Daiva savo laiške redakcijai teigė, kad prieš trejus metus į darželį, į kurį tuomet buvo užrašyta jos dukra, įsikišo soc. darbuotojos ir, jos teigimu, taip reikalus sutvarkė, kad jos ten nebenuėjo.

„Tuo metu kreipiausi net į administracinį teismą. Prieš metus bandžiau ieškotis kito darželio, bet tik susirasdavau vietą ir jos iškart nebelikdavo. Šiais metais įvyko dar baisiau, kai sutvarkiau med. pažymą, nuėjau šalia namų į privatų darželį, parašiau prašymą, pervedžiau avansą 100 eurų, bet po trijų dienų mano dukrytė buvo išbraukta iš sąrašo. Man buvo pagrasinta, kad nei į vieną darželį jos nebenuvesiu“.

Ji taip pat nurodė, kad kreipėsi į advokatą, kuris patarė raštiškai rašyti užklausą privačiam darželiui, iš kurio jos vaikas buvo išbrauktas.

Vis dėlto paskambinus moteriai telefonu, ji pažėrė ir daugiau kaltinimų savivaldybei, jos darbuotojams ir kitiems talkinantiems asmenims. Iš viso pasakojimo jos gyvenimo istorija pasirodė tokia sudėtinga, kad ją išnarplioti tikrai nėra lengva. Susidarė įspūdis, kad D. Augulytei jau ilgą kenkia minėti darbuotojai, nors jie, savo ruožtu, teigė, kad ieško įvairių sprendimo būdų, kaip padėti sunkioje situacijoje atsidūrusiai moteriai.

Šeimoje – trys neįgalūs vaikai

D. Augulytė papasakojo, kad augina keturis vaikus, trys iš jų – turi įvairių negalių. Du iš jų jau yra suaugę ir po truputį bando patys kabinti į gyvenimą, o trečiasis sūnus yra prikaustytas prie lovos. Pasak motinos, ji negali šio vaiko palikti vieno ilgam laikui, todėl ir norėjo tokio darželio ketvirtai dukrytei, kuris būtų kuo arčiau namų.

„Tai, kas dabar įvyko, yra protu nesuvokiama. Savivaldybė man yra iškasusi karo kirvį, man teko jau ir auglio operaciją praeitais metais iškentėti ir pati esu be sveikatos. Aš esu bejėgė kovoti su šiuo klanu ir vėjo malūnais. Netgi mano tėvai kreipėsi į gerą advokatą, kad ši istorija būtų pagaliau išnarpliota, kadangi jau devynerius metus mano vaikai yra traumuojami. Advokatas liepė raštiškus užklausimus rašyti tiek tam darželiui dėl kokių priežasčių mano mergaitė buvo pašalinta ir Vaiko teisių tarnybai, kad išsiaiškinčiau, kokios socialinės garantijos ir kokios išmokos man priklauso“.

Ji teigė, kad per advokatą pavyko sužinoti, jog integrali pagalba, kuri moteriai priklausė dėl sunkiai sergančio sūnaus nuo 2013 m., turėjo būti teikiama, taip pat turėjo būti priskirtas ir žmogus, kad padėtų prižiūrėti vaiką.

„Įsivaizduokite, kiek per septynerius metus sutaupė savivaldybė, buvo atėjusios praktikantės, bet jos tik šmeižė mane. Taip pat sūnui buvo užkirstas kelias patekti į „Vilties spindulėlio“ feisbuko grupę, kur renkama parama vaikams su negalia ir dalinamasi patirtimi. Auginantys tokius vaikus veža juos į reabilitacijos centrus, bet mano sūneliui to negalima, jis negauna kitų žmonių meilės ir palaikymo“.

D. Augulytė taip pat pasidalino, kad nebegauna nuo gegužės mėnesio už sunkiai sergantį sūnų ir išmokos, kai balandžio mėn. jam suėjo aštuoniolika metų. Turi pragyventi už 235 eurus, o taip atsitiko, moters nuomone, dėl to, kad socialinė darbuotoja nesikreipė į teismą dėl veiksnumo nustatymo. Savivaldybės darbuotojai esą neleidžia rinkti ir papildomos paramos iš kitų šaltinių, mat tikina, kad moteris ir taip gauna daug socialinių paslaugų.

