Kadangi pats tėvas sunkiai kalba lietuviškai, situaciją „Delfi“ išsamiai papasakojo jo sesuo ir sūnėnas. Artimieji pasidalijo ir dokumentais, kurie buvo nusiųsti teismui ir vaiko teisių tarnybai. Skundus rašė ne tik tėvas, bet ir jo sesuo, ir dukra iš pirmosios santuokos, tačiau niekam nepavyko pasiekti, kad būtų leista iki teismo susitikti su vaikais. Jie įtaria, kad pilnametystės nesulaukusios atžalos bus oficialiai atimtos.
Taip pat nurodome, kad negalime viešinti šios istorijos dalyvių vardų ir pavardžių dėl nepilnamečių vaikų interesų.
Turėjo alkoholizmo problemų
Viskas prasidėjo, pasakojo artimieji, 2016 m., kai vaikų motina pradėjo stipriai gerti. Jų teigimu, tėvas Anglijoje jau nuo 2012 m. dirbo, visada rūpinosi ir lankė šeimą. 2016 m. žmona ir vaikai irgi čia persikėlė.
„Kartą aš sužinojau, kad į namus Lietuvoje, kur tuo metu gyveno velionė su vaikais ir savo tėvais, yra kviečiamos tarnybos, o vaikai gali būti atimti. Nuvažiavau ten pasižiūrėti, kaip viskas atrodo. Iš pradžių man niekas neatidarė durų, bet kaimynė įspėjo, kad brolio žmona mušasi su motina: pastaroji nenori, kad dukra išvyktų į Londoną. Po skambučio savo broliui durys buvo atidarytos, bet į namus manęs nepakvietė.
Kai pamačiau vaikų mamą, supratau, kad problemos dėl alkoholizmo yra didelės, veidas buvo sumuštas. Nusprendėme, kad jai bus geriau gyventi užsienyje su vyru, todėl kitą dieną nuvežiau į Migracijos departamentą, padėjau pasidaryti pasą ir taip visa šeima ten persikėlė. Jos pase tokia ir buvo nuotrauka – su sumuštu veidu“, – pasakojo vyro sesuo.
Ten, teigė ji, šeima pragyveno ketverius metus, bet motinos alkoholizmo iki galo išgydyti taip ir nepavyko. Pasak artimųjų, vaikų tėtis visą tą laiką ir toliau dirbo, o mama irgi bandė dirbti, bet jai buvo per sunku.
„Supraskite, reikėjo kažkam rūpintis dviem mažais vaikais, juos pavalgydinti, aprengti, į mokyklą nuvežti. Tai ir buvo jos pareigos, tačiau visiškai atsisakyti alkoholio jai nepavyko, dėl to šeima Anglijoje buvo įrašyta kaip patirianti socialinę riziką, moters sveikata prastėjo. Tačiau turiu pabrėžti, kad per tuos ketverius metus jos artimieji nė karto čia nebuvo apsilankę, o aš ir ten gyvenantis mano sūnus visąlaik su jais bendravome, aplankydavome, jokio smurto niekada nepastebėjome“, – aiškino sesuo.
Vyro sūnėnas nurodė, kad galiausiai vaikų motina, deja, pasiekė tokią ribą, kad dėl alkoholio sukeltų pasekmių sveikatai mirė, o ją palaidoti nuspręsta gimtojoje Lietuvoje.
Po laidotuvių – smūgis
„Tėvas su vaikais ir žmonos palaikais grįžo į Lietuvą, Anglijos mokykla, kuri glaudžiai bendradarbiavo su šeima, dėl laidotuvių buvo informuota. Rugsėjo 11 d. jis su vaikais lankėsi migracijos tarnyboje, ten mergaitei buvo padarytas naujas pasas. Rugsėjo 11–12 d. įvyko laidotuvės, nieko blogo neįtarėme, nors jau seniai jautėme, kad dėdė buvo kaltinamas dėl žmonos problemų“, – aiškino sūnėnas.
Vyro sesuo nurodė, kad po laidotuvių jis dvi dienas su vaikais viešėjo pas ją ir jų motiną (vaikų močiutę – „Delfi“), o paskui leido iki rugsėjo 20 d. vaikams pasisvečiuoti pas mirusios antrosios pusės tėvus.
„Jie dar planavo rugsėjo 21 d. nuvykti prie jūros, o rugsėjo 23–24 d. grįžti į Londoną. Tačiau rugsėjo 19 d. paskambinus velionės žmonos motinai atsiliepė brolis ir liepė laukti skambučio iš vaiko teisių komisijos.“
Rugsėjo 20 d., pasakojo artimieji, vaikų tėvas iki 20 val. skambino velionės motinai ir tėvui visais žinomais telefono numeriais, tačiau jam niekas neatsakė, o 21 val. su dukra iš pirmosios santuokos nuvyko iki jų namų, bet durų niekas neatidarė.
„Jie paskambino į policiją, ši patarė kreiptis kitos dienos rytą į komisariatą dėl aplinkybių patikslinimo.“
Giminaičių teigimu, kitą dieną tėčiui paskambino iš vaiko teisių tarnybos ir paklausė, ar jis gali atvažiuoti pasikalbėti. Ten tarnyba vyrui parodė raštą lietuvių kalba, kad, vaikų žodžiais pasakojant, tėvas esą mušė mamą ir vaikus. Artimiesiems pasirodė labai keista, kad vaikai galėjo taip pasakyti, nes lietuviškai nekalba. Su tokiais parašytais teiginiais tėvas nesutiko, jam buvo nurodyta laukti žinių.
