„Situacija yra nestandartinė, per pastaruosius trisdešimt metų neturėjome tokios. Veikia ribojimai, eilės, oras, baimė užsikrėsti. Tai didesnę įtaką daro moterims – ne jauniausioms arba pačioms vyriausioms, o vidutinio amžiaus, dažniausiai toms, kurios turi mažų vaikų arba vyresnius tėvus. Jos jaučia nerimą ne tiek dėl savęs, kiek dėl artimųjų. Per šitą pandemijos laikotarpį tai yra labiausiai paveikta grupė. Klausimas – ar jos ryšis eiti balsuoti? Simpatijos vienai arba kitai partijai yra vienas dalykas, bet, kai jau reikia išeiti iš namų, ir pamatai eiles, ribojimus, klausimas, ar tai nesumažins noro dalyvauti“, – komentavo sociologė, rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė.

Tačiau sociologė pastebėjo, kad, nepaisant nestandartinių sąlygų, grupės, kurios aktyviausiai planuoja dalyvauti rinkimuose nesikeitė.

„Tradiciškai tai yra vyresni žmonės, ir labiau – moterys negu vyrai“, – sakė R. Ališauskienė.

Sociologė pastebėjo, kad apskritai daugiau vyresnio amžiaus žmonių (nepriklausomai nuo lyties) yra linkę balsuoti už socialdemokratus (LSDP) ir valstiečius žaliuosius (LVŽS).

„O Tėvynės sąjunga (TS-LKD) išlygino savo rinkėjų profilį. Jie prisiaugino jaunimo šalininkų, ko dar prieš penkerius metus neturėjo. Dabar TS-LKD rinkėjų profilis yra labai atitinkantis apskritai Lietuvos rinkėjo portretą, jame yra ir jaunimo, ir vidutinio amžiaus, ir vyresnių žmonių. Liberalus, ypač Laisvės partiją, daugiau palaiko jaunimas. Liberalų sąjūdį – jaunimas ir vidutinio amžiaus žmonės“, – komentavo R. Ališauskienė.

Apskritai jaunų žmonių tarp visų rinkėjų yra mažesnioji dalis. Pasak sociologės, jie sudaro maždaug 20 proc. visų rinkėjų. O žmonių, kurie yra vyresni nei 50 metų amžiaus, tarp rinkėjų yra beveik pusė.

Penktadalis sprendimą gali pakeisti ir paskutinę minutę

Rasa Ališauskienė

Pasak sociologės, paskutiniais duomenimis, į rinkimus ateiti planavo 45 proc. rinkėjų. Tai yra vidutiniškas rezultatas. Prieš 2016 m. rinkimus tokių asmenų dalis sudarė 47 procentus. Šiais metais liepą į rinkimus teigė eisią 46 proc., rugpjūtį – 50 proc., o nuo rugpjūčio iki rugsėjo tokių asmenų dalis sumažėjo iki 45 procentų.

„Tai nėra įprasta. Dažniausiai artėjant rinkimams šiek daugėja asmenų, kurie yra pasiryžę dalyvauti. Kartu įdomu tai, kad šiemet net ir tarp tų, kurie nusprendė, kad eis balsuoti – 8 proc. (kas yra pakankamai daug) sakė, kad jie nežino, už kurią partiją balsuos.

Iš ankstesnių tyrimų matome, kad iš jau atėjusių į rinkimų apylinkes nemažas skaičius – kartais iki 20 proc. sprendžia vietoje. Jie tikrai žino, už ką jie nebalsuos, bet turi rinkinuką – vieną, antrą, trečią variantą, ir čia lemiamam apsisprendimui įtakos gali padaryti daug veiksnių. Pavyzdžiui, jeigu pamato sąraše jiems kokią nors labai patinkančią arba nepatinkančią pavardę, tada gali pasirinkti alternatyvą iš jiems patrauklių kitų partijų“, – sakė R. Ališauskienė.

Pasak sociologės, ši situacija daugiau keblumų kelia partijoms, kurios yra kairėje arba centro kairėje (LVŽS, LSDP, Laisvei ir teisingumui, Darbo partijai). Dešiniųjų flange tokių svyruojančių rinkėjų yra mažiau.

Vaizdai iš Lukiškių a. gali sudaryti klaidingą įspūdį

Pasak sociologės, pagrindiniai dalykai, kurie rūpi žmonėms prieš rinkimus, tradiciškai yra pajamos, gyvenimo lygio gerėjimas. COVID-19 kontekste išryškėjo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo tema. Jaunesniems žmonėms aktualesnis negu anksčiau yra švietimo klausimas, teigė ekspertė.

„Dabar didžiausia intriga yra aktyvumas. Nelabai gaunasi šių rinkimų lyginti su ankstesniais. Kai žmonės sako, ar eis ar neis į rinkimus, jie sako hipotetiškai, bet jie dar nematė, kaip tai atrodo balsavimo dieną.

