Prancūzijos prezidento diskusijos su VU studentais metu studentai apžėrė įvairiausių klausimų – nuo filosofijos iki Europos ateities, santykių su kaimynais bei pasaulio galybėmis, tokiomis, kaip Kinija ir JAV. E. Macronas buvo pasiruošęs ir dar kartą gynė savo pernai išsakytą viziją dėl to, kaip jis mato Europą – kaip vieningą, susitelkusią ir nepriklausomą nuo kitų pasaulio galių, tačiau kartu turėjo pripažinti, kad vienybės vis dar stinga, o Europos šalių požiūriai skiriasi.

Bet, anot, Prancūzijos vadovo, svarbu iškelti rizikingas idėjas ir jas ginti, kitaip Europa taps dar labiau priklausoma nuo kitų. Tačiau kas gina europietiškas vertybes, pavyzdžiui, apsisprendimo teisę vos už keliasdešimt kilometrų į Rytus nuo Vilniaus, kur tokia teisė iš baltarusių yra atimta, o dėl ją atėmusio režimo Europa vis dar negali sutarti, kaip reaguoti?

Kritika JAV veiksmams

Sulaukęs klausimų apie Europos gynybos biudžetą – prieštaringą idėją pačioje ES, o ypač apie savo pernai išsakytas mintis „The Economist“ E. Macronas išsiplėtė ir tikino neatsisakantis savo vizijų.

„Mano manymu, tai, ką mes šiuo metu išgyvename, yra NATO smegenų mirtis“, – pernai pareiškė E. Macronas, nes „JAV ir jos NATO sąjungininkės nerodo jokio strateginių sprendimų koordinavimo“. Pasak jo, Jungtinėms Valstijoms europiečių sąjungininkių interesai yra svetimi. Valdant prezidentui Donaldui Trumpui, islamistų terorizmą ir Rusijos veiksmus Ukrainoje JAV laiko Europos problemomis, nes tai vyksta Europos kaimynystėje, toli nuo JAV krantų. Visa, ką daro JAV, yra gynybos skėtis mainais už įsipareigojimą pirkti JAV gaminius.

Tuo metu Rusija, pasak E. Macrono, neturi ilgalaikės alternatyvos „partnerystės projektui“ su Europa, todėl europiečiai privalo su ja bendradarbiauti ir išsiaiškinti, kurias problemas galima spręsti nedelsiant (pavyzdys – kova su terorizmu), o kurias verčiau pradėti nuo taikios pozicijos (pavyzdys – kibernetinis karas). Kad tai taptų įmanoma, E. Macronas yra linkęs aptarti, kokių garantijų Rusijai reikia, kad ji jaustųsi saugiau.

Emmanuelis Macronas, Angela Merkel, Donaldas Trumpas

Vilniaus universitete E. Macronas išplėtojo šias mintis, tačiau jau kiek palankiau atsiliepė apie NATO.

„Turime veikti kartu, NATO mus to išmokė. Net jei aš kritikavau NATO dėl jos geopolitinių trūkumų, būtent NATO mus išmokino sąveikumo, dirbti kartu. Tą sąveiką dabar turėtume stiprinti Europos lygiu, tai yra europinės iniciatyvos tikslas.

Jūs gal ir jautėte, kad jus paliko Europos šalys, kai jus aneksavo Sovietų sąjunga ir vėliau tik NATO užtikrino jums saugumą, bet negalima visada pasitikėti ta galia, kuri yra anapus Atlanto ir daugiau dėmesio skiria Kinijai, o ne mums“, – JAV kritikos negailėjo E. Macronas, išreiškęs vilti, kad artimiausioje ateityje Lietuvos jaunimas būtent į Europą žiūrės, kaip į saugumo garantą.

Kita priežastis, kodėl reikėtų mažiau dairytis į JAV, pasak Prancūzijos prezidento yra amerikiečių požiūris į strateginę partneryste su Europa. Pasak E. Macrono, europiečiai dažnai tampa JAV pramonės klientais, o kalbant apie Europos suverenumą, Europa privalo partnerius rinktis, bet ne tapti nuo jų priklausoma.

