Įvertino situaciją dėl draudimų rūkyti balkonuose
Paklausus, kaip savivaldybė reaguoja į naujausią draudimą rūkyti balkonuose, Miesto tarybos narys Adomas Bužinskas tikina, kad šis įstatymas tiesiog neveiks.
„Jeigu mažiau žmonių rūkys balkonuose, tikrai bus geriau. Žmonės bus sveikesni, idėja yra graži, bet kyla keblumų, kai pagalvojame apie įgyvendinimą. Priimtas tik įstatymas, Vyriausybės nutarimo, kaip bus viskas vykdoma, dar nėra. Įgyvendinimas numatytas savivaldybėms ir jau dabar galime pasakyti, kad šis įstatymas tiesiog neveiks.
Yra „minkštesnių“ priemonių, pavyzdžiui, švietimas, žmonių sveikatinimas, rūkymo žalą galima sumažinti sudėtingesniais būdais, o dabar mes matome, kad galime uždrausti rūkyti, keiktis, gadinti orą, bet žinome, kad tai nebus įgyvendinta.
Galiu pateikti ir konkrečių pavyzdžių, pavyzdžiui, mes turime viešosios tvarkos skyrių, suteiktas prioritetas pažeidimams pagal A, B ir C lygį, kai vykstame gavę iškvietimą, kai šiaip vykstame. Natūralu, kad toks pažeidimas priklausys C arba D kategorijai, ir mes važiuosime tikrinti tik tada, kai neturėsime kitų užfiksuotų pažeidimų.
Pavyzdžiui, žmogus rūko balkone, skambina kaimynas, praneša, kad jo kaimynas rūko, mes atvažiuojame geriausiu atveju per dvidešimt minučių, blogiausiu – per tris valandas. Sunku tikėtis, kad tris valandas žmogus rūkys ir mes užfiksuosime pažeidimą. Tai yra neapgalvota. Antra, jeigu viešosios tvarkos pareigūnas patruliuoja ir pamato žmogų, rūkantį balkone, tada pareigūnas perspėja, kad norima skirti baudą. Žmogus gali pasakyti, kad tai yra jo privati erdvė, tada mes nieko negalėsime padaryti“, – sako A. Bužinskas.
Paaiškino algoritmą dėl rūkymo
Valstietis Tomas Tomilinas sako, jog sukurtas algoritmas, kuris, jo žodžiais, viską ir paaiškina.
„Aš norėčiau pasakyti, kad mes nepriėmėme draudimo rūkyti balkonuose. Mes priėmėme algoritmą, kaip spręsti konfliktus dėl rūkymo balkonuose, ir tam algoritmui įgyvendinti yra trejus metus kurtas mechanizmas.
Esmė tokia, kad toje situacijoje, kai turime konfliktą, kai kaimynas sako, jog neklausys kito kaimyno, nes jam nerūpi jo poreikiai, žmogus kreipiasi į savivaldybę, savivaldybė informuoja administraciniu būdu gyventojus ir per penkiolika dienų įsigalioja draudimas būtent tam konkrečiam daugiabučiui“, – paaiškino pašnekovas.
„Šiuo atveju savininkas tikrai bus informuotas. Manau, kad savininkui labai lengva paprašyti nuomininko nerūkyti, nes tokios žaidimo taisyklės, kaimynai kenčia nuo pasyvaus rūkymo“, – pridūrė T. Tomilinas.
Paklausus, ar tik balkonuose bus draudžiama rūkyti, T. Tomilinas tikino, kad situacija baruose ir kavinėse nesikeis.
„Noriu iš karto pasakyti, kad dėl kavinių niekas nesikeičia. Galima lauko kavinėse rūkyti, tiesiog reikės pažymėti staliukus, kurie skirti nerūkantiems, tik tiek. Niekas nesikeičia, tai pabrėžti labai svarbu. Mes taip pat kalbame apie vaikų žaidimų aikšteles, o dėl to turbūt net nėra ginčų, nereikia gaišti laiko. Paplūdimiuose niekas nieko nedraudžia.“
Ketvirtadienį Seimas priėmė Tabako kontrolės įstatymo pataisas, kad draudžiama rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, lauko kavinėse, bendrosios dalinės nuosavybės patalpose, dengtose viešojo transporto stotelėse, vaikų žaidimų aikštelėse, išskyrus rūkyti skirtas vietas.
Pagal įstatymą, buto gyventojai bet kuriuo atveju privalės užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kaimyno patalpas.
Patalpų savininkas įpareigotas pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą). Jeigu jis atsisakytų tai padaryti, savininkui grėstų bauda.
Sprendimą dėl Seimo priimto draudimo dar turi priimti prezidentas Gitanas Nausėda.
Baudos už triukšmą
Dar vienas žingsnis, kurio siekiama, – padidinti baudas už triukšmavimą. Vieno iš iniciatoriaus Mykolo Majausko teigimu, siekiama griežčiau reglamentuoti baudas už keliamą triukšmą.
„Aš dar norėčiau papildyti, kad rūkymas susijęs su nikotinu, tai yra narkotinė medžiaga, kai kurie žmonės turi priklausomybę ir negali lengvai atsisakyti jos. Matyt, reikia kalbėti apie pereinamuosius laikotarpius, nes žmonėms nėra lengva pakeisti savo įpročius.
Mano atveju, mes kalbame apie žmones, kurie linksminasi, ir tai daro be jokių ribų, atlieka remontus, neatsižvelgdami į kitų žmonių teises. Linksmintis galima, tačiau laisvė linksmintis turėtų pasibaigti ten, kur atsiranda kitos žmogaus teisės, tarkim, į ramų miegą. ES šalys labai griežtai reglamentuoja, kada galima skleisti triukšmą, kada negalima ir kokios sankcijos gresia.
Pavyzdžiui, jeigu Prancūzijoje garsiai leidžiama muzika, gali grėsti tūkstantinės baudos ir net įrangos konfiskavimas, o Lietuvoje yra 50 eurų bauda, mokant pirmąkart – vos 25 eurai“, – laidoje kalbėjo M. Majauskas.