„Šiandien akivaizdu, kad virusas paplitęs po visą Lietuvą – didieji, mažieji miestai, židinių yra visur. Infekcijos šaltinis nevaldomas. Plitimo keliai šiandien yra vienintelė kryptis, kur galime ką nors daryti“, – teigia infektologas, medicinos mokslų daktaras, prof. Vytautas Usonis.

Kad tai taps pagrindiniu naujai išrinktos valdžios iššūkiu, teigė ir tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus komandoje dirbęs politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virginijus Valentinavičius.

„Pirmas dalykas yra pandemija ir jos valdymas. Dabar galima pastebėti, kad valdantieji delsia priimti aštresnius sprendimus dėl jos suvaldymo. Pasibaigus rinkimams, bus poreikis padaryti ką nors ryškesnio ir kryptingesnio šitoje srityje, nes nepanašu, kad padėtis gerėtų“, – sakė jis.

Ribojimai nepakankami

Kaip sako V. Usonis, vienintelė labai efektyvi ir visuomenei mažiausiai skausminga pandemijos valdymo priemonė yra vakcina. Vis dėlto, akcentavo jis, akivaizdu, kad skiepo dar teks palaukti ir tvarkytis kitais būdais.

„Turime labai aiškiai suprasti, kad plitimo kelių kontrolė šiandien yra vienintelė priemonė, tad turime ieškoti kelių, kaip šitą vienintelę priemonę racionaliausiai galime panaudoti. Mes neturime kito pasirinkimo (...). Jeigu plinta, vadinasi, taikomos priemonės yra nepakankamos“, – sakė V. Usonis.

Profesoriaus teigimu, teks ieškoti sprendimų ir tokioms situacijoms, kokia dabar yra susidariusi Raseiniuose, kai žmonės atsisako atlikti koronaviruso tyrimus.

„Ką reiškia nenori? Jeigu tai yra asmens sveikatos reikalas, tai tada galime kalbėti apie tai, ar aš noriu, ar nenoriu, bet jeigu tai yra grėsmė visuomenei, tai turbūt ir tos priemonės turėtų būti griežtesnės“, – teigė pašnekovas.

Prof. habil. dr. Vytautas Usonis

Paklaustas, ar mano, kad sprendimas tokius tyrimus padaryti privalomus gali tapti tiesiog būtinas, V. Usonis atsakė: „Klausimas – ką reiškia privalomas, kokia forma. Jeigu kalbame apie kraštutinį variantą, kai žmogų reikėtų krapštyti iš namų ir privalomai tirti, tai turbūt yra nepriimtina demokratiškoje visuomenėje. Bet yra kitų formų, kai iš esmės tyrimas privalomas, nes jo neatlikus būtų ribojama vienokia ar kitokia visuomeninė veikla. Metodas žinomas labai seniai, ir tai yra vienas iš būdų, kaip pasiekti rizikos auditorijas, tuos žmones, kuriuos reikėtų tirti.“

Taikytis reikia į didžiausios rizikos vietas, situacija gali blogėti

V. Usonis priminė, kad vasaros pradžioje valdžia labai optimistiškai skelbė apie pirmosios bangos suvaldymą, tačiau tai buvo padaryta pasitelkus labai griežtus ribojimus.

„Infekcijos „SARS-CoV-2“suvaldymą aš visgi sieju su vakcina, kiti keliai mažiau veiksmingi ir labiau skausmingi visuomenei. Sakykime, kovo mėnesį įvestas karantinas buvo veiksminga priemonė, bet tai buvo labai didelis smūgis visos visuomenės gyvenimui“, – akcentavo profesorius.

Būtent dėl to, teigė jis, dabar apie tokias griežtas priemones nekalbama ir, jei tikimasi jų išvengti, reikės tikslingų ribojimų tam tikrose vietose, kuriose rizika užsikrėsti virusu didesnė.

„Tam mes turime būti pasiruošę. Tiesiog peržiūrėti visas vietas, kur ta vadinamoji socialinė distancija gali būti pažeidžiama, ir tas vietas, kur žmonės būna gana ilgą laiką. Vėlgi teorijos sako, kad į imlaus žmogaus organizmą užkratas patenka, jeigu jis gana arti infekcijos šaltinio ir jeigu yra gana ilgas laikas. Tai tokios įstaigos, kaip barai, geriausiai atitinka tą rizikos apibrėžimą.

