„Akivaizdu, kad tai susiję su židinių testavimu. Mačiau, kad vakar buvo ištirta daug mėginių – daugiau kaip šeši tūkstančiai. Kai buvo mažesni skaičiai, tada mažiau ir mėginių būdavo – pavyzdžiui, trys tūkstančiai, tada nustatoma maždaug devyniasdešimt atvejų. Vos tik apimtys padidėja ir kai susitelkiama į židinius, kas yra teisinga, iš karto tie skaičiai labai šokteli“, – komentavo A. Žvirblienė.

Mokslininkė yra įsitikinusi, kad tai, kiek tas virusas sparčiai plis, labiausiai priklauso nuo pačių žmonių.

„Jeigu yra paskelbti rajonai, kur labiau plinta infekcija, tai žmonės turėtų pagaliau suprasti, kad tas virusas – reali grėsmė. Man irgi teko matyti reportažų, kad žmonės net ir Raseiniuose sako, jog „nėra čia to viruso, viskas perdėta“. Jeigu toks požiūris, jeigu žmonės nesisaugo, tada tas virusas labai plinta.

Dabar daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Epidemiologams tas krūvis jau nebepakeliamas. Nebėra ko tikėtis, kad kažkas mumis ims ir pasirūpins“, – kalbėjo A. Žvirblienė.

Karantinas turėtų prasmę, jei žinotume, kad visa tai greitai baigsis

Mokslininkė sutiko su teigiančiais, kad karantinas, kaip priemonė, yra veiksmingas, siekiant sumažinti sergamumo plitimą, bet jis turi labai didelę socialinę kainą.
Aurelija Žvirblienė

„Karantinas yra veiksminga priemonė. Tą matėme patys ir visi, kurie jį įsivedė, tą matė, bet kaina labai didelė. Taigi būtina pasverti, kiek mes visi esame pasiruošę tą kainą mokėti. Apskritai karantinas turėtų prasmę, jeigu mes žinotume, kad kokius tris mėnesius pakentėsime, o tada bus arba vakcina, arba dar kas nors. Bet kol kas neturime aiškios perspektyvos, kada galėtų ta grėsmė baigtis“, – sakė A. Žvirblienė.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateikiamos atvejų analizės matyti, kad kai kurie židiniai susiję su renginiais. Pavyzdžiui, Kaune vienas protrūkis buvo nustatytas muzikiniame teatre.

Profesorės įsitikinimu, sprendimų priėmėjams būtų naudinga pasvarstyti apie renginiams taikomus ribojimus.

„Dažnai kalbame apie Švediją. Pati girdėjau šiandien per žinias, kad švedas, atvažiavęs į renginį Lietuvoje (ten buvo lyg kažkokia vadovų konferencija), sako: „Pas mus, Švedijoje, tokio renginio net negalėtų būti.“ Taip išeina, kad dabar mes gyvename dar laisviau negu švedai. Tai ko tada tikėtis?“ – retoriškai klausė A. Žvirblienė.

Jai taip pat atrodytų logiška pasvarstyti apie naktinių klubų ir barų darbo laiko ribojimus.

„Mano asmenine nuomone, tikrai galima be naktinių klubų apsieiti, nes tai – vieta, kur apie jokią discipliną ir suvaržymus nėra kalbos. Ten žmonės ateina atsipalaiduoti. Pasaulyje daug atvejų, kai protrūkių buvo iš naktinių klubų ir barų. Jeigu jau galvojama apie suvaržymus, tada galbūt derėtų pradėti nuo ten, kur rizikos didžiausios“, – sakė A. Žvirblienė.

Profesorės įsitikinimu, restoranuose situacija geresnė.

„Restorane, jeigu ateina šeima arba draugų kompanija, kur žmonės ir šiaip tarpusavyje bendrauja, galbūt nėra tokios rizikos, kai atsisėdi prie staliuko su pažįstamais žmonėmis, su kuriais bendrauji. Bet jei ateini į naktinį klubą, tai ieškoti pažinčių. Visai kitas rizikos lygis“, – sakė A. Žvirblienė.

Mokslininkė nematytų prasmės dabartiniu etapu riboti skrydžių.

