Delfi jau skelbė, kad penktadienį Baltarusijos URM pareikalavo, kad Lietuva ir Lenkija sumažintų savo darbuotojų Baltarusijos ambasadose skaičių. Apie tai patvirtino Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Anatolijus Glazas.
„Dėl abejonių nepaliekančios destruktyvios minėtųjų šalių veiklos iki spalio devintos dienos siūloma pagal Baltarusijos diplomatinių atstovybių personalo skaičių atitinkamose valstybėse sumažinti savo diplomatų skaičių atstovybėse Baltarusijoje“, – teigia atstovas.
Kaip paaiškino A. Glazas, Lietuvos ambasadoje vietoje 25 turi likti 14 diplomatų, o Lenkijos – vietoj 50 pasiliks 18. Be to, Baltarusijos URM taip pat nuo spalio 5 d. atšaukia Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje ir Lenkijoje į Minską konsultacijoms. „Lietuvos ir Lenkijos ambasadoriams Baltarusijoje atitinkamai pasiūlyta sekti šiuo pavyzdžiu“, – tikino A. Glazas. Ką diplomatine kalba reiškia tokie „pasiūlymai“ ir kaip turėtų elgtis Lietuva?
Paskutinis žingsnis prieš ryšių nutraukimą
Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas „Delfi“ sakė, kad tokios formuluotės, kaip „ambasadorių atšaukimas konsultacijoms“ diplomatine kalba reiškia ne šiaip labai griežtą protestą.
„Tai yra paskutinė priemonė prieš diplomatų atšaukimą ar diplomatinių ryšių nutraukimą. Tai reiškia, kad valstybių santykiai labai prasti ir, futbolo terminais kalbant, rodoma geltonoji kortelė prieš pašalinant iš aikštės. Tai tikrai stipriau negu diplomatinė nota, ne vienkartinis su konkrečiu veiksmu susijęs dalykas“, – pažymėjo politologas, neatmetęs galimybės, kad santykiai dar labiau pablogės ir galima tikėtis dar rimtesnių pasekmių. Tokios galėtų būti diplomatinių santykių nutraukimas, ko su Lietuvos kaimynėmis dar nėra buvę per pastaruosius 30 metų.
T. Janeliūno teigimu, dėl pasirinkto laiko informuoti Lietuvą ir Lenkiją galima įvairiai interpretuoti – penktadienio vakaras, darbo dienos pabaiga. Vis dėlto, pasak T. Janeliūno, iš Aliaksandro Lukašenkos režimo tokio veiksmo buvo galima tikėtis, turint omeny, kad Lietuva ir Lenkija jau kurį laiką viešai deklaruoja nepripažįstančios A. Lukašenkos legitimiu Baltarusijos prezidentu. Kita vertus, Lietuvos ir Lenkijos ambasadoriai buvo vieni aktyviausių Baltarusijoje saugant Baltarusijos opozicijos veikėjus.
„Tai šis bandymas neutralizuoti Lietuvos ir Lenkijos ambasadas yra logiškas žingsnis iš režimo pusės, to reikėjo laukti. Tai taip pat gali būti būti ženklas, kad žala, kurią daro minėtos ambasados skleisdamos informaciją Vakarams tiek viešais, tiek diplomatiniais kanalais yra didesnė, nei toks diplomatinių santykių pabloginimas“, – pridūrė T. Janeliūnas.
Kaip reaguoti Lietuva ir Lenkija?
Anot eksperto, tradicinis kelias tokioje situacijoje būtų simetrinis: atšaukti diplomatus „konsultacijoms“ ir pasmerkti Baltarusijos režimo veiksmus arba dėl jų apgailestauti.
„Bet galime to ir nedaryti, nes gal kaip tik būtina ambasadoriui ten būti. Aišku, Baltarusija gali nebesuteikti ambasadoms paslaugų, t.y. neužtikrinti apsaugos, Lukašenkos režimas yra tai daręs su JAV ir Jungtinės Karalystės ambasadomis, kai panaikino apsaugą ir nebeteikė komunalinių paslaugų.
Vis dėlto, jei Lietuvos ir Lenkijos diplomatinės tarnybos mano, kad joms ten vietoje reikia žmonių, tai į Baltarusijos veiksmus gali nereaguoti. Tai būtų racionaliau, nes kol dar galime, tol vykdome veiklą: svarbu žinoti, kas ten vyksta, reikia turėti savo žmonių vietoje, tai svarbiau, nei sekti diplomatinį protokolą“, – teigė politologas.