Apie švirkščiamų narkotikų vartojimo Lietuvoje situaciją kalbėta trečiadienį per Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdį. Vilniaus universiteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros docentė dr. Marija Jakubauskienė pristatė 2018 m. pabaigoje atliktą tyrimą, kurio metu buvo apklausti pilnamečiai asmenys, kurie gauna paslaugas vadinamuosiuose žemo slenksčio kabinetuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje ir Visagine. Pasak mokslininkės, tyrimo duomenys tebėra aktualūs.
Paaiškėjo, kad 80 proc. švirkščiamų narkotikų vartotojų yra vyrai. Dauguma (apie 38 proc.) švirkščiamų narkotikų vartotojų buvo Vilniuje, 20 proc. – Klaipėdoje,po 15 proc. – Alytuje ir Kaune, 13 proc. – Visagine.
Didžioji dalis jų yra lietuvių tautybės žmonės, 25 proc. – rusai, 7 proc. – lenkai, 1 proc. – romų, ir 3 proc. – kitų etninių grupių asmenys.
Didžioji dalis šių žmonių turi pradinį arba vidurinį išsilavinimą. 81 proc. tai yra žmonės, kurie yra baigę pagrindinę ir vidurinę mokyklą. Didžioji dalis jų (du trečdaliai) yra nedirbantys, apie penktadalis (21 proc.) dirba. Nedidelė dalis jų dirba nuolatinį darbą.
Du trečdaliai respondentų yra buvę kalėjime. Kas antras nurodė, kad būdami kalėjime švirkštėsi narkotikus. Trečdalis narkotikų vartotojų buvo priskirti benamių kategorijai.
Dažniausiai tai yra jauni žmonės
Tyrėjai nustatė, kad didžioji dalis švirkščiamų narkotikų vartotojų Lietuvoje yra vyresni nei 34 metų amžiaus. Jaunų vartotojų yra santykinai nedidelė dalis. 18-24 m. amžiaus grupėje yra maždaug 4 proc. vyrų ir apie 1 proc. moterų.
Švirkščiamų narkotikų vartojančių moterų daugiausiai yra maždaug 25-33 metų ir 34 metų amžiaus grupėje.
„Didžioji dalis vartotojų išsibarsto tarp 25-45 m. amžiaus grupių, tai yra darbingo amžiaus populiacija“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Tyrėjai nustatė, kad pats jauniausias amžius, kada asmenys pradėjo švirkštis narkotikus, atskiruose miestuose skyrėsi. Vilniuje ir Kaune tai yra trylika metų, kituose miestuose – penkiolika metų. Vyriausias amžius, kada pradėjo, yra daugiau kaip trisdešimt metų.
Dažniausia reikšmė pagal amžių, atsakant į klausimą, kada pradėjo švirkštis narkotikus, yra aštuoniolikmečiai -Vilniuje, šešiolikmečiai – Visagine, 21 m. amžiaus vartotojai – Alytuje, 19-20 m. amžiaus – Klaipėdoje.
Asmenų vartojimo stažas skyrėsi. Vidutiniškai žmonių, kurių amžiaus vidurkis yra apie trisdešimt kelis metus, vartojimo stažas yra apie dvylika metų. Trumpiausia trukmė yra vieneri metai. Maksimalus vartojimo stažas – daugiau kaip trisdešimt metų. Dažniausias – apie dešimt metų Vilniuje ir daugelyje kitų miestų. Kaune – dvidešimt metų. Visagine yra jauni vartotojai, ten dažniausiai pasitaikantis vartojimo stažas – treji metai.
Skirtinguose miestuose skiriasi dažniausiai vartojamos medžiagos
Tyrimas parodė, kad pagrindinė vartojama medžiaga yra heroinas (beveik 60 proc. vartotojų nurodė šitą medžiagą), apie 39 proc. vartojo fentanilius, beveik 13 proc. – amfetaminą, o metadoną, alkoholį, benzodiazepinus, aguonų ekstraktą – 2,4 proc., kanapes – 3,5 proc. apklaustųjų.