„Aš tikrai nesu gavusi jokios paramos nei iš „Raudonojo Kryžiaus“, nei iš organizacijos „Gelbėkite vaikus“, nei kitų organizacijų, kaip jie sako“.

Pasirašė sutartį, bet vietą vis tiek prarado

Mamos teigimu, po praeitų metų irgi nesėkmingo bandymo užrašyti vaiką į darželį ji manė, kad šiais metais viskas pagaliau pavyks. Pasak jos, dukrytė buvo užregistruota valstybiniame darželyje, tačiau Daivai netiko jo vieta, todėl perrašė į artimesnį.

„Man linko kojos grįžus iš to valstybinio darželio ir pagalvojau, kad žiemą vaikščioti bus dar sunkiau. Taip pat kėliau klausimą dėl savo sergančio sūnaus, sakiau, kad kažkas turi prie jo pabūti. Aišku, niekas manęs neišgirdo. Man taip ir kilo mintis paskambinti į šalia namų įsikūrusį privatų darželį, bet kiek anksčiau kreipiausi, tiek nebūdavo vietų. Tačiau rugpjūčio mėn. su šiuo darželiu pasirašiau sutartį ir pervedžiau 100 eurų avansą“, – tikino ji.

Visa tai ji padarė rugpjūčio pab., tačiau jau rugsėjo pr. sužinojo, kad jos dukra iš privataus darželio sąrašo išbraukta.

„Mano mergaitei reikalinga ir mažesnė vaikų grupė, ir papildomas dėmesys, ir ugdymas, kadangi aš neturėjau galimybių jos kažkur išvesti. Aš tikrai nesuprantu, kodėl ją išbraukė, aš buvau informavusi valstybinį darželį ir el. paštu, ir žodžiu informavau, kad mes išeiname“.

Pasak moters, po žinios, kad privataus darželio direktorė liepė nepriimti jos mergaitės, jai net akyse aptemo.

„Savivaldybė žaidžia tokį žaidimą – dabar galės sakyti, kad aš priešmokyklinio amžiaus vaiko nevedu į darželį. Tiek įvykiai praeityje, tiek šis įrodo, kad man reikia dingti iš Šiaulių ir turiu suprasti, kad aš čia ramybės neturėsiu. Aš tikrai nesuprantu, kodėl mano mažiausiąją taip traumuoja, pagal savivaldybę, turi važiuoti vos ne į kitą miesto galą dėl darželio“.

Moteris taip pat persiuntė „Delfi“ keletą bylų, kuriose teismo reikalavo išbraukti ją iš socialinės rizikos šeimų sąrašo, tačiau tie prašymai buvo atmesti. Ji ir toliau jaučiasi stebima ir persekiojama Šiaulių savivaldybės.

„Aš juk mama, nejaugi aš neturiu teisės spręsti, kokį darželį vaikui geriausia lankyti? Jums bet koks teisininkas pasakys, kad privatus darželis pasielgė neteisiškai, jo direktorė kažko išsigando“.

Taip pat ji užsiminė, kad bijo, jog jos vaikai nebūtų iš jos atimti, ypač dėl to, kad mergaitė taip ir nebuvo išleista į priešmokyklinę klasę.

Pavadino kaprizu

„Delfi“ susisiekė su privataus darželio „Mažieji šnekoriai“, į kurį pašnekovė norėjo leisti dukrą, direktore Nijole Jakubauskiene. Paskambinus vadovė iškart žinojo, ko jos bus klausiama.