„Jeigu visiškai priklausysime nuo amerikiečių įrangos, tai negalėsime nepriklausomai veikti. Todėl svarbu užtikrinti autonominę gamybą. Reikia panašių taisyklių, kokios yra Amerikoje. Europoje turime gaminti savo tankus, savo lėktuvus, nes Amerikoje visa įranga kuriame ne tik vietos, bet ir Europos rinkai“, – pažymėjo Prancūzijos prezidentas, nors nė viena Europos valstybių kariuomenė (išskyrus Graikiją) nenaudoja amerikietiškų tankų.

Nori trečiojo kelio

„Labai svarbu ne tik galvoti apie savo epochą ir išlaikyti tam tikrą distanciją išlaikyti, bet ir turėti savo epochos viziją“, – pažymėjo Prancūzijos prezidentas, pridūręs, kad domisi ir Kaune gimusio litvako ir kartu garsaus Prancūzijos filosofo Emmanuelio Levino darbais. Būtent todėl jo vizija esą paremta vieningesnės Europos idėjomis.

„Reikia daugiau investuoti į ateitį, daugiau solidarizuotis. Turime tęsti transnacionalinių kampanijų klausimus, Europos ateities konferencija yra viena tų iniciatyvų, kuri padės skatinti demokratiją Europoje. Ar COVID keičia šią viziją? Ne, pandemija parodė, kad mums reikia veikti kartu.

Europa, aišku, pavėlavo daug ką padaryti, ypač dėl krizės koordinavimo – pirmos ir antros bangos metu matome tą patį, krizės momentu kiekvienas buvo už save, matėme tai Lenkijoje ir kaimyninėse šalyse. Kai nėra bendradarbiavimo, atsiranda sienos, įtampos, tai nėra gerai. Pandemija parodė, kad per daug priklausome nuo likusio pasaulio, pavyzdžiui Kinijos, kai kalbame apie kaukes ir kitas apsaugos priemones. Suverenumas nėra keiksmažodis, pandemija parodė, kad turime turėti europinę strategiją, kad nebūtume priklausomi nuo kitų galybių ir kad svarbiausi įrenginiai būtų gaminami Europoje“, – pažymėjo E. Macronas.

Emmanuelis Macronas, Donaldas Trumpas

Pasak E. Macrono Europos vienybė bei suverenumas yra svarbu būtent santykiuose su Kinija. Paklaustas kokios ES stiprybės ir silpnybės santykiuose su Kinija jis dar kartą pademonstravo savo, kaip vieno Europos lyderių ambicijas bei vizijas.

„Manau, kad mūsų santykiai su Kinija turi būti koordinuoti. Ilgą laiką laikėmės oportunistiškos programos Kinijos požiūriu, laikėme Kiniją rinka, o kinai investavo, bet neturėjome europinės suverenumo strategijos, buvo daug dvišalių susitarimų. Po ekonominės krizės Europa, ypač Pietų Europa leido investuoti į strategines sritis. Jeigu tikime suverenia Europa, vadinasi tikime ir vieninga Europa“, – pažymėjo E. Macronas, pridūręs, kad būtina laikytis ne Kinijos remiamų 17+1 formatų, o bendros visos ES šalių pozicijos visais klausimais – ar tai būtų žmogaus teisės, ar prekyba.

„Negalime pritarti tam, kad pasaulį valdytų Kinija ir JAV. Turime būti vieningi, nes kitaip teks rinktis – JAV arba Kinijos investicijos. ES vieni sakys, kad pirks įrangą iš Kinijos, bet kitomis aplinkybėmis rinksis JAV. Kiek ES narių nori, kad gynybą užtikrintų JAV? Tačiau kiek šalių pasirinko kiniškas 5G technologijas? Šalys pasirenka nebūti suverenios ir tokiomis neliks, kai kils konfliktas tarp Kinijos ir JAV“, – įsijautęs kalbėjo E. Macronas. Jis pridūrė, kad kol kas JAV yra Europos sąjungininkė, tačiau skiriantis interesams būtina parengti europinę strategiją ir stiprinti Europos suverenumą.

