Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje BNS atsiųstame komentare nurodė, kad šie dronai neturi galimybių identifikuoti asmenų.

Anot Komisijos atstovų, bendradarbiavimo per sieną projektas buvo patvirtintas pernai ir pradėtas įgyvendinti šių metų vasario mėnesį.

„Pagal jį numatoma galimybė naudoti lengvus dronus stebėti didelėms teritorijoms pasienio regionuose. Šie dronai neturi techninių galimybių identifikuoti asmenis, o bendradarbiavimo per sieną projekto sutarčių sąlygose aiškiai nurodyta, kad dronus galima naudoti tik projekto tikslais“, – teigiama atstovybės komentare.

Pasak Komisijos, dronus įsigijo Baltarusijos valstybinis teismo ekspertizės komitetas, jie pristatyti šių metų rugpjūčio mėnesį, tačiau nebuvo panaudoti.

„Iš programos jungtinio techninio sekretoriato ir projekto partnerio – Lietuvos policijos, kuri įgyvendina projektą, žinoma, kad dronai buvo pristatyti Baltarusijos valstybiniam teismo ekspertizės komitetui, tačiau visiškai nebuvo panaudoti“, – rašoma komentare.

„Bet koks bandymas netinkamai panaudoti dronus reikštų, kad pažeistos sutarties sąlygos; dėl to dotacijos susitarimas būtų nutrauktas, o ES lėšos, skirtos projektui, turėtų būti grąžintos“, – nurodo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Europos Komisija teigia, kad šiuo metu peržiūrėti bendradarbiavimą su Baltarusija ir ateityje pateiks rekomendacijas dėl paramos programų vykdymo.

Europos Sąjunga peržiūri santykius su Baltarusija, įskaitant paramos programas. Priėmusi rekomendacijas dėl projektų vykdymo, Europos Komisija pateiks jas projekto vadovaujančiai institucijai“, – teigia atstovybė.

Pastarosiomis dienomis Lietuvos ir tarptautinėje žiniasklaidoje dėmesio sulaukė pranešimai, kad už Europos Sąjungos lėšas Baltarusijos teisėsauga įsigijo dronų, o šiame projekte dalyvavo ir Lietuva.

Viešojoje erdvėje imti kelti klausimai, ar šie dronai negali būti panaudojami valdžios represijoms prieš protestuotojus, reikalaujančius autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos atsistatydinimo.

40 Europos Parlamento narių ketvirtadienį kreipėsi į Europos Komisiją ir Lietuvos vyriausybę, ragindami kruopščiai ištirti šį atvejį. Kreipimąsi inicijavęs Petras Auštrevičius teigia, kad „tikėti režimo struktūrų gerais ketinimais, yra totalus politinis aklumas“.

Vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad ji sustabdė 5,8 milijonų eurų vertės mokėjimus Baltarusijai pagal Europos Sąjungos finansuojamas programas, kai po suklastotų prezidento rinkimų šalies teisėsauga ėmėsi represijų prieš taikius protestuotojus.

„Lietuva po rinkimų Baltarusijoje laikinai sustabdė visus mokėjimus bendruose projektuose Baltarusijai. Šiuo metu laukiame Europos Komisijos išaiškinimo dėl tolimesnės programos eigos“, – BNS informavo vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.

„Bendra laikinai sustabdytų mokėjimų suma siekia 5,8 mln. Toks sprendimas priimtas vertinant kylančias rizikas, dėl tinkamų lėšų panaudojimo“, – teigė viceministras.

Lietuvos policija teigia, kad pagal projektą gautus Europos Komisijos pinigus Baltarusijos valstybiniam teismo ekspertizės komitetui pervedė gegužę, likus dar trims mėnesiams iki prezidento rinkimų, po kurių prasidėjo protestai ir teisėsaugos represijos prieš demonstrantus.

Anot Lietuvos policijos, įrangą nusipirko patys baltarusiai.