namuose, sudaro iš užsienio grįžę lietuviai. Beveik trečdalis – koronavirusu užsikrėtę piliečiai.„Iš visų asmenų pateikusių prašymus balsuoti namuose, kurie yra saviizoliacijoje, didžioji dalis – 41 proc. – yra grįžusių iš užsienio, 31 proc. turėję kontaktą su sergančiuoju ir 28 proc. – sergantys COVID-19“, – teigė L. Matjošaitytė.
Pranešė apie eiles, jau balsavo 6,75 proc. rinkėjųVyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė sekmadienį ryte organizuotoje spaudos konferencijoje sakė, kad kai kuriose rinkimų apylinkėse jau yra susidariusios rinkėjų eilės. „VRK duomenimis, balsavimas rinkimų dieną prasidėjo neblogai. 7 val. visos rinkimų apylinkės buvo prisijungusios prie sistemos, pradėjo darbą. Rinkėjai keliavo į rinkimų apylinkes. Gavome informacijos, kad neretai jau yra susidariusios ir rinkėjų eilės, kadangi visi laikosi saugaus atstumo“, – sakė ji. „10 val. šiandien į rinkimų apylinkes atvyko jau 6,75 proc. rinkėjų. Daugiausia rinkėjų surinko Danės, Verkių, Nalšios pietinė, Raseinių-Kėdainių, Nemenčinės apygardos“, – sakė L. Matjošaitytė bei pridūrė, kad 2016 m. Seimo rinkimuose iki 10 val. balsavusių rinkėjų aktyvumas tuomet siekė 4,8 proc. VRK duomenimis, iš anksto šiemet iš viso balsavo 11,64 proc. rinkėjų.
Adamkus: balsavau už stabilumąSekmadienio rytą balsą Seimo rinkimuose atidavęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigia balsavęs už stabilumą.„Pasirinkau sąrašą, kuriame, man atrodo, buvo daugiausiai tinkamiausių žmonių, iš kurių aš galiu pasirinkti. Už tuos ir balsavau. (…) (Balsavau) už stabilumą, kadangi, mano supratimu, tas yra reikalinga šiuo metu, kada prieš Lietuvą iškyla daug svarbių Lietuvos vidaus problemų, ir, žinoma, negalima vengti ir užsienio (problemų), kurioms susidaro mums čia aplink, ypač iš rytinių kaimynų“, - sakė V. Adamkus. Daugiau – čia.
Dėl rinkimų balsavimo pažeidimų pradėti du ikiteisminiai tyrimaiNuo spalio 5 d. 7 val., kuomet prasidėjo Seimo rinkimų išankstinis balsavimas, iki spalio 11-osios, pagrindinės balsavimo dienos, 7 val. policija gavo 50 pranešimų, susijusių su Seimo rinkimais.Kaip praneša Policijos departamentas, per šį laikotarpį pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai.Pasibaigus balsavimui namuose, organizacija „Baltosios pirštinės" praneša sulaukusi daugiau nei 10 pranešimų iš piliečių, kurie yra saviizoliacijoje ir iš anksto registravosi balsavimui namuose. Rinkėjai teigia, kad gavo patvirtinimus dėl jų balsavimo namuose, tačiau rinkimų komisijos narių taip ir nesulaukė.
VRK kviečia rinkėjus būti pilietiškais ir einant balsuoti saugoti ne tik save, bet ir kitusSekmadienį vykstančiuose Seimo rinkimuose Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) prašo visų balsuoti atvykusių rinkėjų būti pilietiškais. Komisija ragina eilėse prie balsavimo vietų praleisti vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius, besilaukiančias moteris, balsuoti atėjusius tėvus su kūdikiais ir mažais vaikais.