„Aš galiu iškart pakomentuoti, kadangi ši moteris neduoda mums ramybės jau visą mėnesį. Iš tikrųjų, viskas buvo taip: kai ji rugpjūčio 24 d. atėjo ir pasirašė sutartį, kad mes jos vaiką priimtume, turėjo iki rugsėjo 1 d. nuvykti į „valdišką“ darželį ir iš jo išsibraukti, jau ir duomenys buvo suvesti į Registrų centrą. Tačiau šis klausimas nebuvo išspręstas, o moteris dingo. Atėjo rugsėjo mėnuo, mes jos ieškojome, skambinome ir „valdiškui“ darželiui, paaiškėjo, kad ji ten taip ir nebuvo nuėjusi“.

Pasak direktorės, buvo pasakyta, kad ir to darželio auklėtojos ieškojo moters, į skambučius ši neatsakinėjo.

„Kadangi dviejuose darželiuose vaikas negali būti registruotas ir mama nesugebėjo net prašymo parašyti per daugiau nei 10 dienų, mes mergaitę išbraukėme. Jokie el. pašto laiškai netinka, turėjo pati nueiti. Aišku, mus tikino, kad viskas seniausiai sutvarkyta, tačiau paaiškėjo, kad taip nėra. Kai visa tai paaiškėjo, mes nutraukėme sutartį, kuri negalėjo ir įsigalėti“.

N. Jakubauskienės teigimu, kai D. Augulytė sužinojo, kad jos vaikas taip ir nepriimtas į darželį, tada prasidėjo priekaištai soc. tinkluose ir kitur, kur tik galima.

„Jos dukrytė turi raidos problemų, nekalba, visą laiką namie laikyta, todėl mes aiškinome, kad jai reikia tokių specialistų pagalbos, kurių mes darželyje neturime. Tiesiog neturime tokių vaikučių, kuriems reiktų tokios pagalbos“.

Į mamos argumentą, kad ji pati nori išrinkti darželį vaikui, direktorė atsakė, kad pirmiausia reikia žiūrėti vaiko interesų ir kas jam geriausia.

„Mergaitei reikia ne tik kad į paprastą „valdišką“ darželį eiti, bet geriausia būtų į logopedinį. Paprastai sakant, ji negautų tokių paslaugų, kokių tam vaikui reikia. Ji tiesiog nežiūri, kas geriausia vaikui, bet užsidegė eiti į mūsų darželį. Man paprasčiausiai gaila vaiko ir pikta ant mamos, kad ji su tuo vaiku taip elgiasi. O tas jos kaprizas būtinai jį leisti pas mus dabar „eina“ per visas instancijas“.

Darželio vadovė taip pat pabrėžė, kad atstumai iki darželių tikrai nėra labai dideli, o didžiausia problema yra moters kaprizai ir noras pabėgti nuo savivaldybės akių. Savo ruožtu, D. Augulytė teigė, kad negalėjo nueiti į valstybinį darželį parašyti prašymo, kadangi sirgo, apie tai buvo informavusi ir to darželio darbuotojas.

Trūksta bendradarbiavimo

Šiaulių savivaldybės Žmonių gerovės ir ugdymo departamento direktorė Asta Lesauskienė komentavo, kad šeima savivaldybei žinoma kaip patirianti socialinę riziką, jai teikiama visapusiška pagalba.

„Deja, ponia D. A. dažnai atsisako ją priimti. Be to, keista, kad negaudama jokių pajamų, turėdama skolų už patarnavimus, atsisako dukrą vesti į „valdišką“ darželį, motyvuodama, kad gali susimokėti už privatų. Į l/d jos dukra buvo priimta, bet neveda. Privatūs jau neturi vietų, o ir mažametei reikalinga intensyvi logopedo pagalba, už kurią privačiame reikia papildomai mokėti“, – teigė direktorė.

„Delfi“ teiravosi D. Augulytės, už kokius pinigus ji iš tikrųjų planavo leisti vaiką į mokamą darželį, į ką ji atsakė, kad pinigų klausimu turėjo padėti jos mama ir gyvenimo draugas, o teiginį dėl įsiskolinimų griežtai neigė.

