Sankcijos Lukašenkos režimui: ar ES lyderiai tėkšis veidu į purvą?

Dar rugpjūčio mėnesį ES lyderiai sutarė, kad reikia taikyti sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimui, tačiau iki šiol – jokio sprendimo.

Ketvirtadienį ir penktadienį į Briuselį susirinkę ES šalių vadovai bandys „pralaužti ledus“ ir parodyti, kad blokas gali sutarti dėl užsienio politikos.

„Patogus sutapimas“

Specialusis Europos Vadovų Tarybos susitikimas planuotas dar praėjusios savaitės pabaigoje, tačiau buvo atidėtas – oficialiai dėl to, kad EVT pirmininkas Charles’is Michelis bendravo su apsaugininku, kuriam nustatytas COVID-19. Tiesa, pačiam pirmininkui testo rezultatas buvo neigiamas, bet jis esą nusprendė laikytis Belgijos taisyklių ir saviizoliuotis.

Vis dėlto Briuselyje kalbėta, kad tai „patogus sutapimas“, nes tą savaitę ES užsienio reikalų ministrams taip ir nepavyko sutarti dėl sankcijų Baltarusijos režimui – jas blokavo Kipras, kuris nori tokių pat ES veiksmų prieš Turkiją.

Jei EVT būtų nepavykę perkalbėti Kipro (kas labai tikėtina) – grėsė viena didžiausių ES fiasko arba, kaip vaizdingai išsireiškė diplomatai, tėkštis veidu į purvą. Mat dar rugpjūtį ES lyderiai sutarė, kad reikėtų įvesti sankcijas, kurios būtų daugiau politinis-principinis pozicijos parodymas, nei realus poveikis režimui ir būtų taikomos 30-40 A. Lukašenkos aplinkos žmonių.

Jei EVT būtų nepavykę perkalbėti Kipro – grėsė viena didžiausių ES fiasko arba, kaip vaizdingai išsireiškė diplomatai, tėkštis veidu į purvą.

Oficiali darbotvarkė

Dabar tikimasi, kad ledai pajudės. EVT vadovas dar antradienį išplatino laišką-kvietimą ES lyderiams, kuriame aprašė planuojamas susitikimo temas ir dienotvarkę.

Susitikimas prasidės 15 val. Briuselio laiku (16 val. Lietuvos laiku), prieš tai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pagal tradiciją susitiks su Šiaurės ir Baltijos šalių vadovais, aptarti bendrų pozicijų.

Pačios EVT pradžioje bus apsikeista nuomonėmis su Europos Parlamento pirmininku Davidu Sassoli, tikėtina, kad bus kalbama apie įstrigusias Tarybos ir Europos Parlamento derybas dėl ES biudžeto ir Gaivinimo plano. Pasak Charles’io Michelio, pirmojoje darbo sesijoje ES lyderiai aptars ES ir Kinijos santykius. Mat neseniai (rugsėjo 14 d.) įvyko ES ir Kinijos lyderių video susitikimas.

Tik sesijos pabaigoje planuojama skirti dėmesio Lietuvai svarbiomis temomis – įvykiai Baltarusijoje, Aleksejaus Navalno apnuodijimas ir konfliktas Kalnų Karabache.

Manau, ES turi padaryti daug daugiau nei iki šiol. Nuo rugpjūčio 19 d. Europos Tarybos praėjo pusantro mėnesio, bet mes iki šiol neturime sankcijų sąrašo.

Vakarienei – situacija Viduržemio jūros rytinėje dalyje, t.y. Kipro, Graikijos konfliktas su Turkija. Kaip žinia šios šalys reikalauja taikyti sankcijas Turkijai. O Kipras net blokavo sankcijas Aleksandro Lukašenkos režimui (apie 30 žmonių sankcijų sąraše), kol nebus tokių veiksmų imtasi prieš Ankarą.

„Siekiant apginti teisėtus ES ir jos valstybių narių interesus bus svarstomi visi galimi variantai“, – laiške teigė Ch. Michelis.

Jame taip pat rašoma, kad EVT vadovas su ES lyderiai nori aptarti, kaip sustiprinti ES strateginę autonomiją kartu su išlaikant konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką. Tam bus skirtas penktadienio rytas. Paskutinis EVT dienotvarkės klausimas – derybos dėl santykių po „Brexit“ su Jungtine Karalystę, kurios, kaip žinia, irgi įstrigusios. Taip pat EVT metu tikėtinas bus kalbama apie teisės viršenybės mechanizmą, kuriam ypač priešinasi Lenkija ir Vengrija.