„Taip pat buvo teigiama, kad mergaitė nemoka pati šukuotis plaukų, tačiau tai yra netiesa. Manome, kad po mamos mirties vaikai patiria stresą ir jais lengva pasinaudoti“, – tikino vyro sesuo.
Situaciją lygina su Kručinskienės byla
Artimieji mano, kad per savaitę, kurią vaikai leido pas senelius iš mirusios žmonos pusės, buvo nuteikti tėčio atžvilgiu. Jų nuomone, tai – kerštas.
„Kai pradėjome aiškintis visą situaciją ir gavome dokumentus, pasirodo, kerštaudama mamos šeima kažkokiu būdu įtikino vaikus, kad bijotų tėvo, kad tėvas juos muša, kad jis – buvęs mafijozas. Taip pat pateikti vaikų liudijimai, jog bijo tėvo, mat jų paklausus, ar bijo, gavo atsakymą „kas tokio buliaus nebijos“. Keista, kad lietuviškai nekalbėdami vaikai galėjo pavartoti tokį palyginimą“, – stebėjosi sūnėnas.
Jis lygino šią situaciją su plačiai nuskambėjusia Kručinskų byla, kai dėl anoniminio skambučio vaikų motina buvo užtampyta po teismus ir vos neprarado savo atžalų.
„Tėvas turi rekomendacijų iš darbo, iš mokyklos, kurioje vaikai mokėsi. Mokyklos direktoriaus pavaduotojas irgi norėjo liudyti, bet dokumente teismui parašyta, kad negalima jo teiginių patikrinti. Tėvui dabar labiausiai padeda dukra, ji jau yra užaugusi, tai irgi daug ką pasako, beje, ji niekada nesiskundė dėl tėvo smurto.“
Dėl taip susiklosčiusių aplinkybių šeima tikina kol kas atsidūrusi aklavietėje, pasisamdė advokatą, tačiau baiminasi, kad dėl vaikų paėmimo jau viskas nuspręsta. Artimiesiems kelia nerimą ir tai, kad visiškai neaišku, kur yra vaikai, pažeista jų teisė į švietimą. Nors tėvo teisės apribotos, tačiau jam nėra pateikta jokių kaltinimų, nėra taikomos jokios procesinės teisių suvaržymo priemonės, ir jis iki šiol nežino, kur yra atžalos, neleidžiama su jomis pasimatyti.
To neleidžia padaryti ir kitiems artimiesiems, nors, jų žiniomis, kita pusė tokia galimybę turėjo.
Mokyklos Anglijoje direktoriaus pavaduotojas: vaikais buvo puikiai rūpinamasi
Vyro artimieji taip pat pasidalijo ir Anglijos mokyklos direktoriaus pavaduotojo, kuris susidomėjo šia istorija, kai vaikai negrįžo laiku į mokyklą, tarnyboms siųstu laišku. Jame pavaduotojas nurodė, kad ketverius metus dirbo su šia šeima ir galėtų tarnybai pateikti daugiau detalių, tačiau, teigė giminaičiai, jo niekas neišklausė, nes esą sunku patikrinti pavaduotojo teiginius.
„Delfi“ susisiekė su pavaduotoju M. Patient ir jis iš tikrųjų labai noriai sutiko pasidalyti savo įžvalgomis. Jo teigimu, vaikai visada atrodė labai laimingi ir mokykloje jautėsi labai gerai.
„Jie vienas kitą labai palaikė, turėjo čia puikių draugų ir gerai sutarė su mūsų personalu. Mes jų tikrai labai ilgimės ir labai norėtume, kad kuo greičiau sugrįžtų. Jie tikrai turi puikius šansus baigę mokyklą tapti visaverčiais visuomenės nariais.“
Pasak jo, vienintelės problemos, apie kurias žinojo mokykla, buvo mamos priklausomybė nuo alkoholio, bet niekada negirdėjo, kad tėtis būtų agresyvus ir skriaustų savo šeimos narius.
„Vaikų tėvas visada buvo draugiškas, taip pat atviras ir nuoširdus dėl žmonos priklausomybės. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad įtarimai dėl smurto yra netiesa. Vaikai suprato anglų kalbą, galbūt tik mergaitei kartais buvo sunkiau išreikšti savo mintis. Tačiau tikrai buvo savarankiški: ir patys apsirengdavo, ir nusiprausdavo, ir batus užsirišdavo, ir plaukus susišukuodavo.“
Direktoriaus pavaduotojas taip pat atsakė, kad iki šiol jokios Lietuvos tarnybos nebuvo su juo susisiekusios, jis pats skambino, rašė laiškus, bet negavo jokio atsako. Taip pat paminėjo, kad palaiko ryšį ir su Anglijos tarnybomis, prašo išsiaiškinti šią situaciją.
Velionės šeima atsisakė komentuoti
„Delfi“ susisiekė ir su velionės šeima, tačiau jie susiklosčiusią situaciją atsisakė komentuoti ir tikino, kad kol neįvyko teismas, visa informacija yra konfidenciali.
Vaiko teisių tarnybos atstovė Sigita Zumerytė-Arlauskienė trumpai pakomentavo, kad vaikams yra nustatytas apsaugos poreikis.
„Yra kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš įstatyminio atstovo. Laukiame teismo ir policijos sprendimo, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaikai šiuo metu yra saugioje aplinkoje. Taip pat kreiptasi į Jungtinės Karalystės institucijas dėl informacijos apie šeimą.“