„Matydami, kaip atsakingai rinkėjai laikėsi tvarkos išankstinio balsavimo metu, labai tikimės, kad ir sekmadienį balsuoti atėję žmonės taip pat rodys gražų pilietiškumo pavyzdį ir saugos ne tik save, bet ir kitus, - kalbėjo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė. VRK taip pat pataria į balsavimo patalpą nesivesti kitų asmenų, kurie nebalsuoja rinkimuose, atvykus į balsavimo vietas nesibūriuoti bei laikytis saugaus atstumo nuo rinkimų komisijų narių ir kitų rinkėjų. Rinkėjams einant balsuoti reikia pasiimti asmens dokumentą, dėvėti nosį ir burną dengiančią veido apsaugos priemonę bei turėti savo asmeninį rašiklį. Pagrindinę rinkimų dieną – spalio 11-ąją rinkėjai gali balsuoti savo rinkimų apylinkėje arba bet kurioje savo apygardos rinkimų apylinkėje, kurios darbą pradėję 7 val. ryto, balsavimą organizuos iki 20 val. vakaro. 
Seimo rinkimai: iki 9 val. balsavo 3,14 proc. rinkėjųSekmadienį Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki 9 val. balsavo 3,14 proc, rinkimų teisę turinčių piliečių.Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai į rinkimų apylinkes ryto valandomis atėjo Verkių rinkimų apygardos rinkėjai. Čia jau balsavo 6,85 proc. šios apygardos rinkėjų.Mažiausiai aktyvūs iki 9 val. buvo Kaišiadorių-Elektrėnų bei Sūduvos šiaurinės apygardų rinkėjai. Čia atitinkamai balsavo 1,94 ir 1,77 proc. rinkėjų.7 val. rinkimų apylinkės atvėrė duris rinkėjams. Jie savo pilietinę valią galės pareikšti iki 20 valandos.Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose galės pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai. Lyginant su 2016 m. rinkimais, rinkėjų skaičius sumažėjo beveik 55 tūkstančiais.Į 141 vietą Seime pretenduoja 1 tūkstantis 754 kandidatai, iš jų 1 tūkstantis 170 vyrų ir 584 moterys. Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje renkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
VRK žada ištirti kiekvieną pranešimą apie negalėjusius balsuoti žmones saviizoliacijojeVyriausioji rinkimų komisija (VRK) žada išsiaiškinti visus pranešimus, kai saviizoliacijoje esantys žmonės informavo nesulaukę rinkimų komisijų narių, tačiau tikina, kad tai galėjo būti pavieniai atvejai, o ne sisteminė spraga.VRK atstovė žiniasklaidai Indrė Ramanavičienė BNS sekmadienį sakė, kad iki šiol sulaukta šešių tokių pranešimų, visi šie atvejai bus detaliai ištirti.Pasak VRK atstovės, šiais metais piliečius namuose lankančių rinkimų organizatorių krūvis gerokai išaugo, nes namuose balsuoti užsiregistravo beveik ketvirtadaliu daugiau žmonių nei per Seimo rinkimus 2016 metais.„Šiemet namuose balsuoti užsiregistravo 22 proc. daugiau rinkėjų nei prieš ketverius metus 2016 metais. Šiemet balsuoti namuose teisę turi 106 tūkst. 842 žmonės, prieš ketverius metus tokių piliečių mes turėjome 87 tūkst. 433“, – BNS teigė rinkimų komisijos atstovė.„Krūvis rinkimų komisijoms, kurios vaikšto į namus ir organizuoja balsavimą namuose, yra padidėjęs ir galėjo atsirasti keletas pavienių atvejų, kur rinkimų komisijos neapsilankė“, – teigė ji.„Manome, kad tai yra pavieniai atvejai. Šiuo metu turime šešis kreipimusis iš žmonių, kurie norėjo balsuoti būdami saviizoliacijoje ir pas kuriuos nebuvo atvykę. Tikslinamės, ar yra daugiau atvejų ir aiškinsimės kiekvieną atvejį konkrečiai“, – sakė I. Ramanavičienė.Šeštadienį pasirodė pranešimų, kad keli dėl koronaviruso saviizoliacijoje esantys žmonės nesulaukė rinkimų komisijų narių.