Vilniuje didžioji dalis (90 proc.) respondentų vartoja fentanilį, heroiną – 22 procentai vartotojų. Visagine – 89 proc. heoriną, amfetaminas yra antroje vietoje. Alytuje, Klaipėdoje ir Kaune dominuoja heroinas.
„Gydymas dėl narkotikų vartojimo yra išgyventa praktika bent kas antram švirkščiamų narkotikų vartotojui Lietuvoje. Tyrimo metu apie penktadalis dalyvavo palaikomojo gydymo programose.
Didžioji dalis vartotojų, kurie kada nors gydėsi, buvo Vilniuje, kas antras vartotojas Klaipėdoje ir Kaune, trečdalis vartotojų turėjo gydymosi patirtį Alytuje, apie 40 proc. – Visagine“, – sakė M. Jakubauskienė.
Apie penktadalis vartotojų dalinosi naudotais švirkštais ir adatomis
Tyrimo metu buvo aiškinamasi ir apie švirkščiamų narkotikų vartotojų elgseną. Nustatyta, kad, kai paskutinį kartą švirkštėsi narkotikus, dauguma (aštuoni iš dešimties) vartotojų naudojo sterilias priemones – adatas ir švirkštus, o du iš dešimties nenaudojo sterilių švirkštų ir adatų.
Dažniausiai švirkštus ir adatas jie gauna žemo slenksčio kabinetuose arba įsigyja vaistinėse. Mažesnė dalis juos gauna mobiliuose žemo slenksčio kabinetuose, iš kitų narkotikų vartotojų juos gauna apie 13 proc., pas narkotikų pardavėją – apie 9 proc. apklaustųjų.
Dauguma vartotojų švirkščiasi nuo vieno iki trijų kartų per dieną, keturis penkis kartus per dieną švirkščiasi apie 17 proc., daugiau kaip 6-10 kartų – devyni proc. vartotojų. Santykinai nedidelė dalis švirkščiasi daugiau kaip vienuolika kartų per dieną. Retesnis vartojimas (kelis kartus per savaitę) būdingas apie aštuoniolikai procentų vartotojų.
Didžioji dalis (83 proc.) per pastarąsias 30 d. nesidalino jokia švirkštimosi įranga, apie penktadalis – dalinosi. Po maždaug 11 proc. švirkštėsi naudodami ne savo priemones, ir patys davė arba pardavė naudotas priemones kitam vartotojui.
Per paskutinius dvylika mėnesių trečdalis švirkščiamų narkotikų vartotojų buvo perdozavę. Dažniausiai – dėl fentanilio ir heroino vartojimo. Didžioji dalis (41 proc.) perdozavusių vartotojų buvo Vilniuje, 35 proc. – Kaune, po 23 proc. – Visagine ir Klaipėdoje, 8 proc. – Alytuje.
Didžioji dalis jų yra lytiškai aktyvūs žmonės
Tyrimas parodė, kad aštuoni iš dešimties vartotojų yra lytiškai aktyvūs žmonės. Pastovų partnerį (daugiau kaip dvylika mėnesių tą patį) turėjo apie pusę apklaustųjų, šešis mėnesius tą patį partnerį turėjo apie 10 proc. respondentų, apie trečdalis apklaustųjų turėjo lytinių santykių su atsitiktiniu asmeniu, apie 30 proc. respondentų turėjo lytinių santykių už pinigus, narkotikus arba daiktus.
Tyrimas parodė, kad tik trečdalis iš lytiškai aktyvių švirkščiamų narkotikų vartotojų naudojo prezervatyvą.
Nagrinėjant ligų paplitimą nustatyta, kad per paskutinius dvylika mėnesių dauguma vartotojų buvo tirti dėl hepatitų B ir C ir dėl ŽIV.
ŽIV paplitimas yra 21,2 proc., hepatito B – 4,9 proc., hepatito C – beveik 86 proc.
„Matome, kad tarp tų, kurie yra užsikrėtę hepatitu C – 23 proc. buvo užsikrėtę ir ŽIV, tarp ŽIV nešiotojų – 95 proc. buvo užsikrėtę hepatitu C“, – sakė M. Jakubauskienė.