Tikrai turime vertinti ir socialinį poreikį – ar iš tikrųjų po 24 val. taip jau svarbu turėt vietą, kur būtų galima leisti laiką su draugais? Tai jau gal nebėra toks gyvybiškas mūsų poreikis. Tiesiog turėtume galvoti, kur tas balansas. Jeigu nepavys suvaldyti, uždarysime viską, bus blogai visur. Tai gal reikėtų ieškoti, kur yra tos jautriausios vietos, ir nuo jų pradėti ribojimus“, – kalbėjo infektologas.
Tikrai turime vertinti ir socialinį poreikį – ar iš tikrųjų po 24 val. taip jau svarbu turėt vietą, kur būtų galima leisti laiką su draugais? Tai jau gal nebėra toks gyvybiškas mūsų poreikis. Tiesiog turėtume galvoti, kur tas balansas. Jeigu nepavys suvaldyti, uždarysime viską, bus blogai visur. Tai gal turim pradėti ieškoti, kur yra tos jautriausios vietos ir nuo jų pradėti ribojimus.

Kaip pavyzdį jis pateikė Paryžių ir jo apylinkes, kur Prancūzijos valdžia dėl naujojo koronaviruso protrūkio priėmė sprendimą 15 dienų uždaryti barus: „Pasižiūrėkit, prancūzai, kuriems iš ryto išeiti išgerti kavos puoduką ar vakare pavakarot bare yra žymiai svarbesnė gyvenimo būdo dalis negu pas mus, Lietuvoje, mato, kad reikia tai daryti, ir jie tai daro, jeigu nėra kitų išeičių ir negalima suvaldyti kitaip.“

Paklaustas, ar gali būti, kad Lietuva atsidurs tokioje situacijoje, kai visuotinis karantinas vėl taps nebeišvengiamas, profesorius prognozuoti nesiryžo. Tačiau sutiko, kad ateityje padėtis tikrai gali būti dar labiau komplikuota, nes orai vės, o dar laukia gripo sezonas.

„Sunku prognozuoti, nes yra labai daug kintamųjų. Kita vertus, šiemet ruduo labai gražus, šiltas ir ilgas. Kalbėjome, kad toks pakilimas, koks yra dabar, galėtų būti spalio gale, lapkričio mėnesį, gruodžio pradžioje. Dabar matome pakilimą anksčiau, dar neveikiant tokiems veiksniams, kai dėl blogo oro žmonės daugiau laiko leidžia uždarose patalpose. Tai kelia nerimą“, – sakė profesorius.

Valentinavičius: kita mūsų krizė bus skolos valdymas

Politologas V. Valentinavičius pažymėjo, kad, nepriklausomai nuo to, kokia valdančioji koalicija (kairiųjų, dešiniųjų ar vaivorykštinė) susidarytų po rinkimų, tam tikros temos bus aktualios visiems. Kaip svarbiausias jis įvardijo pandemiją bei biudžetą.

Pašnekovas nemano, kad iš karto po rinkimų, nepriklausomai nuo to, kokia koalicija susiformuotų, alkoholio draudimų ar jau išdalytų pinigų klausimai būtų keliami iš naujo.

„Bendresne prasme, galbūt ne iš karto po rinkimų, bet jau ankstyvą pavasarį teks spręsti skolos klausimą. Kalbant apie kitų metų biudžetą jau reikia padaryti kažką, kas numatytų skolų grąžinimo mechanizmus. Kils ir mokesčių keitimo (didinimo prasme) klausimų.

Žiūrint iš dar tolesnės perspektyvos, reikės grįžti prie švietimo ir sveikatos apsaugos, t. y. tų sričių, kur dabartinė Vyriausybė turėjo labai daug ambicijų, bet iš esmės visos jos sudužo, ir problemos liko neišspręstos. Turint omeny ilgąją perspektyvą, tai bus didžiausias iššūkis, kad ir kas valdytų Lietuvą“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
Bendresne prasme, galbūt ne iš karto po rinkimų, bet jau ankstyvą pavasarį, teks spręsti skolos klausimą. Jau kitų metų biudžete reikia padaryti kažką, kas numatytų skolų grąžinimo mechanizmus. Atitinkamai kils mokesčių keitimo (didinimo prasme) klausimai.

Iš savo darbo patirties A. Kubiliaus komandoje politologas prisiminė, kad tuometinis premjeras susidūrė su beprecedenčiais iššūkiais.

„Kalėdų Senelio dalybų prieš tai buvo labai daug. Gedimino Kirkilo Vyriausybė pasidarbavo kaip reikiant. Tada padėtį komplikavo krizė. Dabartinis pandemijos sukeltas ekonomikos pristojimas savo mastu nė iš tolo neprilygsta tam laikui, kai vieną dieną iš Finansų ministerijos ateina žinia, kad bus 2 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) ekonomikos kritimas, po mėnesio jau ateina prognozė – kad jau 5 proc., ir taip priauga iki 15 procentų. Tai yra laisvas kritimas“, – sakė V. Valentinavičius.

