Kompromiso paieška iki išnaktų

„Ji (Europos Vadovų Taryba (EVT) – red. past.) pritaria tam, kad būtų nustatytos ribojamosios priemonės (sankcijos – red. past.), ir ragina Tarybą nedelsiant priimti sprendimą“, – dėl šio sakinio apie Baltarusiją ir vyko kova iki išnaktų Briuselyje. Tiksliau pasakius, didžiausia kova vyko ne konkrečiai dėl sankcijų Baltarusijai (visos ES valstybės tam pritarė), bet dėl Turkijos, o dar tiksliau – Kipro užsispyrimo blokuoti priemones prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą, jei ES netaikys sankcijų Ankarai dėl jos veiklos Viduržemio jūroje. Neabejotina, kad Kiprą tyliai palaikė ir Graikija, taip pat turinti nesutarimų su Turkija, tačiau šiuo metu ES pirmininkaujanti Vokietija nenorėjo karščiuotis.

Po ketvirtadienio pirmosios EVT sesijos atrodė, kad ir vėl nepavyks sutarti bei ES tėkšis veidu į purvą. Vis dėlto po vakarienės tęsėsi diskusijos. EVT pirmininkas Charles’is Michelis, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Vokietijos, Prancūzijos bei Graikijos ir Kipro vadovai su pieštukais rankose užsidarė viename kambaryje ir ėmėsi rašyti EVT išvadas dėl Turkijos. Galiausia, jau po vidurnakčio buvo pasiektas kompromisas: Turkijai pasiūlytas ir meduolis (prekybos ir vizų režimo palengvinimas), ir bizūnas (pasmerkimas ir pagrasinimas imtis rimtų priemonių).

Kiprą tai patenkino ir jis pritarė sankcijoms Baltarusijai (taikytina 40 režimo atstovų, neįtraukiant A. Lukašenkos). EVT išvadose taip pat paminėtas ir Lietuvai labai svarbus sakinys: „Kalbant apie Baltarusijos Astravo atominę elektrinę, Europos Vadovų Taryba pakartoja, kad svarbu užtikrinti branduolinę ir aplinkos saugą.“

Europos Vadovų Taryba
Foto: Sipa / Scanpix

Be to, Europos Komisija buvo įpareigota parengti „ekonominės paramos demokratinei Baltarusijai planą“. Apie tai kalbėjo ir Lietuvos prezidentas G. Nausėda, o Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis kartu su kitomis Višegrado grupės valstybėmis pateikė konkretesnį planą, kuriame, pasak politico.eu, numatyta: bevizis režimas Baltarusijos piliečiams, investicijos į šios šalies infrastruktūrą kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, Europos investicijų banku ir Pasaulio banku, ES partnerystės prioritetai bei parama mažam ir vidutiniam baltarusių verslui.

Kalbant apie Baltarusijos Astravo atominę elektrinę, Europos Vadovų Taryba pakartoja, kad svarbu užtikrinti branduolinę ir aplinkos saugą.

Vienas „bet“ šiam planui – jis bus įgyvendintas tik tada, kai Baltarusija taps demokratiška, o tai, tikėtina, reiškia, kad turi pasitraukti A. Lukašenka.

Be Baltarusijos ir Turkijos, EVT savo išvadose taip pat paminėjo Kiniją ir paragino nutraukti Kalnų Karabacho karą. Taip pat buvo pasmerktas Aleksandro Navalno apnuodijimas ir Rusija paraginta objektyviai ištirti šį įvykį.

Rusija, G. Nausėda ir E. Macronas

Beje, kalbant apie Rusiją, čia Briuselio burbule sužibėjo Lietuvos prezidentas.

„Tikiuosi, tai ne apie mane“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kai jo paklausė apie G. Nausėdos pasisakyma socialiniame tinkle „Twitter“.

„Deja, Navalno apnuodijimas yra besitęsiantis „déjà vu“ Rusijos kenkėjiškos veiklos. Tiems, kurie siūlo „perkrovimą“: privalo būti aiškios sąlygos – nustoti žudyti žmones!“, – parašė prezidentas „Twitteryje“.

Kaip žinia, E. Macronas aktyviai ragina peržiūrėti santykius su Maskva, nes, pasak jo, Europa negali be Rusijos.

Deja, Navalno apnuodijimas yra besitęsiantis „déjà vu“ Rusijos kenkėjiškos veiklos. Tiems, kurie siūlo „perkrovimą“: privalo būti aiškios sąlygos – nustoti žudyti žmones!

„Tai, ką Lietuvos prezidentas pareiškė, yra labai aiški būtinybė, kurios reikia reikalauti, kalbant apie mūsų vertybių apsaugą, bendraujant su Rusija. Aš suprantu tai ir ginu tokią poziciją“, – pasiaiškino E. Macronas.

300 mln. eurų – Lietuvai

Dar viena gera žinia Lietuvai atėjo penktadienio ryte.

„Praėjusią naktį mes suteikėme 720 mln. eurų iš Europos infrastruktūros tinklų priemonių, kad sujungtume Baltijos energetikos tinklus su likusia Europa“, – pareiškė Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen po susitikimo su Lietuvos prezidentu ir Lenkijos, Latvijos bei Estijos premjerais.

Po ankstesnės investicijos šis naujas finansavimas bus skirtas „Harmony Link“ – elektros kabelio, jungiančio Lenkiją ir Lietuvą per Baltijos jūrą, – statybai. Kabelis taps būsimo tinklo Baltijos jūroje sudedamąja dalimi. Šis finansavimas taip pat apims tokias investicijas kaip sinchroniniai kompensatoriai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Pasak G. Nausėdos, didžioji dali pinigų – apie 300 mln. eurų – teks Lietuvai.

Gitanas Nausėda

Penktadienį EVT tęsėsi iki popiečio ir tokių didelių aistrų, kaip ketvirtadienį, nebuvo, o Prancūzijos vadovas E. Macronas net nedalyvavo posėdyje – savo įgaliojimus perdavė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.

Ne pagal programą EVT pirmininkas ES lyderių diskusijas įtraukė antrąjį kvėpavimą Europoje įgaunančio koronaviruso temą – kaip geriau koordinuoti priemones, suvienodinti taisykles, taip pat ir vakcinų pirkimas. Nutarta tęsti diskusijas šia tema kitose EVT.

Vėliau pereita prie ekonominių temų – taip vadinamos ES strateginės autonomijos, bendros skaitmeninės rinkos. Taip pat aptarta ES derybų su Jungtine Karalyste situacija.

ES lyderiai vėl susitikti Briuselyje turėtų po dviejų savaičių spalio 15-16 d. Iš viso šiemet numatyti dar trys ES vadovų susitikimai. Žinoma, tai priklauso nuo COVID-19 situacijos bei kitų aplinkybių.