Kitokia patirtisKauno centre esančioje Miško rinkimų apylinkėje pirmieji rinkėjai pasirodė prieš pat septintą valandą, įeinančius pasitiko dezinfekcinio skysčio buteliukas. „Anksti atėjau balsuoti, kad nebūtų daug žmonių. Visus agitavau, kėliau, kad einame balsuoti, bet visas jaunimas miega...“, – BNS sakė viešosioms kultūros įstaigoms vadovaujanti 72 metų Marija Dainė.Siekiant sumažinti kontaktų, rinkėjai įeina pro vienas duris, o išeiti turi pro kitas, rinkimų komisijos nariai įspėja žmones prieiti po vieną, nesibūriuoti.Komisijos nariai dirba su kaukėmis ir pirštinėmis, kas valandą dezinfekuoja paviršius, dažniau vėdina patalpas.„Žmonėms nepatogiau, nes reikia daryti didžiulį ratą, bet tokie yra reikalavimai“, – BNS sakė rinkimų komisijos pirmininkė Ginvilė Pilėnaitė.Jos teigimu, rinkėjams eilėse šįkart teks laukti ilgiau, nes išlaikant būtinus atstumus registracija užtrunka ilgiau.„Daug metų dirbu, bet šįkart kitokia patirtis: turime patalpas ir turime jas pritaikyti, kad atitiktų normas, būtų saugu visiems – ir darbuotojams, ir rinkėjams. Tikėkimės taip ir bus“, – pridūrė ji.Vilniaus Vytenio rinkimų apylinkėje per pirmąjį pusvalandį balsuoti pliaupiant lietui atėjo apie 30 žmonių.„Visada taip būna – iš ryto atskuba žmonės, kurie bijo eilių“, – BNS sakė komisijos pirmininkė Julija Čėglytė.Daugelis rinkėjų čia turėjo savo rašiklius ir dėvėjo kaukes. Neturintiems kuo prisidengti veido rinkimų organizatoriai yra pasirengę pasiūlyti vienkartinių kaukių.Balsavimas rinkimų apylinkėse tęsis iki 20 valandos. Tradiciškai didžiausi rinkėjų srautai būna po sekmadienių mišių ir vakare prieš uždarant apylinkes.
Rinkimų organizatoriai įspėja, kad dėl privalomo atstumų laikymosi kai kur gali susidaryti ilgesnės nei įprasta eilės.
Žemaitaitis tikisi 10 vietų ir pergalės vienmandatėjePartijos Laisvė ir teisingumas pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikisi pasiekti 5 procentų barjerą ir turėti 8-10 vietų parlamente.„Ačiū Kelmės ir Šilalės gyventojams, kol kas pasitikėjimas didelis išreikštas“, – LRT televizijoje teigė R.Žemaitaitis.Jis įsitikinęs, kad apygardoje pirmauja ir lenkia Darbo partijos kandidatą Vigilijų Jukną.„Tai nėra jų rinkiminė apygarda ir niekada nebuvo“, – teigė R. Žemaitaitis.Jis išreiškė lūkestį, kad rinkėjų aktyvumo pakaks, mat „programa, kurią mes pristatėme, pakankamai įtiko ir regionams ir didiesiems miestams“.„Aš tikiuosi, mano tikslas ir buvo kai sukūrėme šitą partiją, jei gausim nuo 8 iki 10 vietų, tai bus didelis įvertinimas“, – sako R. Žemaitaitis.