Virgis Valentinavičius

Politologas prisiminė, kad toje situacijoje reikėjo drastiško mokesčių keitimo, teko mažinti atlyginimus, galiausiai viskas priėjo iki pensijų mažinimo.

„Tą reikėjo daryti, nes apskritai viskas sustojo ir kitaip pensijos apskritai nebūtų mokamos. Tiesą sakant, nė vienas iš tų mokesčių pakeitimų nėra atšauktas“, – atkreipė dėmesį V. Valentinavičius.

Politologas akcentavo, kad dabar krizės mastas yra ne tas, tačiau pasiskolinta gerokai daugiau, negu tai buvo padaryta per krizę.

„Skolos valdymas bus kita mūsų krizė, kurios nebus įmanoma suvaldyti be rimtos mokesčių pertvarkos“, – sakė V. Valentinavičius.

Teks grįžti į realybę ir tvarkytis su pajamų krize

Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad nelengvi iššūkiai naujos Vyriausybės lauks ne tik sprendžiant sveikatos, bet ir ekonominius pandemijos klausimus.

„Pats didžiausias iššūkis – suvaldyti beprecedentį pinigų srautą, kuris netrukus pasieks Lietuvos žemę. Visų pirma, tai yra 14,5 mlrd. Europos Sąjungos paramos, iš jų 2,4 mlrd. – atsigavimo fondo lėšų. Lietuvai to turbūt nereikėtų vadinti atsigavimo, nes mes ir taip esame nemaža dalimi atsigavę. Toliaregiškas investavimas, matyt, ir bus didžiausias naujos Vyriausybės iššūkis“, – teigė pašnekovas.
Pats didžiausias iššūkis suvaldyti beprecedentį pinigų srautą, kuris netrukus pasieks Lietuvos žemę. Visų pirma, tai yra 14,5 mlrd. Europos Sąjungos paramos, iš jų 2,4 mlrd. atsigavimo fondo lėšų. Lietuvai to turbūt nereikėtų vadinti atsigavimo, nes mes ir taip esame nemaža dalimi atsigavę. Toliaregiškas investavimas, matyt, ir bus didžiausias naujos Vyriausybės iššūkis

Be to, anot jo, neišvengiamai reikės ir sprendimų, kurie šalyje padėtų mažinti nedarbą, šis esą neabejotinai dar labiau išaugs. Ž. Maurico įsitikinimu, didžioji dalis bedarbių bus „ne trumpalaikiai, bet struktūriniai“, todėl jiems įdarbinti reikės daug pastangų.

„Koronaviruso pandemija paskatins beprecedentę ekonomikos transformaciją – ir darbą iš namų, ir nuotolinę prekybą. Dalis paslaugų sektorių nebegrįš į tą situaciją, kuri buvo prieš krizę, tad neišvengiamai padaugės darbo neturinčių asmenų. Dalis įmonių taip pat pasinaudos COVID-19 krize kaip pretekstu atleisti dalį darbuotojų“, – kalbėjo ekonomistas.

Žygimantas Mauricas

Pašnekovo teigimu, naujo Seimo lauks ir kita užduotis – subalansuoti biudžetą.

„Trečias iššūkis bus viešieji finansai. 2009 m. mes turėjome pajamų krizę, tai dabar yra didelė grėsmė, kad galime turėti ar jau turime išlaidų krizę. Išlaidos augo gerokai sparčiau nei pajamos, lūkesčiai gerokai padidėję ir, pasižiūrėjus į politinių partijų priešrinkiminius pažadus, nepanašu, kad kažkaip tas burbulas mažės, greičiau dar labiau augs.

Tada didžiausias iš to išplaukiantis iššūkis yra ne skolos dydis, ir netgi ne skolos aptarnavimo išlaidos, nes jos mažės. Čia yra paradoksas. (...) Didelė problema bus biudžeto subalansavimas pats savaime. Vis tiek reikės grįžti į gyvenimą pagal savo jėgas, todėl gali būti padidinti mokesčiai“, – akcentavo Ž. Mauricas.

Sudie išmokoms ir labas didesniems mokesčiams

„Luminor“ vyr. ekonomistas teigė, kad išlieka klausimas, kokiu ekonominiu keliu nauja valdžia pasirinks eiti. Jis įžvelgė grėsmę, kad gali būti padidintas darbo jėgos apmokestinimas ir taip sumažintas Lietuvos konkurencingumas bei patrauklumas investuotojams.

