Likus kelioms savaitės iki Seimo rinkimų „Baltijos tyrimai“ atliko apklausą, kurioje respondentų buvo paprašyta nurodyti, už kurią iš 17 dalyvaujančių partijų jie ketina balsuoti. Nors paskutinėse priešrinkiminėse apklausose didelių staigmenų partijų išsidėstyme nėra, ekspertams į akis krinta kelios tendencijos: neįprastai prieš rinkimus išaugęs Vyriausybės palaikymas bei sumažėjusi prie balsadėžių sekmadienį keliauti ketinanti gyventojų dalis.

Komentuodama rezultatus „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė teigia, kad žvelgiant į ankstesnes apklausas esminių partijų populiarumo pokyčių nėra – politinių jėgų palaikymas, pasak jos, keitėsi tik paklaidos ribose. Visgi, pabrėžė ji, iki rinkimų paskutinis atliktas tyrimas neturėtų būti lyginamas su tradiciškai skelbiamais partijų reitingais, kuriuose politinių jėgų populiarumas skaičiuojamas nuo visų apklausoje dalyvavusių respondentų.

R. Ališauskienės teigimu, paskutinėje apklausoje esama ir daugiau skirtumų: respondentams pateiktoje anketoje politinių jėgų eiliškumas buvo pateiktas ne kaip įprasta, abėcėlės tvarka, bet pagal partijų numerį, esantį ir realiame rinkimų biuletenyje. Taip pat ties kiekvienos politinės jėgos pavadinimu buvo nurodyta ir jos pirmininko pavardė – analogiška informacija bus pateikta ir rinkimų dieną biuletenyje.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17–27 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, likus 2–3 savaitėms iki Seimo rinkimų, didžiausią gyventojų palaikymą turi Ramūno Karbauskio vedama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Žvelgiant tik į šiuose Seimo rinkimuose ketinančius balsuoti rinkėjus, „valstiečių“ simpatikai sudaro 21,2 proc. respondentų.

Antroje vietoje yra Gabrieliaus Landsbergio vedama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Šiuo metu konservatorius palaiko šeštadalis (16,3 proc.) rinkimuose dalyvauti apsisprendusių gyventojų.

Trečią rezultatą, sekant atliktos apklausos duomenimis, demonstruoja Gintauto Palucko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Už socialdemokratus balsą ketina atiduoti 12,8 proc. į Seimo rinkimus eiti ketinančių piliečių.

5 procentų kartelę, rodo apklausa, taip pat peržengia Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamas Liberalų sąjūdis (8,3 proc.), Viktoro Uspaskicho vedama Darbo partija (8,1 proc.), Remigijaus Žemaitaičio pirmininkaujama „Laisvė ir teisingumas“ (7,3 proc.). Rinkimų barjerą, būtiną patekti partijai į Seimą, paskutinė peržengia Valdemaro Tomaševskio Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Jai paramą, rodo apklausa, deklaruotų 5,3 proc. Seimo rinkimuose dalyvauti ketinančių piliečių.

Rugsėjo 17–27 dienomis „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa.
Foto: ELTA

Už penkių procentų kartelės ribos – A. Armonaitės, G. Kirkilo ir N. Puteikio partijos

Jei apklausos duomenys atitiktų preferencijas, kurias sekmadienį balsavimo metu išreikš gyventojai, netoli 5 proc. barjero liktų prieš šiuos Seimo rinkimus įsteigta Aušrinės Armonaitės vadovaujama Laisvės partija (3,1 proc.), po socialdemokratų skilimo susikūrusi Gedimino Kirkilo atstovaujama Lietuvos socialdemokratų darbo partija (2,9 proc.) ir galiausiai Naglio Puteikio pirmininkaujama Centro partija-tautininkai (2,8 proc.). Įvertinus apklausos paklaidos ribas (3,1 proc.), šios trys partijos, susiklosčius joms palankioms aplinkybėms, dar turi galimybę įveikti 5 proc. barjerą.

7 politinių jėgų galimybės patekti į Seimą – tik teorinės

Toliau rikiuojasi politinės jėgos, kurioms, sprendžiant iš šios apklausos, užimti Seime pozicijų, suskaičiavus daugiamandatės apygardos balsus, šviečiasi nebent teorinės galimybės.
Už Neringos Venckienės įkvėptą ir Jono Varkalos pirmininkaujamą partiją „Drąsos kelias“ prisipažino balsuosią 1,1 proc. rinkimuose dalyvauti ketinančių respondentų. Toliau rikiuojasi Arvydo Juozaičio vedama „Santalka Lietuvai“ (0,6 proc.). Lygiai pusė procento nuo ketinančių dalyvauti rinkimuose palaikytų Rimanto Dagio Krikščionių sąjungą bei Tomo Pačėso partiją „Lietuva visų“. Sąrašą užbaigia Tauro Jakelačio vedama Lietuvos Liaudies partija (0,3 proc.) ir Vytauto Radžvilo Nacionalinis susivienijimas (0,2 proc.).

