Tai – lyg eksperimentas su žmonėmis: kiek laiko laisvėje sugebės išgyventi ne kartą šaltakraujiškai žudęs itin pavojingas recidyvistas. Ir, kaip aiškėja, kol kas – nenusisekęs eksperimtas: laisvėje nusikaltėlis nebuvo linkęs laikyti bendrųjų elgesio taisyklių. Tačiau uždaryti atgal į pataisos namus jį nebuvo taip paprasta – jis pasislėpė nuo pareigūnų. Galop supratęs, kad gyvenimo anapus spygliuotos tvoros taip ir neišvengs, nutarė pats pasiduoti policijai.

O šiandien jis vėl prašo išleisti į laisvę, tik, laimei, teisėjai kol kas dar nelinkę „eksperimentuoti“, nors ir pripažįsta, kad tiek šiam žudikui, tiek kitiems įkalintiems nusikaltėliams pataisos namų, kur jie turėtų pakeisti savo elgesį, durys jau nuo vasaros, kai įsigaliojo naujos lygtinio paleidimo sąlygos, atsiveria gerokai lengviau.

Pataisos namų durys gali būti atidarytos ir šiam didžiąją savo gyvenimo dalį už grotų praleidusiam žudikui – greitai šešiasdešimtmetį švęsiantis Šalčininkų rajone oficialiai registruotas Ivanas Rusinas, nors ir yra teistas tris kartus (iš jų – du kartus už tyčinius nužudymus) gali būti paleistas anksčiau laiko, jeigu tik tam pritars pataisos namų administracija.

Tačiau bent kol kas I. Rusinas, kuris vos prieš dvejus metus iš laisvės buvo sugrąžintas į pataisos namus atlikti jam paskirtos bausmės, apie gyvenimą laisvėje tegali tik svajoti – Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad kol kas nėra pagrindo teigti, jog „nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui, bei kad jis yra orientuotas po bausmės atlikimo adaptuotis visuomenėje, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.“

Kaip pažymėjo teisėja Vitalija Norkūnaitė, I. Rusinas yra „santykinai didelę gyvenimo dalį praleidęs laisvės atėmimo įstaigose“, o jo „pakartotinai padarytos itin sunkios nusikalstamos veikos leidžia kelti prielaidas, kad nuteistojo pasirinktas gyvenimo stilius pasižymi asocialumu ir gali būti susijęs su jo nusikalstamu elgesiu.“

Vilniaus apygardos teismas nutarė, kad bent kol kas dviejų žmonių žudikas į laisvę negali būti paleistas lygtinai – jam skirtos bausmės vykdymo pabaiga yra 2023 m. kovo 11 d.

Sukapojo ir užkasė miške

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. Rusinas pirmą kartą buvo nuteistas dar 1985 m. spalį – tuometis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl nužudymo kaltu pripažintam vyrui skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

Tuomet dar Šalčininkų rajone gyvenęs I. Rusinas itin žiauriai nužudė savo meilužės vyrą – auką išsiviliojo į mišką, o čia užkapojo kirviu ir užkasė.

Vyras buvo sulaikytas ne iš karto – kad jis gali būti susijęs su netikėtai dingusio vyro nužudymu, iš karto įtarė šio artimieji. Įtarimus dar labiau sustiprino tai, kad I. Rusinas su meiluže persikraustė gyventi į kitą kaimą.

Dėl šio nužudymo I. Rusinas greitai pripažino kaltę ir net parodė savo aukos kapavietę.

Teisėjų nuteistas žudikas buvo pasiųstas bausmės atlikti į Pravieniškes, tačiau netrukus dėl gero elgesio jam buvo leista išeiti už įkalinimo įstaigos teritorijos be apsaugos. Kartą I. Rusinas pasinaudojo šia proga ir iš pataisos namų paspruko – po kurio laiko kalinys buvo surastas besislapstantis Latvijoje.

Už tai, kad pabėgo iš įkalinimo įstaigos, I. Rusinui teismas papildomai skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau iki galo jis teismo bausmės taip ir neatliko iki pabaigos – į laisvę buvo paleistas lygtinai. Bet vėl buvo sugrąžintas, nes laisvėje elgėsi ne taip, kaip jam buvo nurodyta.

Dūrė mažiausiai 23 kartus

O kai atlikęs visą laisvės atėmimo bausmę ir išėjo į laisvę, naują gyvenimo etapą pradėjęs I. Rusinas į Šalčininkus negrįžo – apsigyveno Visagine. Čia susipažino su už save gerokai vyresne pardavėja, kurią vedęs pasirinko jos pavardę ir tapo I. Budinu.

