„Pirmiausia reikia susitarti, ką vadiname dialogu. Dialogas gali būti pageidavimų koncertas, kuriame nėra abiejų pusių pageidavimų. Viena pusė prašosi, o kita žiūri iš aukšto. Suteikia malonę – kaip kokiam žurnalistui, kuris prašosi interviu.

Šiame lygmenyje, jeigu kalbame apie dialogą, tai valstybių dialogą išreiškia valstybių vadovų, kitų aukštų asmenų (užsienio reikalų ministrų) dialogas. Mes nežinome, ar V. Putinas ir jo valdančioji grupė nori dialogo. Gal jie kartais nori tik tariamo dialogo. Arba iš viso nieko nenori, tik nori, kad kažkas kitas norėtų, ir nuolankiai prašytų: „suteikime man dialogą“, – kalbėjo V. Landsbergis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.

Pasak politiko, tokiu atveju galės pasidžiaugti, kad pasiekė dialogo kaip fakto – kad apskritai apie ką nors kalbamasi.

„Dažnai taip ir būna formuluojama – geriau kalbėti apie nieką, bet vis dėlto kalbėti negu nesikalbėti. Tačiau galima suabejoti ir tokia vertinimo kryptimi, nes kalbėjimasis dėl kalbėjimosi labai lengvai virsta apgavyste, kai tuo pačiu metu kalbamasi ne žodžiais, o veiksmais (ginklais ir pan.). V. Putinas yra pasididžiuodamas sakęs: „jie kalba, o aš veikiu“. Tada kalbėjimasis gaunasi tik priedanga tikrajam kalbėjimuisi veiksmais“, – sakė V. Landsbergis.

Pasak politiko, kitas klausimas – apie ką galėtų vykti dialogas.

„Yra apie ką kalbėtis su Rusija rimtai beveik gyvybiniais Europos klausimais – pirmiausia, saugumo ir išlikimo? Pavyzdžiui, apie Europos žemėlapio stabilumą ar jo perbraižymus jėga? Juk mes matėme, kaip tai vyksta. Visai neseniai, dešimties metų laikotarpyje, buvo Sakartvelas, Ukraina, Armėnija – nuo seno, o dabar vėl tęsiasi perbraižymai žemėlapio jėga“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Reaguodamas į E. Macrono lūkestį, kad dialogas su Rusija būtų nenaivus, V. Landsbergis paaiškino, kad dialogas yra naivus, jeigu naivi pusė džiaugiasi, kad iš viso su ja kalbamasi.

„Ji pastato save į pažemintojo padėtį. Tai nėra tikras dialogas, nes yra dialogo subjektai. Jeigu kas nors įsivaizduoja, kad jis yra padėties šeimininkas, o kitas yra tik interesantas, kuris prašosi pokalbio, tai yra visai kas kita, negu – du interesantai, kurie abu nori rezultato, ir ne šiaip sau dėl vaizdo, o svarbiausiais klausimais, kur galima ką nors pajudinti pažangos kryptimi.

Tada neturi būti padėties, kada vienas yra viršesnis, o kitas yra tartum pavaldinys, kuriam leidžiama ko nors paklausti – kaip Putino didžiuosiuose dialoguose su tauta, kur klausimai iš anksto yra suderinti, ir leidžiama paklausti. Kitų valstybių vadovai neturi nusileisti iki tokio lygmens“, – kalbėjo politikas.

Pasak V. Landsbergio, natūralu, kad klausimai būna suderinami, bet tada jie yra abipusio intereso dalykas – o ne pats dialogas kaip forma.

„Dar yra būdai, kai dialogas pavirsta monologu, kai yra tariamas dialogas, bet iš tikrųjų vienas tik pasako, ką jis nori pasakyti, o antrosios pusės net nesiklauso“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Norėjo paaiškinti savo iniciatyvą

„Delfi“ primena, kad į Lietuvą atvykęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas teigė norėjęs paaiškinti, kodėl jo šalis ėmėsi rusiškos iniciatyvos, ir išreiškė Baltarusijos tautai palaikymą, siekiant rasti politinį sprendimą.

„Aš paaiškinau gerbiamam prezidentui, kodėl Prancūzija ėmėsi rusiškos iniciatyvos.

Norime turėti skaidrų, nenaivų dialogą su Rusija. (...) Norėjau, kad kiekviename etape būtumėte informuotas apie tai, kaip vyksta darbai į priekį, ir, ko galima būtų pasiekti“, – kalbėjo E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją su prezidentu Gitanu Nausėda.

Prancūzijos prezidentas apie dialogo atkūrimą kalbėjo taip: „jei norime, kad taika įsigalėtų ilgam laikui Europoje, turime dirbti su Rusija“.

„Mes negalime gyventi lyg Europa būtų toli nuo Rusijos.Dėl to turime dirbti strategiškai. Todėl reikia siekti sukurti saugumo, atnaujinto bendradarbiavimo, atnaujinto pasitikėjimo architektūrą, kuri leidžia nekilti įtampai, leidžia kovoti su kibernetinėmis atakomis, su dezinformacija ir destabilizavimu“, – sakė E. Macronas.

Jis tikino, kad prancūzai šiuo klausimu nėra naivūs, o atvirkščiai – reiklūs. Kartu Prancūzijos vadovas siekė būti empatiškas Lietuvos patirčiai.

„Žinau, kad praeitis irgi yra labai svarbi. Tą sakau su didele pagarba. Žinau, kad ši šalis išgyveno labai skaudžias žaizdas. Čia XX amžius nebuvo toks pats kaip pas mus. Jūs jautėtės palikti likimo valiai. Po Antro pasaulinio karo tas laikas jums labai prailgo.

Žinau, ką jums reiškia kalbėti apie strateginį dialogą su Rusija. Dėl to tą sakau jums labai atvirai, tą dialogą, kurį kuriame, tą darome labai pagarbiai su mūsų europiniais partneriais, ir visa tai vyksta labai skaidriai. Manau, kad galime sukurti XXI amžių, kuriame bus išspręsti daugelis su mūsų kaimynyste susijusių konfliktų. Manau, kad situacija gali nuolatos gėrėti“, – kalbėjo E. Macronas.