„Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas laidoje sako, kad didelių pokyčių apklausa neparodė, nepaisant to, kad lyderiai yra jau gana aiškūs.
„Labai nenustebino, nes didelių pokyčių tikrai nėra. Jų nėra jau gana ilgą laiką. Pati rinkimų kampanija kol kas jokių žemę krečiančių dalykų neparodė galbūt. Mes turime apklausų rezultatus ir tai yra šios dienos nuotrauka. Tai yra visuomenės nuotrauka, kuri parodo, kokios yra visuomenės nuotaikos.
Tai nebūtinai turi tiesiogiai konvertuotis į brūkšnį ir tai nereiškia, kad tai turi virsti penkiais procentais, kaip yra parašyta šiuose skaičiuose. Visus skaičius reikia interpretuoti. Žinoma, lyderiai yra gana aiškūs, tačiau yra gana nemaža puokštė partijų, kurių pasirodymas dar šiai dienai nėra labai aiškūs“, – sako I. Zokas.
Ką matysime po rinkimų
Politologas Mindaugas Jurkynas laidoje atkreipė dėmesį, kad apklausos rezultatai tikrai gali nevisiškai atspindėti to, ką matysime po rinkimų.
„Aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką, kurį klausytojai galbūt jau yra girdėję, nes tai esu sakęs ne vieną kartą. Nepamirškime, kad nuomonių apklausos rodo tik pusės Seimo paveikslą. Net jeigu šie skaičiai būtų absoliučiai tikslūs, tai reikštų, kad mes tik skaičiuojame 70 Seimo narių, kurie yra renkami pagal proporcinę sistemą, nes ją būtent labiausiai atspindi ši apklausa. Kiti 71 Seimo narys, kaip mes žinome pagal savo šalies mišriąją sistemą, yra renkami vienmandatėse ir galbūt daugiau nei 90 proc. iš jų reikia antro turo.
Tai reiškia, kad apklausos tų apygardų nepadengia, o tarkime, vienmandačių rinkimų rezultatai per du turus ir rezultatai, esantys daugiamandatėje apygardoje, balsuojant už sąrašą, tikrai nesutampa. Mes galime prisiminti paskutiniuosius Seimo rinkimus, kai po pirmojo turo konservatoriai ir valstiečiai surinko kone identišką balsų skaičių, tačiau antras turas pakeitė Seimo sudėtį“, – prisimena M. Jurkynas.
Kam gali pasisekti perkopti 5 proc.
Paklausus I. Zoko, kurios partijos turi daugiausia šansų peržengti penkių procentų ribą, įvardijo bent kelias.
„Vėlgi tas brūkšnys šioje vietoje yra labai sąlyginis, gal reiktų braukti lengvą punktyrinę ribą, kuri nebūtų iškalta akmenyje – tiesiog tai yra tam tikrų nuotaikų atspindys. Mes kalbame apie visą būrį partijų: Laisvės partija, Laisvė ir teisingumas, Lenkų rinkimų akcija, kuri tradiciškai visada patenka ir vėlgi tai taip pat yra susiję su tam tikrų tyrimų metodika.
Reikia pripažinti, kad tai yra labai kompakiškai gyvenantys rinkėjai, o kai mes dengiame visą Lietuvą proporcingai, tiesiog praktiškai ne vienoje kompanijoje jų to geresnio rezultato tyrimai ir neparodo. Tai galima tas partijas ir minėti – centro tautininkai, socialdemokratų darbo partija, jeigu kalbėtume apie tas mažesnes partijas, bet jos visos šiandien dar turi potencialo.
Jų negalima nurašyti, o palankiai susiklosčius aplinkybėms, jos galėtų peržengti penkis procentus.“
Daugiau šansų patekti – centro kairei
M. Jurkyno nuomone, pasiteiravus, ar vis tik gali būti, kad išsirinksime visi kitokį Seimą, tikino, kad kol kas dar sunku pasakyti, kokį vaizdą iš tiesų išvysime.