Sutuoktiniai netrukus Visagine atidarė kioską, kuriame prekiavo vaisiais ir daržovėmis: vyras rūpinosi prekių tiekimu, o moteris jomis prekiavo. Bet šis verslas nebuvo itin sėkmingas, o kaip tyčia I. Rusinas sukėlė avariją ir sužalojo vieną vyrą, dėl to vengdamas didelių nemalonumų įsipareigojo šiam sumokėti patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Pinigų nebuvo iš kur paimti, o skolos grąžinimo terminas vis artėjo, todėl kartą I. Rusinas nutarė nužudyti ir apiplėšti pažįstamą uteniškį – taip pat vaisius ir daržoves mikroautobusu vežiojantį vyrą. Į pagalbą I. Rusinas pasitelkė savo meilužės, kurią iš Vilniaus atsivežė į Visaginą, pusbrolį – kartą vyrai uteniškio paprašė juos iš Visagino nuvežti iki Utenos. Nieko neįtaręs vyras sutiko pagelbėti – pakeliui jis buvo išviliotas į mišką, o čia I. Rusinas jį užpuolė ir subadė peiliu, o kūną paliko. Vėliau ekspertai nustatė, kad nužudytajam buvo suduoti ne mažiau kaip 23 smūgiai.

Mikroautobusą I. Rusinas su meilužės pusbroliu paslėpė prie Visagino, o pinigus, kurių pas nužudytąjį buvo rasta gerokai mažiau nei reikėjo skoloms sugrąžinti, pasiėmė sau. Tada gimė dar vienas kruvinas planas – I. Rusinas nutarė, kad reikia nužudyti visaginietį, kuris jam verslo plėtrai buvo paskolinęs pinigų.

Šis juodasis reikalas buvo patikėtas I. Rusino meilužės pusbroliui, tačiau šis žudyti taip ir neišdrįso, nors prie aukos ir buvo priėjęs su peiliu.

Kad buvo nužudytas uteniškis ir kėsintasi nužudyti visaginietį, žinojo ne tik I. Rusino meilužė, bet ir žmona. Kai jos sutuoktinis su ne kartą teista meiluže paspruko į Vilnių, I. Rusino sutuoktinė nuvyko į policiją ir papasakojo, ką žinojo. O vėliau savo sutuoktinio išsižadėjo – išsiskyrusi išvyko iš Lietuvos.

Net nesiūlė įkalinti iki gyvos galvos

Antrą kartą dėl nužudymo bei pasikėsinimo nužudyti prieš teismą stojęs I. Rusinas pripažino kaltę ir tikino, kad gailisi dėl tokio savo elgesio, todėl valstybinį kaltinimą palaikę Vilniaus prokurorai dar 2001 m. jam pasiūlė skirti ne pačią griežčiausią bausmę – įkalinimą iki gyvos galvos, o tik laisvės atėmimą 20 metų.

Baudžiamąją bylą nagrinėję teisėjai pritarė prokurorų pozicijai ir I. Rusinui skyrė maksimalią įstatyme numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę – 20 metų, o pirmuosius 10 metų nurodė kalėti pačiomis griežčiausiomis kalėjimo sąlygomis.

Tačiau tokiai pozicijai nepritarė nužudytojo artimieji, kurie manė, jog I. Rusinas daugiau turėtų neišvysti laisvės; jie klausė, kiek dar reikia nužudyti žmonių, kad šaltakraujis žudikas būtų nuteistas griežčiausia bausme.

Vėl paleido anksčiau laiko

Bet net visos šios bausmės I. Rusinas nebuvo atlikęs – dar 2016 m. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė dviejų žmonių žudiką išleisti į laisvę anksčiau laiko. Nuteistajam teismas nurodė dirbti, namuose naktimis būti namuose, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bet neprabėgo dveji metai ir už I. Rusino priežiūrą laisvėje atsakingi Probacijos tarnybos pareigūnai vėl kreipėsi į teismą ir lygtinai paleistą žudiką paprašė atgal grąžinti į įkalinimo įstaigą atlikti visos jam skirtos ir neatliktos bausmės – daugiau kaip 4 metus 4 mėnesius.

Tada paaiškėjo, kad ilgi metai, praleisti kalėjime ir pataisos namuose, vyro nė kiek nepataisė – laisvėje I. Rusinas ne tik nevykdė jam skirtų nurodymų, bet ir ėmė slapstytis nuo Probacijos tarnybos pareigūnų, kol galop nutarė pats pasiduoti.

Atgal į pataisos namus atlikti bausmės sugrąžintas I. Rusinas šiandien vėl svajoja apie gyvenimą laisvėje – nors pataisos namai nepritarė žudiko paleidimui anksčiau laiko, jis nutarė laimę išbandyti teisme. Juk anksčiau ne kartą buvo pasisekę.