Beje, penktadienio rytą numatytas Lietuvos prezidento, kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos premjerais, susitikimas su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.

Lietuva „stumia“ Baltarusijos klausimą

EVT išvakarėse, trečiadienį, Lietuvos prezidentas su Ch. Micheliu kalbėjosi telefonu ir dar kartą akcentavo sankcijų Baltarusijai klausimą. Pasak Prezidentūros pranešimo spaudai, G. Nausėda paragino šį klausimą įtraukti į EVT baigiamąsias išvadas. EVT pirmininkui Lietuvos prezidentas taip pat priminė ES streso testų reikalavimų neatitinkančios Astravo atominės elektrinės paleidimo klausimą – esą šios temos aptarimas ir ES sprendimų priėmimas yra būtinas iki elektrinės veiklos pradžios.

„Situacija Baltarusijoje blogėja, tęsiasi žmogaus teisių pažeidimai, žmonės sulaikomi ir kankinami. A. Lukašenkos režimas nepasiruošęs bendradarbiauti ir surasti būdą dialogui su pilietine visuomene. Šioje situacijoje, manau, ES turi padaryti ženkliai daugiau nei iki šiol. Nuo rugpjūčio 19 d. Europos Tarybos praėjo pusantro mėnesio, bet mes iki šiol neturime sankcijų sąrašo“, – atvykęs į EVT pastatą Briuselyje ketvirtadienį po pietų kalbėjo G. Nausėda ir priminė, kad Baltijos bei kitos šalys jau įvedė sankcijas Minskui: „Todėl aš tikiuosi, kad šiandien mes surasime principingą sprendimą dėl sankcijų priėmimo Baltarusijai.“

Šie vardai rodo, kad režimas nepasiruošęs elgtis pagal demokratines taisykles ir šis režimas naudoja XX amžiaus metodus. To mes negalime toleruoti.

Beveik 4 minučių pasisakyme prezidentas taip pat pasiūlė ES pagalvoti apie „post-Lukašenkos periodą“, t.y. užtikrinti baltarusius, kad jiems bus suteikta ekonominė-finansinė pagalba, priėjimas prie ES rinkos ir bevizis režimas.

„Rusija ir kitos šalys neturėtų kištis į Baltarusijos vidaus reikalus“, – pareiškė G. Nausėda, kartu pratęsė pasisakymą Rusijos tema – esą jis remia ES dialogą su Maskva, bet šis dialogas turi remtis „sąžiningomis taisyklėmis“.

„Turint omeny, tokius atvejus, kaip Navalno apnuodijimas, man kyla keistas „deja vu“ jausmas. Aš prisimenu Aną Politkovskają, Borisą Nemcovą, Kara-Murzą. Ir šie vardai rodo, kad režimas nepasiruošęs elgtis pagal demokratines taisykles ir šis režimas naudoja XX amžiaus metodus. To mes negalime toleruoti“, – pabaigė pasisakymą prezidentas, pridūręs, kad dialogas turi būti dvipusis.

Be optimizimo, bet su viltimi

Tačiau, kalbant apie sankcijas Baltarusijos režimui, ES pareigūnai optimizmu nežiba. „Jūs žinote, kokia dabar yra situacija…“, – trečiadienį kalbėjo vienas aukštas ES pareigūnas. Vėliau jis pridūrė, kad nesitikima jokio sprendimo, nes „tikslas – pralaužti ledus“. T.y. šalių-narių ir ES vadovai bandės įkalbėti Kiprą sutikti su sankcijomis, o toliau sprendimas bus priimtas ne ES vadovų lygmenyje, tuo labiau, kad viskas tam jau paruošta. Kol kas teigiama, kad Kipras visiškai nelinkęs nusileisti.

Pasak politico.eu, EVT susitikimo išvadų juodraštyje vis dėlto minima Baltarusija: smerkiamas smurtas prieš taikius protestuotojus, teigiama, kad EVT nepripažįsta rinkimų rezultatų, tačiau ne pačio režimo, kartu neminima opozicijos suformuota Koordinacinė taryba.

Kaip teigė aukštas ES pareigūnas, EVT susitikimo išvadose taip pat bus paraginta nutraukti kraujo praliejimą Kalnų Karabache ir į šį konfliktą nesikišti trečiosioms šalims. Be abejonės, pastarasis punktas skirtas Turkijai, kuri net neslepia, kad palaiko Azerbaidžaną. Taigi, tikėtina, kad EVT susitikimo metu daugiausia kalbos suksis aplink Turkiją, o diskusijos apie ES strateginę autonomiją taip ir liks filosofiniais pasvarstymais.