Taip pat, anot A. Leskaukienės, savivaldybės specialistai sudarytų sąlygas ugdyti mergaitę bet kuriame darželyje, reikia tik pačios mamos noro.

„Dėl to, kad esą nebegauna už vaiką neįgalumo išmokos, kuri turėtų priklausyti, pirmiausia jai reikia susitvarkyti globėjos statutą, nes sūnui jau 18 metų. Už jį, kaip mama, neįgalumo išmokos nebegali paimti (atnešdavo į namus). Tam, kad pataptų globėja, reikia teismo sprendimo, o šis prašo išvados apie psichinę sveikatą“, – sakė ji.

Šį direktorės argumentą Daiva atrėmė tuo, kad pirmiausia soc. darbuotojai nesugebėjo jai patarti, kaip ir kada reikėjo viską padaryti.

A. Lesauskienė irgi nurodė, kad vaiko teisės situaciją žino, vyksta glaudus bendradarbiavimas.

„Dėl vaiko nevedimo į darželį/mokyklą į priešmokyklinę klasę gresia atsakomybė pagal LR įstatymus. Šeimai teikiama intensyvi pagalba. Trūksta tik p. D. A. bendradarbiavimo“.

Vaiko paėmimas nėra svarstomas

Moters nuogąstavimus, kad planuojama iš jos atimti vaiką, Šiaulių Vaiko teisių apsaugos skyriaus viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus specialistė Silva Šimkevičienė teigė, kad kalbant apie minimą šeimą, tiek situacija dėl į darželio priešmokyklinę ugdymo grupę (PUG) nevedamo 6 metų vaiko, tiek pati šeima VTAS yra žinoma, tačiau šiuo metu nėra svarstoma, dėl to, kad vaikas nevedamas į PUG paimti vaiką iš šeimos.

„Vaiko teisių specialistai, tarp kitų vaiko teisių pažeidimų, susiduria ir su atvejais, kai nėra užtikrinama vaiko teisė į mokslą. Tai dažniausiai atsitinka dėl vaiko nepriežiūros. Tačiau pasitaiko ir kitokių atvejų. Pavyzdžiui, Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius susidūrė su atveju, kai tėvai neleido savo atžalų į mokyklą, nes manė, kad jiems ten nėra saugu.“

Ji taip pat pacitavo, kaip šią situaciją sprendė Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė: „Tėvai negebėjo kitaip spręsti susidariusios situacijos, kai jų manymu, iš jų vaikų buvo mokykloje tyčiojamasi, juos skriaudė, todėl jie patys, kaip suprasdami, bandė apsaugoti savo vaikus nuo susidariusios situacijos“.

Pasak S. Šimkevičienės, Utenos vaiko teisių specialistai, bendradarbiaudami su ugdymo įstaigomis, suteikė šiai šeimai pagalbą ir vaikų teisė į mokslą buvo užtikrinta.

„Ne paslaptis, kad Lietuvoje vis dar yra ne tik socialinės rizikos šeimų, bet ir sunkiai auklėjamų vaikų bei paauglių, kurie neretai mokyklos visai nelanko arba lanko nereguliariai. Tokiais, ir kitais galimo vaiko teisių pažeidimo atvejais, vaiko teisių specialistai reaguoja į pranešimus, inicijuoja atvejo vadybos procesą ir kartu šeimai teikia koordinuotų paslaugų paketą.

Nors Lietuvoje veikia labai daug nevyriausybinių organizacijų, kompleksinės pagalbos centrų, kuriuose šeimos, tėvai, vaikai gali gauti reikalingą pagalbą, ne visada šeima, tėvai kreipiasi jos, kad padėtų išgyventi krizinę situaciją ir išeiti iš jos“.

Tarp Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklos prioritetinių sričių, aiškino specialistė, yra visuomenės švietimo bei prevencinė veikla, kurią ketinama plėsti ir žmonės bus aktyviau mokomi geriau atpažinti vaiko teisių pažeidimus, skatinami keisti savo elgesį, ieškoti pagalbos ir ją priimti.