„Aš manau, kad dabar – jau nebe ta viruso plitimo stadija. Tai yra plitimas Lietuvos viduje. Skrydžių ribojimas nebeturi didelės prasmės“, – teigė A. Žvirblienė.

Savisaugos ABC: kaukės ir rankų plovimas padeda

Mokslininkė taip pat pakartojo savisaugos abėcėlę, kurią turėtų žinoti kiekvienas. Pasak mokslininkės, „kaukės tikrai padeda“.

„Sklindantys lašeliai tikrai sulaikomi, ypač kai mes esame tarp nepažįstamų žmonių. Tai galioja viešajame transporte, parduotuvėse. Darbovietėje galbūt ir taip visi maišosi, nebent tai yra tokia darbo vieta, kur nuolat lankosi nepažįstami žmonės. O jeigu tai – kolektyvas, kasdien susitinka tie patys žmonės, tai nežinau, ar labai didelė prasmė sėdėti su kaukėmis“, – sakė A. Žvirblienė.

Pasak mokslininkės, rankas plauti irgi yra prasmės.

„Kad ir viešajame transporte – juk kiek žmonių įlipdami prisiliečia prie tos pačios rankenos. Žinoma, kad išlipus iš viešojo transporto reikėtų rankas nusiplauti, neparnešti, pavyzdžiui, į šeimą, to viruso“, – teigė A. Žvirblienė.

Dar vienas paprastas dalykas, kuris padėtų apsaugoti kitus, – mokslininkė pataria čiaudintiems ir sloguojantiems į darbą neiti.

„Šiuo laikmečiu tikrai nereikėtų eiti į darbą čiaudint ir sloguojant. Nebūtinai tai yra tas pats virusas, bet reikėtų likti namie ir karščiuojant, ir čiaudint, ir sloguojant, nes ypač čiaudint labai daug dalelių išlekia, ir, jeigu žmogus turi tą virusą, tai tikrai paskleis labai plačiai“, – sakė A. Žvirblienė.

Pasakė, kokių taisyklių laikosi pati

Mokslininkė sutiko atsakyti į klausimą, kokių taisyklių šiuo laikmečiu laikosi ji pati.

„Žinote, aš labai mėgstu teatrą ir koncertus, bet nebuvau jau labai seniai. Ne todėl, kad labai bijau, bet tiesiog ilgą laiką jų nebuvo. Pati dalyvavau renginyje, pavyzdžiui, „Login“ konferencijoje, tai visur vaikščiojau su kauke, išskyrus, kai kalbėjau nuo scenos, tada nusiėmiau, nes klausytojai sėdėjo salėje.

Savo laboratorijoje mes vaikštome be kaukių, nes tai yra mūsų kolektyvas, kur su žmonėmis bendraujame nuolat. Bet, kai tik išeiname iš savo laboratorijos ribų, mes visi vaikštome su kaukėmis. Pavyzdžiui, kai einame pietauti į kavinę, kol nueiname, būname su kaukėmis. Pas mus aplinkui vaikšto studentų, ir tikrai matau, kad visi laikosi šitų taisyklių, jie vaikšto su kaukėmis.

Rankoms turime dezinfekcinių skysčių ir galimybių nusiplauti, tą ir darome. Jeigu tenka važiuoti viešuoju transportu, būtinai važiuoju su kauke, paskui rankas nusiplaunu. Tai, ką rekomenduoju, tai ir pati darau.

Per karantiną laikėmės rekomendacijos neorganizuoti jokių švenčių. Dabar mes šeimos rate susitinkame ir bendraujame, nėra taip, kad visai būtume užsidarę“, – sakė A. Žvirblienė.

Nelabai optimistiškas žvilgsnis į ateitį

Atsakydama į klausimą, kiek dar reikės kentėti šitą virusą pašonėje, mokslininkė nebuvo labai didelė optimistė. Ji netiki, kad jau pavasarį gyventojai galės skiepytis nuo COVID-19.

„Galbūt yra optimistų, kurie tuo tiki, bet aš netikiu. Žinote, kažkiek žmonių vis tiek persirgs. Tai yra neišvengiama. Mes galbūt turėsime tokį variantą kaip Švedijoje. Tik pas juos tai įvyko pavasarį, o pas mus galbūt įvyks per žiemos sezoną. Ir paskui natūraliai sulėtėja viruso plitimas, net jeigu persirgusių žmonių procentas ir nėra labai didelis.

