„Nemano, kad bus taip blogai“
Patyrę kariškiai pasakoja, kad karinių konfliktų zonose dažniausiai žūsta ne ką tik atvykę, o jau su pavojumi susigyvenę kariai. Panaši situacija ir su koronavirusu.
Bent Belgijoje, regis, šis paaiškinimas galioja. Po pavasarinio šoko, kai šalis tapo viena iš labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 Europos valstybių ir kai buvo imtasi griežtų karantino priemonių, dabar – ramu, nors statistika atrodo labai blogai.
Regis, Belgijos gyventojai apsiprato ar net nelabai tiki, kad koronavirusas toks pavojingas. Briuselio gatvėse kaukėtų žmonių vis dar labai daug. Bet ne visi – mat ne visose gatvėse kaukės privalomos, o ir didelė dalis nešioja kaukes ne pagal reikalavimus: tai nosis iškišta ar kaukė visai nusmaukta. Ypač taip dėvėti kaukes mėgsta barų, parduotuvių ir kito aptarnaujamo sektoriaus darbuotojai – sunku kvėpuoti ir dirbti, pasiaiškina jie.
Toks dalykas, kaip socialinis atstumas, ypač judriose pėsčiųjų gatvėse, kavinėse ar eilėse prie parduotuvių kasų, taip pat yra „tik teorinis“ reikalavimas. Kai kuriuose parduotuvėse net nebebūna rankų dezinfekcinio skysčio.
„Žmonės sugrįžo prie įprasto gyvenimo, nes jie nemano, kad bus taip blogai. Tačiau virusas atsigauna, – Belgijos VTR naujienų tarnybai kalbėjo infekcinių ligų ekspertė prof. Erika Vlieghe. – Reikia naujos, stiprios kampanijos, kuri padėtų pasiekti žmones, kuriuos nėra lengva pasiekti.“
Skaičiai auga
Tuo tarpu kiekvieną dieną pranešama apie naujus COVID-19 rekordus. Pirmadienį naujų atvejų vidurkis per septynias dienas pasiekė 2,1 tūkst., kasdien fiksuojama virš 3 tūkst. naujų atvejų, ko nebuvo net pavasarį. Viso šalyje nuo pandemijos pradžios užfiksuota apie 130 tūkst. susirgimų. Belgija įsitvirtino tarp COVID-19 valstybių-židinių Europos penketuke.
„Stabilizacija, kurią mes fiksavome praėjusią savaitę, nebesitęsia. Atvirkščiai, vėl matome aiškų atvejų augimą visuose regionuose ir tarp visų amžiaus vidurkių“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė virusologas Stevenas Van Guchtas.
Mirčių vidurkis – 9 per dieną. Bendras mirčių nuo koronaviruso skaičius peršoko 10 tūkst. Vidutiniškai 77 žmonės kasdien hospitalizuojami. Gydytojai jau muša pavojaus varpais, kad ligoninėse nebėra laisvų vietų ir pradeda atšaukinėti suplanuotas operacijas, kad atlaisvintų vietas pacientams, užsikrėtusiems koronavirusu.
Didžiausias židinys – Briuselis. Vienoje iš sostinės savivaldybių – Molenbeke, užfiksuota 744 atvejai 100 tūkst., gyventojų per pastarąsias 14 dienų. Labiausiai virusas plinta tarp jaunimo, bet fiksuojamas ir virš 90 metų amžiaus grupėje.
Priemonės kol kas nepasiteisina?
Nėra taip, kad Belgijos valdžia nieko nedaro. Atliekama vis daugiau testų. Praėjusios savaitės pabaigoje Briuselyje buvo atidarytas „COVID-19 testavimo kaimas“, kuriame per dieną galima atlikti 1500 testų. Toks pat „kaimas“ turėjo atsidaryti pirmadienį, o iš viso numatytos šešios tokios vietos sostinėje. Siekiama, kad per dieną Briuselyje būtų galima atlikti 63 tūkst. testų.