„Tai, kokį Seimą išsirinksime, tokio jo ir nusipelnome. Žmonės atiduos balsus už tuos ir tas, kuriuos nori matyti. Tai yra demokratijos išraiška, todėl turėsime tai gerbti. Suprantu, kad kiekvienas iš mūsų turime tam tikras politines pažiūras ir natūralu, kad mes balsuojame už vieną partiją, o visos kitos, kurios yra išrenkamos, neatitinka mūsų lūkesčių, vertybių, mūsų valdymo rezultatų. Žinote, tas prognozavimas yra kaip būrimas iš kavos tirščių, nes mes nežinome antro turo rezultatų.
Yra vienas pateiktas tyrimas, apklausa apie antrąjį pasirinkimą. Yra klausiama, už kokią partiją balsuotumėte, jeigu nebalsuotumėte už savo partiją. Tai čia yra paveikslas, padedantis kažkiek orientuotis, kas gali būti antrame rinkimų ture. Pirmoje vietoje kaip antrasis pasirinkimas yra būtent Laisvė ir teisingumas, o antroje vietoje yra būtent valstiečiai, o konservatoriai kaip antrasis pasirinkimas, yra priešpaskutiniai“, – laidoje komentavo politologas.
„Sakyčiau, kad centro kairė turi daugiau pagal apklausas ir pagal antro pasirinkimo rezultatus sudaryti šansų koaliciją nei centro dešinė“, – pridūrė M. Jurkynas.
„Valstiečiai turi daugiau galimybių sudaryti koaliciją, nes ideologiškai ir net pragmatiškai jiems artimesnių yra iš tiesų daugiau politinių partijų. Sakyčiau, kad jeigu man šiandien, ne rytoj, bet šiandien reikėtų lažintis, aš turbūt statyčiau už centro kairės koaliciją, nes jų tiesiog yra daugiau ir jiems, bent jau žiūrint į ankstesnius rinkimus, tartis yra lengviau.“
Konservatoriai gali imtis netikėtų manevrų
Anot jo, konservatoriai taip pat gali imtis tam tikrų manevrų, kurie padėtų nelikti opozicijoje.
„Kita vertus, aš neatmesčiau konservatorių sveiko alkio būti valdančiojoje koalicijoje, nes būti trečią kartą opozicijoje, manau, keltų labai rimtus klausimus tiek dėl partijos, tiek dėl Landsbergio lyderystės, poveikio partijoje, nekalbant apie kitus, kurie sakytų, kad reikia lyderių, kurie galėtų atvesti partiją į valdžią.
Aš neatmesčiau to, kad konservatorių partijoje gali būti įvairių manevrų, nuolaidų, netikėtų kvietimų į koaliciją, vien dėl to, kad būtų nutrauktas buvimas opozicijoje“, – kalbėjo M. Jurkynas.
„Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis 5 procentų kartelę perkopia 5 politinės jėgos. Pirmoje vietoje ir toliau lieka Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD), rugsėjį šią partiją palaikytų 14,5 procento apklaustųjų, rugpjūtį jų buvo kiek daugiau – 15,3 procentai. Antroji lentelės vieta ir toliau lieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rankose. Nuo praėjusios apklausos jų rezultatas kiek paaugo – rugsėjį šią partiją palaikytų 14,1 procentas respondentų, rugpjūtį šis skaičius buvo 13,7 procento.
Trečioje vietoje esanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) taip pat išlaiko stabilų rezultatą visuomenės nuomonės apklausose. Rugsėjį šią partiją palaiko 8,4 procentai apklaustųjų, rugpjūtį šis rezultatas buvo kiek didesnis – 8,9 procento respondentų būtų palaikę šią politinę jėgą. Ketvirtoje lentelės vietoje – Darbo partija, rugsėjo apklausos duomenimis šią partiją palaiko 7,2 procento apklaustųjų, prieš mėnesį, rugpjūtį, šis rezultatas buvo mažesnis – 6,1 procento.
Penktoje pozicijoje – Liberalų sąjūdis, jis savo rezultatą per nuo paskutinės apklausos rugpjūtį stipriai pagerino, nors ir paklaidos ribose: rugsėjį už šią partiją balsuotų 6,7 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį jų buvo 4,2 procento.