Dalis gyventojų į rinkimus eiti ketina, tačiau nežino, už ką balsuoti

Kaip rodo susisteminti apklausos duomenys, kiek mažiau nei dešimtadalis (8,1 proc.) respondentų, kurie ketina dalyvauti sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose, dar nėra apsisprendę, už kurią partiją galėtų balsuoti. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, tai dažniau jaunimas iki 30 metų, miestų gyventojai, bedarbiai ir namų šeimininkės, besimokantis jaunimas, rusų tautybės gyventojai.

Per mėnesį sumažėjo ketinančių dalyvauti Seimo rinkimuose

Atlikta apklausa parodė, kad likus 2–3 savaitėms iki Seimo rinkimų tą daryti ketina kiek mažiau nei pusė (45 proc.) suaugusių šalies gyventojų. Ketvirtadalis (23 proc.) atsakė, kad rinkimuose apskritai neketina dalyvauti. Tuo tarpu trečdalis (32 proc.) apklaustų gyventojų kol kas nėra apskritai apsisprendę, ar ateitų į Seimo rinkimus.

Lyginant su gyventojų atsakymais prieš mėnesį, ketinančių balsuoti Seimo rinkimuose spalio 11 d. sumažėjo 5 procentiniais punktais. O šių metų rugsėjo duomenis lyginant su gyventojų pateiktais atsakymais prieš 4 metus, piliečių dalis, kuri ketina ateiti į rinkimus, yra panaši kaip prieš 2016 metais vykusius Seimo rinkimus.

Seimo rinkimų baigtį gali lemti koronaviruso keliamos rizikos

„Baltijos tyrimų” direktorės R. Ališauskienės manymu, pagrindinis šių Seimo rinkimų „nežinomasis” toliau išlieka rinkimų aktyvumo klausimas. Jos teigimu, galutiniai rinkimų rezultatai veikiausiai labai priklausys nuo to, kaip rinkėjų aktyvumą paveiks dėl koronaviruso pandemijos pasikeitusios balsavimo sąlygos ir žmonių nerimas dėl didėjančio susirgimų skaičiaus.

R. Ališauskienė pažymi, kad pastarojo mėnesio ketinančių dalyvauti Seimo rinkimuose tendencijos yra kiek neįprastos.

„Sumažėjo ketinančių dalyvauti Seimo rinkimuose. Dažniausiai būdavo, kad iki rinkimų ketinančių balsuoti daugėdavo, o šį kartą tokių 5 proc. mažiau nei buvo rugpjūtį. Matyt, baimės ir koronavirusas keičia ne tiek partijų preferencijas kiek rinkimų aktyvumą“, – sakė R. Ališauskienė.
Jos teigimu, būtent partijų elektoratų lojalumas ir aktyvumas sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose gali sudėlioti pagrindinius akcentus.

„Daug kas priklausys nuo aktyvumo. Jei žmonės dar labiau įsibaimins ir jų į rinkimus dar mažiau ateis – tai turės reikšmingos įtakos kai kurioms politinėms jėgoms“, – teigė sociologė.

Kita vertus, jos manymu, jei dėl koronaviruso susiklostytų žemesnis nei įprasta Seimo rinkimų aktyvumas, ne visas politines jėgas jis paveiktų vienodai. Geresnėse startinėse pozicijose, teigia ji, greičiausiai atsidurtų didžiausios politinės partijos – konservatoriai, socialdemokratai ir „valstiečiai“.
„Gal net labiau LSDP su konservatoriais nei „valstiečiai“. Jos geriau atrodo didžiuosiuose miestuose. Negali sakyti, kad labai, tačiau „valstiečiams“ žemesnis aktyvumas būtų mažiau palankus nei Tėvynės sąjungai ar LSDP“, – samprotavo sociologė.

„Baltijos tyrimų“ direktorė neatmetė galimybės, kad koronaviruso grėsmių pakoreguotas rinkėjų aktyvumas nebūtinai neigiamai paveiktų ir kelių mažesnių partijų galimybes. R. Ališauskienės teigimu, pavyzdžiui, A. Armonaitės Laisvės partija turi didesnį jaunimo palaikymą. Būtent jaunas rinkėjas, sako sociologė, yra aktyvesnis išankstinio balsavimo metu bei mažiau bijosi viruso keliamų rizikų.