Pavyzdžiui, Švedijoje, kaip rodo populiacijos tyrimas, buvo 10 procentų, bet vis tiek plitimas gerokai mažesnis dabar, negu buvo pavasarį. Persirgimas kažkiek pristabdo viruso plitimą. Bet, žinoma, prieš akis yra žiema. Aš nesiimu prognozuoti, bet manau, kad tas atvejų skaičius, kurį matome dabar, tikrai dar nėra galutinis rekordas“, – sakė A. Žvirblienė.

Fiksuojamas naujas rekordas

Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius yra 172, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spalio 2 d., 9 val., duomenimis. Mirė dar vienas žmogus.

Dėl konkrečių priemonių, kurių reikėtų imtis augant atvejų skaičiui, sprendžiama per Vyriausybės posėdžius kiekvieną savaitę. Šiuo metu sprendimų priėmėjai laikosi logikos viruso plitimą kontroliuoti židiniuose.

Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę paneigė sklindančius gandus, esą jau yra numatyta karantino data, – spalio 16 diena.

Ir aš girdėjau, kad spalio 16 dieną tikrai bus paskelbtas karantinas. Tai yra visiška netiesa, apie jokius terminus nekalbama, karantino sąlygų paskelbimas yra susietas su labai aiškiais rodikliais. Šiandien, nors ir matome didėjantį užsikrėtimų skaičių, tačiau vieni iš pagrindinių rodiklių, kurie skatintų tokius žingsnius, – jei matytume, kad perkaista sveikatos apsaugos sistema, užimamos laisvos ligoninių lovos, pilnėja reanimacijos, kur reikalinga plaučių ventiliacija“, – apie esminius dalykus kalbėjo S. Skvernelis.

Jis teigė, kad apie karantiną būtų galima galvoti, jei būtų nustatomi dideli koronaviruso augimo skaičiai, jau ne židiniai, o visuotinis paplitimas, ir neatsekami sirgusiųjų kontaktai.

S. Skvernelis tikino, kad šiandien kol kas galime kalbėti apie rekomendacijas.

„Bet ir jų apimtys gali būti įvairios. Šiandien kol kas indikacijų nėra, turime 5 miestus ir rajonus, židinių juose. Ten visų užsikrėtimų skaičius yra maždaug 85 procentai. Visoje kitoje šalies teritorijoje situacija gera. Šiandien mes galime kalbėti kol kas tik apie rekomendacijas. Jei atrodytų būtina, galima būtų svarstyti lokalaus karantino įvedimą. Bet šiandien tikrai to nėra“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Ir dar kartą pakartojo, kad iš pradžių būtų paskelbtas lokalus karantinas. Jis teigė, kad kalbėti apie karantino paskelbimą šiuo metu nėra pagrindo. O dabartines kalbas siejo su politinėmis batalijomis.

Sprendžia savivaldybės

Premjeras paaiškino, kad siūlymas atsisakyti masinių renginių tėra rekomendacija. Privalomų sprendimų kol kas nepriimta. Kiekvienu atveju sprendimą priima konkreti savivaldybė.

„Manau, kad daugelis savivaldybių tą girdi ir supranta. Mes matome dabar rezultatus, skaičiai kas dvi savaites auga ir dvigubėja dėl tų renginių, kurie buvo, kai mes buvome atsipalaidavę, arba, nors ir neatsipalaidavę, bet tiesiog natūraliai nebuvo įmanoma suvaldyti galimų rizikų. Tą turime žinoti. Visuomenės sveikatos centras skelbia tokią informaciją.

Mes gauname informaciją kiekvieną dieną, kokia situacija yra gydymo įstaigose. (…) Rizikas valdome. Kalbant apie masinius renginius, rekomenduojame nedaryti jokių renginių, kur nebūtų galima suregistruoti dalyvių, atsekti, kur nebūtų galima išlaikyti saugaus socialinio atstumo, užtikrinti, kad visi renginio dalyviai pakankamai saugosi ir saugo kitus“, – sakė S. Skvernelis.