Taip pat planuojama sukurti koronaviruso barometrą, kuris surinktų ir centralizuotų duomenis iš šeimos gydytojų apie jų pacientus su kvėpavimo sutrikimais. Tai leistų medikams prognozuoti galimą hospitalizacijų kiekį.
Rugsėjo paskutinę dieną pradėjo veikti ir koronaviruso programėlė „Coronalert“, kurioje galima surasti naujausią informaciją apie COVID-19, gauti įspėjimą, jei bendravote su asmeniu, kuriam nustatytas virusas, ar sužinoti savo testo rezultatus. Per pastarąsias dienas šią programėlę atsisiuntė apie 657 tūkst. vartotojų.
Naujasis Belgijos sveikatos apsaugos ministras Frankas Vandenbroucke paragino belgus sumažinti savo artimų kontaktų ratą iki trijų žmonių, nors taisyklės nustato 5 asmenų ribą. Tiesa, tuo pačiu metu belgiškos taisyklės skelbia, kad galima būti iki 10 suaugusių (nuo 12 metų amžiaus) asmenų grupėje, bet laikytis socialinio atstumo. Kita vertus, savivaldybės gali imtis griežtesnių priemonių: minėtas Molenbekas sumažino šį skaičių iki 5-ių, taip pat įvedė kitų apribojimų.
ES institucijose – irgi neramu
Savo testavimo laboratoriją atsidarė ir Briuselyje posėdžiaujantis Europos Parlamentas – esą
tam, kad mažiau apkrautų Belgijos sveikatos apsaugos sistemą. Kitą vertus, bent iki šiol Belgijoje testų rezultatų tekdavo laukti net 92 valandas, o ir norint atlikti testą tekdavo palaukti eilėje.
Kalbant apie Europos institucijas – jau trečias aukštas pareigūnas užsidarė karantinui. Užpraėjusią savaitę Europos Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis ėmėsi saviizoliacijos ir net perkėlė Europos Vadovų Tarybą, nes bendravo su apsaugininku, kuriam nustatytas COVID-19. Tuo pat metu ir Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis ėmėsi tokių pat priemonių.
Pirmadienį pranešta, jog pati Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra priversta karantinuotis, nes sekmadienį vakare sužinojo, kad praėjusios savaitės pradžioje Portugalijoje
bendravo su asmeniu, kuriam patvirtintas COVID-19. U. von der Leyen praėjusio ketvirtadienio
testas buvo neigiamas bei ji nejaučia jokių ligos simptomų, tačiau pirmadienį atliktas pakartotinis testas. Pagal Belgijos taisykles, po kontakto su infekuotoju būtinas 7 dienų karantinas.
„Kai ji (U. von der Leyen – red. past.) dalyvavo Europos Vadovų Taryboje, jos testas, darytas
ketvirtadienį ryte, buvo neigiamas ir ji nežinojo, kad turėjo kontaktą. Žinoma, mes informavome
nuolatines atstovybes ir pačius vadovus apie situaciją, kad būtų imtasi visų priemonių, kurios yra būtinos“, – pirmadienį kalbėjo Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris apie praėjusios savaitės pabaigoje pirmininkės susitikimus su ES valstybių lyderiais.
Europos Komisijoje pareigūnams testai atliekami du kartus per savaitę – pirmadienį ir ketvirtadienį.
„Pagal šio ryto informaciją Komisijoje buvo 159 teigiami atvejai. Mes imamės visų apsaugos priemonių“, – pirmadienį pranešė kitas Europos Komisijos atstovas Balazsas Ujvari.
Taip pat pirmadienį pranešta, kad Komisijos narė Mariya Gabriel irgi imasi saviizoliacijos, nes vienam iš jos kabineto narių nustatytas koronavirusas.
Ne ką geresnės naujienos iš kitame Briuselio gale esančios NATO būstinės. Dėl COVID-19 atvejų uždarytas vietinis sporto centras. Be to, daugiau nei dešimt NATO šalių ambasadorių ir aukštų diplomatų taip pat išėjo į karantiną, nes dalyvavo renginyje, kuriame vienam asmenų buvo nustatytas koronavirusas.