Mokslininkės manymu, žemesnis rinkimų aktyvumas į naudą gali išeiti ir LLRA-KŠS.

„Kuo mažiau Lietuvoje balsuoti ateina, tuo LLRA-KŠS gauta procentinė dalis didesnė, tuo daugiau LLRA-KŠS narių gali gauti mandatų“, – teigė R. Ališauskienė.

Visgi, nepaisant apklausos duomenų ryškinamų tendencijų, situacija sekmadienį dar gali reikšmingai keistis. Sociologė akcentuoja, kad apie 8 procentus į rinkimus eiti žadančių rinkėjų vis dar neapsisprendė, už kurią politinę jėgą galėtų atiduoti savo balsą.

„Tai yra didelis skaičius. Jie žada eiti, bet dar nenusprendė, už ką“, – teigia ji ir primena, kad panašus neapsisprendusių, už ką balsuoti skaičius būdavo ir anksčiau.

Prieš rinkimus rekordiniai Vyriausybės reitingai

R. Ališauskienės manymu, partijų išsidėstymas gali keistis ir dėl kitų priežasčių. Atlikta apklausa buvo daryta dar iki viešojoje erdvėje paskelbiant apie Sveikatos apsaugos ministerijos karantino pradžioje įsigytus itin brangius nuotolinius mokymus medikams. Kita vertus, tęsia R. Ališauskienė, akivaizdu, kad visuomenė teigiamai sureagavo ir į valdančiųjų sprendimus, priimtus Seimo rinkimų išvakarėse. Koronaviruso sukeltos krizės kontekste išmokėtos vienkartinės išmokos senjorams ir vaikus auginančioms šeimoms, įsitikinusi sociologė, davė apčiuopiamų rezultatų valdantiesiems. Kaip pažymi R. Ališauskienė, tokio palankaus Vyriausybės vertinimo prieš pat rinkimus, „Baltijos tyrimų“ turimais duomenimis, nebuvo apskritai. Kaip ir Seimas, Vyriausybė tradiciškai yra tarp nepalankiausiai vertinamų šalies institucijų. Tuo tarpu likus mažiau nei mėnesiui iki šių rinkimų Sauliaus Skvernelio vadovaujamą Ministrų Kabinetą didesnė dalis gyventojų vertina palankiai nei nepalankiai (51 proc. ir 47 proc.).

Šampano „valstiečiams“ šauti dar nesiūlo

Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė taip pat sako, kad rekordiškas Vyriausybės vertinimas rodo, jog valdančiųjų strategija būti dosniems prieš rinkimus pasiteisino.
„Natūralu, kad valdantieji čia turėjo didelį pranašumą dėl to, kad jų valdžia ir, atitinkamai, turima galimybė priimti sprendimus. Žinoma, galima sakyti, kad situacija yra ekstremali ir priimant sprendimus dėl išmokų buvo galvojama, kaip išlaviruoti. Tačiau kai viskas sukrinta būtent taip prieš rinkimus – reitingai tiesiog gali pakilti“, – teigė ji.

„Panašu, kad politika būti dosniems prieš rinkimus tiesia kelią į rinkėjo širdį“, – pridūrė politologė.
Visgi, jos manymu, trimituoti pergalės valdančioji jėga dar neturėtų. Tiek būsimas rinkimų aktyvumo klausimas, tiek antrojo rinkimų turo rezultatai vienmandatėse apygardose, R. Urbonaitės įsitikinimu, situaciją gali labai stipriai pakoreguoti.

„Nelabai aišku, kaip rinkėjai sureaguos į sparčiai kylančią užsikrėtimų kreivę. Klausimas, ar rinkėjai ir toliau galvos, kad situacija lieka valdoma. Praėjusią savaitę juk buvo fiksuojami nustatytų atvejų rekordai – tad lieka klausimas, kaip į tai pasižiūrės rinkėjai“, – teigė MRU dėstytoja, pridurdama, kad dar didesnę intrigą kelia tai, kaip susiklostys rezultatai vienmandatėse apygardose.

„Mes dar neturime informacijos, kaip gali susiklostyti antrasis turas vienmandatėse. Čia gali būti labai įvairių scenarijų ir dėl to valstiečiams nesiūlyčiau šauti šampano. Manau, kad viskas antrajame ture gali pasikeisti“, – apibendrino R. Urbonaitė.

Apklausa vyko 2020 m. rugsėjo 17 – 27 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1006 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 107 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.