Kaip ir kur balsuoti?

Savo balsą rinkėjai galės atiduoti nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro. Balsai bus pradėti skaičiuoti tik uždarius rinkimines apylinkes.

Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), rinkimų dieną rinkėjai balsuoja apylinkėje, į kurios sąrašus yra įrašytas.

Taip pat rinkėjas turi teisė balsuoti bet kurioje savo rinkimų apygardos rinkimų apylinkėje, kuri elektroninių ryšių priemonėmis yra prisijungusi prie Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos.

Interneto svetainėje „Rinkėjo puslapis“ esančiame žemėlapyje nurodoma, kur rinkėjai turi balsuoti, kokie rinkimų apylinkių adresai. Jį galite pamatyti čia.

Kaip užpildyti rinkimų biuletenį?

Vienmandatės rinkimų apygardos biuletenyje pažymėti tik vieną pasirinktą kandidatą.

Rinkimų apylinkėse bus pateikta informacija apie toje vienmandatėje apygardoje kandidatuojančius politikus. Šią informaciją galima rasti ir internete.

Daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje pažymėti vieną partiją.

LVŽS rinkiminis štabas

Visų partijų kandidatų sąrašus galite pamatyti čia.

Iš šio sąrašo išsirinkti ir į langelius apačioje įrašyti iki 5 kandidatų iš pasirinkto sąrašo numerius. Numeri eiliškumas nėra svarbūs.

Jei rinkėjas supranta suklydęs dar neįmetus biuletenio į balsadėžę – rinkimų komisijos nario paprašyti kito biuletenio, o sugadintą grąžinti komisijos nariams.

VRK nurodo ir primena, kad kelis kartus įrašytas vieno kandidato numeris reitingavimo skiltyje jam suteikia tik vieną pirmumo balsą.

Ką būtina turėti?

Dar vieną šių Seimo rinkimų naujiena – atsisakyta vardinių rinkėjo kortelių. Gyventojams buvo išsiųsti tik informaciniai pranešimai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir VRK dar kartą primena, kad rinkimuose yra privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemonės, turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir rekomenduojama patiems atsinešti savo rašymo priemonę.

Išankstiniame balsavo dvigubai daugiau

Dėl koronaviruso pandemijos buvo prailgintas išankstinio balsavimo laikas Seimo rinkimuose. Per keturias dienas vykusį išankstinį balsavimą savo valią Seimo rinkimuose pareiškė 178 tūkst. 145 arba 7,39 proc. visų rinkėjų.

Prieš ketverius metus jų buvo dvigubai mažiau – 3,49 proc. arba 87 tūkst. 59, tačiau tuomet išankstinis balsavimas savivaldybėse truko irgi dvigubai trumpiau – dvi dienas.

Šiemet aktyviausi rinkėjai buvo Vilniaus Antakalnio (14,05 proc.) ir Senamiesčio–Žvėryno (13,57 poc.), taip pat Kauno Centro–Žaliakalnio (11,95 proc.), Marijampolės (11,38 proc.) apygardose.
Taip pat aktyviai rinkėjai iš anksto balsavo sostinės Verkių (10,65 proc.), Klaipėdos Pajūrio (10,65 proc.), Druskininkus ir Lazdijų rajoną apimančioje Jotvingių (9,28 proc.) apygardose.

Mažiausiai aktyvūs balsuojant iš anksto buvo Vilniaus Panerių–Grigiškių (3,64 proc.) ir Naujosios Vilnios (4,17 proc.) apygardų rinkėjai.

Iš visų išankstinių balsų 13 tūkst. 89 yra atiduoti specialiuosiuose paštuose, kur savo valią pareikšti gali esantys slaugos, gydymo, laisvės atėmimo įstaigose, atliekantys karo tarnybą. 310 rinkėjų balsavo namuose.

Penktadienį ir šeštadienį galima balsuoti namuose. Šiemet balsuoti namuose gali ne tik neįgalieji, vyresni nei 70 metų asmenys, negalintys atvykti į rinkimų apylinkes, bet ir neįgaliuosius slaugantys žmonės, taip pat gyventojai, kuriems nustatytas ar įtariamas koronavirusas ar kurie turėjo izoliuotis dėl kontaktų, kelionių į užsienį.