„Net jei JAV yra mūsų partnerė, turime rasti kelią, kuris sukurtų trečiąjį polį, tai yra mūsų atsakomybė siekiant taikos pasaulyje“, – pažymėjo E. Macronas.

Realybė sau, Macronas – irgi sau?

Tokios Prancūzijos vadovo mintys sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas tikino, kad E. Macrono kalbos kol kas prasilenkia su realybe.

„Viena vertus, E. Macronas teisus, sakydamas, kad JAV vis labiau rūpės Kinijos problema, o ne Europa. Tačiau europiečiai nuo II-ojo pasaulinio karo negalėjo patys vieni pasirūpinti savo saugumu ir kol kas negali. Todėl neišvengiamai mes, būdami Rusijos, agresyvios šalies pašonėje, pasikliaujame JAV – valstybe, kuri dabar turi galingiausią kariuomenę, moderniausią karinę techniką ir tvirčiausias pozicijas bei valią, kada reikia stabdyti agresorius.

Emmanuelis Macronas, Vladimiras Putinas

Europiečiai visa tai (galbūt) turės tik ateityje. O kol kas ES neryžtingumas tik patvirtina, kad būtų labai naivu pasikliauti tik ES solidarumo vizijomis. Pavyzdžiui, ES nesugebėjo net sutarti dėl sankcijų Baltarusijos režimui, nekalbant apie rimtesnį įsitraukimą į krizę. Tad kol kas E. Macrono vizijos yra sau, o realybė – sau. Ir deja, ta pati Rusija naudosis tuo atotrūkiu tarp vizijų ir realybės kiekviena proga“, – pažymėjo politologas.

Dėl Baltarusijos lyderiauti neskuba

Tokius vertinimus tik sustiprino tai, kad E. Macrono kalbos apie lyderystę ir Europos strateginius tikslus skambėjo kaip tik po to, kai Prancūzijos prezidentas pasisakė apie prieš tai įvykusį susitikimą su Baltarusijos opozicijos simboliu laikoma Sviatlana Cochanouskaja.

Pastaroji atviravo, kad baltarusiai esą tikisi Prancūzijos, kaip tarpininkės vaidmens, bandant sureguliuoti politinę krizę Baltarusijoje po to, kai rinkimus suklastojęs Aliaksandro Lukašenkos režimas toliau laikosi įsikibęs valdžios ir nė nemano derėtis su opozicija ar juo labiau trauktis. Kuo gali padėti Prancūzija ir visa ES? Čia E. Macronas jau nebuvo toks optimistiškas ir nekalbėjo apie Europos vienybę, atsakomybę imantis iniciatyvų.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Mes nepripažįstame Lukašenkos išrinkimo. Ką gi reikėtų daryti? Europa imasi veiksmų, daro spaudimą, artimiausiomis dienomis ar savaitėmis patvirtinsime sankcijų sąrašą ir tai bus įtaka tam režimui, kuris dienos – jau į pabaigą.

Taip pat skatinsime mediaciją – Prancūzija gal ir nebus mediatore, nors ponia Cichanouskaja to prašė, bet mes pasitelksime ESBO – kartu su kanclere Merkel ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charliu Micheliu norėtume paskatinti Baltarusiją sutikti su ESBO tarpininkavimu.

Tik tokiu būdu galime užtikrinti taikų valdžios perdavimą, kad būtų atsižvelgta į visuomenės nuomonę, kad būtų išlaisvinti politiniai kaliniai. Iš kitos pusės turime vystyti dialogą su Rusija, kalbėti su ponu Putinu.

Jau nuo rugpjūčio sakome, kad būtų klaida ir nepateisinama provokacija, jei Rusija įvestų savo pajėgas į Baltarusiją, todėl ir skatiname tarpininkavimą“, – teigė E. Macronas, priminęs, kad Europai reikėtų daugiau suverenumo – dėl sankcijų Baltarusijos režimui ES nesugeba sutarti jau kelias savaites, mat šį klausimą blokuoja savų interesų turinti viena mažiausių Bendrijos narių – Kipras.