Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas feisbuke išvardijo kelias priežastis, kodėl tokie teiginiai tėra tik audros stiklinėje kėlimas.

Visų pirma, Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų yra vienas mažiausių visoje ES.

Ekonomistas šį savo teiginį grindė susirgimų statistika.

Joje matome, kad tik 875 atvejų 100 tūkst. gyventojų rodiklį per paskutines 14 dienų pasiekęs Izraelis įsivedė pakartotinį karantiną. O Europos šalys tokio kelio nesirinko.

Ž. Mauricas rašė, jog šalys, turinčios gerokai didesnį COVID–19 atvejų skaičių, neplanuoja įvesti visuotinio karantino.

Žygimantas Mauricas

„Tad jei Lietuva pakartotinai įvestų visuotinį karantiną – būtų kaip „balta varna“, – rašė ekonomistas.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas rašė, kad galbūt Didžioji Britanija gali priimti tokį sprendimą.

Jis aptarė ir kitą galimą griežto karantino priežastį – apsaugoti sveikatos sistemą nuo sugriuvimo.

„Švedija, Islandija, Baltarusija niekada nebuvo įvedusios visuotinio karantino, tačiau jų sveikatos apsaugos sistemos nesugriuvo. Tad jei pakartotino visuotinio karantino tikslas būtų „suplokštinti“ COVID–19 susirgimų kreivę tam, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema galėtų susidoroti su išaugusių krūviu, šių šalių patirtis rodo, kad, tikėtina, mūsų sveikatos apsaugos sistema susidoros ir be visuotinio karantino“, – aptarė jis.

Ž. Mauricas priminė pavasarį įvesto karantino pasekmes ir galimą perteklinį jų naudojimą.

„Visuotinis karantinas turi eilę neigiamų pasekmių tiek ekonomikai, tiek visuomenei bendrąja prasme, tad ar nebus taip, kad tokia strategija yra tarsi bandymas plaktuku užmušti ant galvos tupintį uodą?“ – feisbuke svarstė jis.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas pabrėžė, kad visada reikia balanso.

„Priminsiu, kad 2009–2010 metais ekonominės krizės įkarštyje iš Lietuvos emigravo 110 tūkst. gyventojų, o 2250 pakėlė prieš save ranką, tad ekonominės krizės tai nėra tik suplonėjusios gyventojų piniginės... Dėl to visada reikia ieškoti balanso“, – feisbuke rašė ekonomistas.

Delfi primena, kad ketvirtadienį Žinių radijo eteryje premjeras S. Skvernelis teigė, kad jeigu koronaviruso atvejų statistika Lietuvoje toliau augs, yra tikimybė, kad šalis vėl bus „uždaryta“ – bus įvestas griežtas karantinas. Vis dėlto S. Skvernelis pabrėžė, kad tai atneštų itin daug nuostolių.

„Jei matysime, kad situacija lygiai tokiomis proporcijomis kinta, nesistabilizuoja ir jau išeina iš židinių ribų, vadinasi, bus sprendimai kitokie“, – ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė S. Skvernelis.

„Virusas niekur nedingo, mums reikia prisitaikyti, bet daryti viską, kad ekonomika išliktų, nes jeigu tektų šalį uždaryti, tai gali būti labai trapus žingsnis iki žlugimo“, – teigė premjeras.
Jo teigimu, aplinkybių, kad vėl reikėtų itin griežto karantino režimo šalyje, yra.

Saulius Skvernelis

„Aš sakau labai sąžiningai – yra toks šansas. (...) Jeigu tas eksponentinis augimas, kuris dvigubinasi kas dvi savaites, pradės greitėti ir mes pasieksime 600–800 atvejų, atgal sugrįžti visiškai viską uždarius – įvedus pilną karantiną – užtruktų daugiau nei 8 savaites. Ir kokios pasekmės būtų mūsų psichologinei sveikatai, mūsų sveikatai, ekonomikai“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Pasak premjero, žmonių elgesys lems, kaip situacija vystysis toliau. Kartu jis pabrėžė, kad gyventojai turėtų saugotis ir „daryti viską, kad galėtume valdyti situaciją“.

Karantinas Lietuvoje galiojo nuo kovo 16 iki birželio 16 dienos.