Jeigu pažiūrėtume į Lukiškių aikštę, kur žmonės stovi valandomis, tai susidaro vaizdas, kad ten labai daug žmonių. Bet, jeigu pasižiūri procentą, kiek balsavo pirmą dieną visoje Lietuvoje, tai yra 0,5 proc., kai per normalus rinkimus, per pirmą išankstinio balsavimo dieną būdavo 1,5 procento. Tai yra tris kartus mažiau negu įprastinėje situacijoje“, – sakė R. Ališauskienė.

Kartu sociologė ragino iš vaizdų iš Lukiškių aikštės nesusidaryti klaidingo įspūdžio, kad labai aktyviai balsuoja vilniečiai.

„Tie, kas balsuoja išankstiniame balsavime Lukiškėse, dažniausiai yra nevilniečiai, kurie dirba Vilniuje“, – sakė R. Ališauskienė.

Sociologė nemano, kad situaciją iš esmės labai keistų tai, kad dalis rinkėjų yra saviizoliacijoje.

„Saviizoliacijoje yra maždaug 28 tūkst., tai yra nedidelė dalis visų rinkėjų. Tai ne tokią didelę įtaką daro. Labiau bijau, kad sekmadienį, jeigu ateis žmogus, kuris nelabai sekė informaciją, ir pamatys tokio ilgio eiles prie balsavimo apylinkių, tai labai didelė tikimybė, kad apsisuks ir nebelauks“, – teigė R. Ališauskienė.

Rinkimų tema – miglota

Rinkimų išvakarėse net ir rinkimų sistemą tyrinėjantiems mokslininkams nėra lengva atsakyti į klausimą, apie ką šie rinkimai iš tiesų yra.

„Daugiausiai tai yra turbūt požiūris į valdančiąją daugumą – labiausiai į valstiečių žaliųjų partiją. Arba esi už, arba prieš valstiečius žaliuosius. Paskui jau – kitos detalės. Liberalų, TS-LKD ir socialdemokratų stovyklos turi skirtingą vertybinį profilį. Jeigu TS-LKD labiausiai akcentuoja užsienio politikos dalykus ir ypač Baltarusijos tematiką, socialdemokratai ragina įsiklausyti į kiekvieną žmogų, Laisvės partija labiau orientuota į jaunimą ir gerai gyvenančius žmones“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė, kuri pastaruoju metu sulaukė ne vieno žurnalisto klausimo šia tema.

Ainė Ramonaitė

Tačiau politologė pripažino, kad, nors ir vertybinės skirtys matyti, tačiau nėra aiški tematika, aplink kurią suktųsi rinkimų kampanija.

„ Iš dalies problema yra ta, kad debatai, kurie yra organizuojami televizijoje, yra pačių žurnalistų primestos struktūros. Negali matyti, ką partijos pačios nori pasakyti. Jiems užduodami konkretūs klausimai, ir tada jie turi reaguoti į darbotvarkę, kurią užduoda žurnalistai.

O reklamos irgi yra labiau orientuotos į vizualiką, veidus, įvaizdžius. Tai yra prisitaikymas prie rinkėjų, kad svarbiau yra asmenybės, o ne vertybės. Iš reklaminių stendų pakankamai sudėtinga išskaityti aiškias žinutes“, – sakė A. Ramonaitė.

Iš partijų programų profesorė pastebėjo, kad per šiuos rinkimus jose dažnai minimas miškų kirtimo klausimas, ir apskritai ekologijos tema yra daug ryškesnė nei anksčiau.

„Bet tai yra tik programose, nesimato, kad apie tai būtų plačiau diskutuojama“, – teigė A. Ramonaitė.

Rinkimai primena referendumą dėl valdžios

VU TSPMI dėstantis doc. Mažvydas Jastramskis irgi pripažino šiuo metu nematąs konkrečių klausimų, kurie labai diferencijuotų partijas, kaip pavyzdžiui – mokesčių politika, socialinis ir kultūrinis modelis, imigracija.

„Atrodo, kad vyksta eilinis referendumas dėl valdžios. Jeigu žmonėms tinka, ką darė valstiečiai-žalieji ir jų partneriai ketverius metus, jie balsuos už. Jei neįtinka, tada jie rinksis kažką iš opozicinių partijų. Ir tada jau rinksis ne pagal klausimus, bet, tikėtina, kad pagal asmenines simpatijas, socialines savybes – tai yra pagal tai, kur gyvena, kokios žmonių vertybės“, – komentavo M. Jastramskis.

Nėra paprastas klausimas ir apie tai, kokios pagrindinės rinkėjų socialinės, demografinės grupės šį kartą nulems rinkimų rezultatą.

„Lietuva nėra ta valstybė, kuri balsuoja blokais pagal savo sociologiją. Pas mus nėra tokios kolektyvinės tapatybės, kad, pavyzdžiui, darbo klausimais arba tikintys žmonės rinktųsi kažkokią konkrečią partiją“, – komentavo rinkimų sistemą Lietuvoje tyrinėjantis mokslininkas.

M. Jastramskis savo teiginiui iliustruoti minėjo liberalesnių rinkėjų, labiau didmiesčio gyventojų, pavyzdį. Jie Lietuvoje renkasi iš Laisvės partijos, Liberalų sąjūdžio ir TS-LKD.