„Esu atlikęs didžiąją dalį man paskirtos bausmės, kalėjime išbuvau 10 metų, visą laiką dirbau, dalyvavau įvairiuose renginiuose, vėliau buvau perkeltas į pataisos namus, kuriuose taip pat elgiausi tinkamai, dirbau, įgijau naujas pakrovėjo, elektriko, vairuotojo specialybes, – nurodė I. Rusinas. – Išleistas 2016 m. lygtinai iš pataisos įstaigos stengiausi gyventi dorai, dirbau, sukūriau šeimą. O kai žmona sunkiai susirgo, ją slaugiau, todėl teko imti paskolas.“

Tik jų I. Rusinas neturėjo iš ko grąžinti, todėl kai vyro ėmė ieškoti pareigūnai, vyras pasislėpė.

„Tačiau naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadariau, alkoholio ir narkotikų nevartojau, – sakė du žmones šaltakraujiškai nužudęs vyras. – Suvokdamas, kad darbą laisvėje man bus sunku susirasti, pats paskambinau policijos pareigūnams ir pasakiau, kur esu – taip buvau sulaikytas.“

Nuteistasis tikino, kad sugrąžintas į įkalinimo įstaigą vėl dirbo ir esą net be išeiginių, nes taip stengiasi atlyginti nusikaltimais padarytą žalą.

„Ieškiniai išieškomi tiek iš mano, tiek iš mano sutuoktinės uždarbio“, – teigė I. Rusinas.

Išnaudotas pasitikėjimo limitas

Kalinys tikino, kad per 18 metų, praleistų atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis esą tik vieną kartą nusižengė, o buvo skatintas ir apdovanotas dešimtis kartų: „Todėl manau, kad bausmės tikslai jau seniai yra pasiekti, aš pasižadu sąžiningai gyventi ir tikrai neketinu daryti naujų nusikaltimų“.

Tačiau šįkart I. Rusinas gailesčio nesulaukė – pasitikėjimo limitą jis jau yra išnaudojęs, nurodė teismas.

Anot žudiko skundą nagrinėjusios teisėjos, I. Rusinas yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jam ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeidė nustatytas vykdymo sąlygas, todėl teigiamos įtakos šio instituto taikymas nuteistojo elgesiui neturėjo.

Be to, kaip pažymėjo teismas, nors į pataisos namus sugrąžintas I. Rusinas dabar elgiasi gerai, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, mokosi, tačiau „tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.“

„Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai“, – teisėja V. Norkūnaitė pabrėžė, kad būtina atsižvelgti ir į I. Rusino praeitį – jis ne kartą teistas, yra nužudęs du žmones, dėl to pripažintas itin pavojingu recidyvistu, be to, paleistas į laisvę lygtinai pažeidė teismo įpareigojimus ir probacijos sąlygas.

Pasak teismo, nors I. Rusinas teigia, kad jis nepasiduoda nusikalstamų asmenų įtakai ir nedarys naujų nusikaltimų, tačiau šis teiginys nėra teisingas.

„Įvertinus teismui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui, bei kad jis yra orientuotas po bausmės atlikimo adaptuotis visuomenėje, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis“, – nusprendė teismas.

Teisėja Vitalija Norkūnaitė
Pasak teisėjos, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys yra labiau siejamas su jo sąmoningu sprendimu veikti nusikalstamai, aplink save asocialios aplinkos sukūrimu, bet ne pasidavimu jos įtakai.

„Nuteistasis, net ir atsižvelgdamas į savo negatyvią patirtį, negeba įvertinti savo negatyvių asmeninių savybių, nesugeba įvardinti esminių probleminių asmenybinių savo sričių, susijusių su nusikalstamu elgesiu, jo požiūris į save palankus, pabrėžia aukštą savo efektyvumo lygį, – nurodė teismas. – Jo požiūris į save ir savo elgesį stokoja objektyvumo, analizės, tokiu būdu apsunkindamas nuteistojo motyvaciją psichokorekcijai, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo. Nors nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Bylos duomenimis nustatyta, kad šis teistumas I. Rusinui nėra pirmasis ir jis buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas pagal ankstesnį nuosprendį atlikdamas bausmę, dėl ko lygtinis paleidimas buvo panaikintas.“

Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu I. Rusino elgesys nebuvo išimtinai nepriekaištingas: smurtavo prieš kitus asmenis pataisos įstaigoje, kartą buvo baustas už tvarkos pažeidimą.

„Nuteistasis turi didelius įsipareigojimus tiek dėl priteistų ieškinių, tiek ir dėl neišmokėtų skolų, o būdamas laisvėje ne visuomet siekė legalaus pragyvenimo šaltinio“, – teismo nuomone, dėl finansinių problemų I. Rusinas ir vėl gali laisvėje nusikalsti.