„Reikėtų didinti turto, vartojimo ir aplinkosaugos mokesčius, o yra nemaža grėsmė, kad gali būti padidinti darbo jėgos ir kapitalo mokesčiai. Taip Lietuva taptų mažiau patraukli investicijoms, talentams, kurie, beje, gali dirbti iš namų iš bet kurios šalies, ir tai gali sustabdyti mūsų progresą“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Jis taip pat prognozavo, kad teks didinti ir mokesčius už elektrą: „Ir apie elektros mokestį, manau, jau galima pradėti kalbėti. Jis vis tiek neišvengiamas. Degalų pardavimai mažėja jau dabar ir tikrai neatsigaus, elektromobiliai populiarėja, darbas – iš namų, žmonės mažiau judės, važinės, tai akcizų nebesurinksime ir jau galime pradėti kalbėti apie tai. Bet geriau elektros mokestis negu didesnis darbo jėgos apmokestinimas.“

Ekonomisto teigimu, dar vienas naujosios valdžios uždavinys bus sugrąžinti visuomenę į realybę ir pamiršti visiškai nepasvertus rinkiminius pažadus, pavyzdžiui, 13 pensiją.

„Tai nedidintų nei pasitikėjimo, nei tvarumo. Manau, kad tai nebus priimta, gal užteks proto. Tokiems dalykams, be abejonės, reikės įjungti atbulinę pavarą.

Yra ir kitų pažadų padalinta. Kalbant apie viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį pasakoma A, bet nepasakoma B. Kai kuriuose sektoriuose bandoma labai agresyviai kelti, bet tie sektoriai neefektyvinami“, – laukiančius darbus vardijo ekonomistas.
Reikėtų didinti turto, vartojimo ir aplinkosaugos mokesčius, o yra nemaža grėsmė, kad gali būti padidinti darbo jėgos ir kapitalo mokesčiai. Tokiu būdu Lietuva taptų mažiau patrauklia investicijoms, talentams, kurie, beje, gali dirbti iš namų iš bet kurios šalies ir tai gali sustabdyti mūsų progresą

Be to, pasak Ž. Maurico, Vyriausybei teks pasakyti, kad nebebus ir skatinimo išmokomis, kaip buvo karantino metu, tad čia laukia komunikacinis iššūkis.

„Visų pirma, reikės peržiūrėti išlaidas ir aiškiai pasakyti, kad to skatinimo, kuris buvo vykdomas (nesakau, kad jis buvo nereikalingas), nebebus. Tą reikia aiškiai pasakyti, nes skatinimo tikslas buvo padėti išgyventi koronaviruso krizės pačiame įkarštyje.

Dabar akcentas turėtų krypti nuo tokių trumpalaikių paišlaidavimų šen bei ten į tvarios sistemos kūrimą. Didžiausias naujos Vyriausybės iššūkis ir bus paaiškinti gyventojams, nes jei pasakai, kad to nebeliks, o nepaaiškini, kas bus vietoj to, tada blogai. Tuomet visi supras tą žinutę kaip diržų susiveržimą.“

Pastebėjus, kad prieš rinkimus buvo paberta ir vienkartinių išmokų pensininkams, vaikams bei ieškantiems darbo, o tai irgi sukėlė visuomenės lūkesčių, Ž. Mauricas kategoriškai teigė, jog apie tai teks pamiršti.

„Jokių negali būti net kalbų, nes tai diskredituotų visą ilgą mūsų padarytą darbą po 2009 m. krizės ir sumažintų tvarumą. Čia kalbama tiek apie tokias išmokas, tiek ir mokesčių lengvatas, tarkime, PVM lengvata“, – sakė jis.

Iššūkių kils bandant apsibrėžti santykius su prezidentu

Naujai valdžiai iššūkių kils ir bandant apsibrėžti ribas kalbant apie santykius su prezidentu Gitanu Nausėda, teigė V. Valentinavičius.

„Prezidentas trenkė ambicingų pareiškimų, kad jis ne tik skirs premjerą, bet ir bandys formuoti Vyriausybės darbotvarkę, tikrindamas partijas, kaip jos žiūri į jo gerovės valstybę. Toks požiūris žada problemų, nes yra aiškus konstitucinis prieštaravimas.

Partijos ateis su savo mandatu ir programomis, o prezidentas įsivaizduoja, kad jis gali primesti partijoms savo mandatą ir savo vadinamąją gerovės valstybę. Kai kurios partijos savo programose turi gerovės valstybės viziją, bet jeigu prezidentas įsivaizduoja, kad jis galės primesti savo, tiesą sakant, labai miglotas idėjas apie gerovės valstybę partijoms, kurios nenorės to daryti, tai, manau, toks požiūris yra labai naivus“, – komentavo V. Valentinavičius.