Mokslininkui per šiuos rinkimus bus smalsu stebėti, kaip pasidalins, pavyzdžiui, darbininkų grupės rinkėjų balsai – kiek jų balsuos už LVŽS, kiek už socialdemokratus, ar iš viso ateis balsuoti. Taip pat – ar vargingiau gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės, kuriems patiko 200 eurų išmokos, ateis į rinkimus, ar pabijos koronaviruso.

„Jaunimas paprastai yra pasyviausia rinkėjų grupė, bet irgi yra įdomu, kaip suveiks dabartinės sąlygos. Jaunų žmonių nėra daug, bet, jeigu jie ateis, o vyresni neateis, tada vėl gi įdomu, ar į rinkimus atėję liberalesni jauni žmonės paskutiniu metu sugalvos balsuoti strategiškai ir pasirinks TS-LKD, ar jų balsai pereis Laisvės partijai?

Taip pat įdomus tautinių mažumų pasirinkimas, ar rusai parems V. Tomaševskį ar nudreifuos Viktoro Uspaskicho link. Yra daug klausimų“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Vis sunkiau pažiūras grupuoti pagal tradicines skirtis

VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė pastebėjo, kad vis sunkiau rinktis vadovaujantis tradicinėmis kairės ir dešinės pažiūrų kategorijomis. Pavyzdžiui, net ir Vakaruose kinta kairiųjų pažiūrų rinkėjo portretas.

„Jei anksčiau kairysis labiau buvo tas, kuris yra labiau ekonomine prasme kairysis – palaiko profsąjungas, didesnį valstybės kišimąsi į ekonomiką, tai buvo labiau darbininkų klasės atstovas. Dabar kairieji yra daugiau tie, kurie yra progresyvesni moralinėje dimensijoje – kalbant apie LGBT, ekologijos temas“, – sakė A. Ramonaitė.

Pasak mokslininkės, Lietuvoje darosi vis sunkiau pasakyti, pagal ką reikėtų skirstyti partijas į kairiąsias ir dešiniąsias.

„Kuo toliau, tuo sunkiau suprasti, kas pas mus yra kairės arba dešinės turinys. Jeigu anksčiau TS-LKD ekonominėje plotmėje labiau palaikė liberalią kryptį, tada buvo galima susieti kairę arba dešinę su ekonomine dimensija. Šiuose rinkimuose matome, kad TS-LKD ekonominėje plotmėje sąmoningai persiorientavo į centrą ir labiau į kairę negu į dešinę“, – pastebėjo A. Ramonaitė.

Pasak mokslininkės, diskusijose apie kairę ir dešinę apskritai TS-LKD būdavo tarsi atskaitos taškas – kai TS-LKD yra dešinėje, o kairėje yra tie, kurie labiausiai oponuoja šiai partijai.

„Dabar, jeigu TS-LKD šiuo klausimu pajudėjo labiau į centrą arba į kairę, tada šita dimensija irgi išplaukia. Moralinėje dimensijoje iš viso su kaire arba dešine negalime nieko sieti.

Mūsų kairė ir dešinė tampa visiškai neaiškaus turinio – tik istorinė, kad yra koalicijos, priešiškumas, iš dalies susijęs daugiau su rinkėjų profiliu negu su pačių partijų deklaruotomis vertybėmis. Į klausimą apie tai, kas yra kairė, o kas yra dešinė Lietuvoje, beveik neįmanoma atsakyti“, – sakė A. Ramonaitė.

Pasirinkimas sugadinti biuletenį irgi turės reikšmės

Mažvydas Jastramskis

Rinkėjų pasirinkimas neiti arba sugadinti biuletenį irgi bus reikšmingas šiuose rinkimuose. Politologai aiškino, kad pasirinkimas neiti balsuoti būtų dovana tokioms partijoms kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga, kurių rinkėjai yra drausmingi, ir paprastai rinkimų nepraleidžia.

Kitoks poveikis būtų dėl apsisprendimo sugadinti biuletenį.

„Tai yra dvi skirtingos situacijos – neiti balsuoti būtų gerai lenkams. Jie ateis balsuoti, ir jiems esminis dalykas yra peržengti penkis procentus. Bet sugadintas biuletenis jiems bus ne į naudą, dėl to, kad penki procentai skaičiuojasi nuo dalyvavusių rinkėjų“, – aiškino M. Jastramskis.

Vis dėlto politologas rinkėjus ragino nepatingėti ir padaryti pilietinį apsisprendimą.

„Rinkėjas galėtų ir nepatingėti ir nebūti toks arogantiškas. Iš septyniolikos partijų yra įmanoma išsirinkti, kuri arčiausiai tavęs. Manau, kad šita akcija (sugadinti biuletenį) yra susijusi su individualizavimu ir mūsų socialinėmis tapatybėmis – kada atrodo, kad kiekvienas iš mūsų turime individualią socialinę tapatybę. Bet partijos juk taip neveikia, negali būti partijos kiekvienam konkrečiam žmogui. Manau, kad kažkaip galima pasirinkti atėjus į rinkimus“, – sakė M. Jastramskis.