„Šitie reitingai šiek tiek skiriasi nuo mums įprastų, nes kai buvo apklausiami respondentai, jiems buvo pateiktas sąrašas taip, kaip bus balsavimo biuletenyje, ir buvo reitinguojamos visos partijos. Taip pat matome reitingus tų, kurie ketina dalyvauti rinkimuose“, – laidoje „Delfi diena“ sako politologė.
Anot jos, maždaug 7 partijos per Seimo rinkimus gali peržengti 5 proc. barjerą, tačiau gali būti ir netikėtumų.
„Pagrindinės konkurentės išlieka partijos, kurios ilgą laiką dominavo reitingų viršūnėse – konservatoriai ir valstiečiai. Bet lygiai taip pat matome, kad ir socialdemokratai gali atsirasti visai šalia“, – aiškina ji.
„Klausimas yra dėl darbiečių – ar jie prisikels, ar tas prisikėlimas bus labai minimalus. Šioks toks „juodasis arkliukas“ yra ir „Laisvės ir teisingumo“ partija, kuri, remiantis paskutiniais reitingais, atrodo, gali perlipti 5 proc. barjerą“, – atkreipia dėmesį politologė.
Pasak R. Urbonaitės, neramina tai, jog šiais metais gali kristi rinkėjų aktyvumas, nes kelios dešimtys tūkstančių žmonių yra saviizoliacijoje, dar nemaža dalis rinkėjų gali neateiti tiesiog saugodamiesi koronaviruso.
„Rinkimų dieną turėsime turbūt 30 tūkst. žmonių, kurie bus saviizoliacijoje. Labai mažai tų, kurie siunčia prašymus, kad galėtų balsuoti namuose, net informaciją rasti apie tai gana nelengva“, – pabrėžia ji.
Anot R. Urbonaitės, kai kurioms partijoms mažas rinkėjų aktyvumas gali būti naudingas.
„Ši situacija gali būti palanki toms partijoms, kurių rinkėjai gana drausmingi arba lojalūs. Tai yra didžiosios partijos. Mažesnis aktyvumas gali būti naudingas Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS), kuri yra nišinė, bet irgi turi savo lojalių, drausmingų rinkėjų“, – aiškina politologė.
Jos manymu, tokio paties Seimo greičiausiai neturėsime, tačiau neatsiras ir naujų „gelbėtojų“: „Netgi valdančioji dauguma vis tiek bus pakitusi, bet galime turėti panašų Seimą dėl to, kad nors kandidatų žymiai daugiau, partijų daugiau, bet rinkėjams ta pasiūla gana skurdi. Šiuose rinkimuose tikriausiai nematysime ryškių naujų „gelbėtojų“, kurie Seimo veidą labai pakeistų. Klausimas, kaip pasiskirstys įgytų mandatų skaičius ir kas sugebės susitarti dėl valdančiosios daugumos. Šitas klausimas dar šiandien vertas milijono.“
R. Urbonaitė pabrėžia, kad didelė kaita ir nėra naudinga, todėl gerai, jog nėra nuleista rinkimų kartelė.
„Čia nėra savaime gėrybė, kad mes į Seimą atvestume daugiau partijų, kad Seimą padarytume daugiau fragmentuotą. Galime sukurti dar nestabilesnę situaciją ir turėti daugiau krizių – koalicijų sudarymas taptų dar sudėtingesnis ir chaoso Seime būtų dar daugiau“, – laidoje „Delfi diena“ sakė ji.
Naujienų agentūros „Elta“ užsakymu rugsėjo 17–27 dienomis kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, didžiausią rinkėjų palaikymą turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 21,2 proc., antra yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – 16,3 proc., trečioje vietoje atsidūrė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 12,8 proc. Daugiau nei 5 proc. reitinguose surinko ir Liberalų sąjūdis (8,3 proc.), Darbo partija (8,1 proc.), „Laisvė ir teisingumas“ (7,3 proc.) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS, 5,3 proc.).