Skyrė aštuonis milijonus eurų
Aštuoni milijonai du šimtai aštuoniasdešimt šeši tūkstančiai eurų – tokią sumą Vyriausybė iš skolintų biudžeto lėšų, skirtų koronaviruso pandemijos pasekmių mažinimui, šių metų gegužės 6-os dienos nutarimu Nr. 458 skyrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikoms.
Pinigai skirti tiksliniam pirkiniui – naujos kartos linijinio greitintuvo su integruotu automatiniu magnetinio rezonanso tomografu, skirtu onkologinių ligonių gydymui, pirkimui.
Šis vėžiu sergančiųjų gydymo būdas, įsigijus šią medicininę įrangą, leistų Lietuvai tapti pirmąja Baltijos valstybe, turinčia itin modernų įrenginį.
Toks gydymo būdas, kai gydymo aparatūroje integruota tiksli automatinė radioterapijos veikiamų kūno vidaus organų judėjimo registracijos magnetinio rezonanso funkcija (angliškai – „treatment gating“), šiuo metu prieinamas vos keliose Europos valstybėse.
„Treatment gating“ ir magnetinio rezonanso tomografija – įsidėmėkite šias funkcijas, nes būtent jos skolintomis Vyriausybės lėšomis remiamame Kauno klinikų pirkime vaidina itin svarbų vaidmenį.
Naujos kartos linijiniame greitintuve integruotos itin modernios spindulinės terapijos „treatment gating“ funkcija leidžia vėžiu sergančių gydomų ligonių švitinamus piktybinius navikus pasiekti itin tiksliai net tuomet, kai pacientas būtų mobilus, t. y. keičiant jo kūno padėtį, išvengiant aplinkinių vidaus organų poveikio pavojinga radiacijos doze. Modernus tomografas tiesiog „pagauna“ būtent naviko zoną, taip apsaugant aplinkinius audinius nuo radiacinės spinduliuotės.
Tai reiškia, kad, priešingai nei gydant radioterapija dabar, tokia įranga leidžia medikams matyti tomografo ekrane švitinamą naviką, o automatinė sistema išjungia spindulio veikimą į naviką tuomet, kai navikas dėl vienų ar kitų priežasčių (pvz., žmogui kvėpuojant, judant žarnyne susikaupusioms dujos ar kt.) išeina iš švitinimo spindulio orbitos ribų.
Šiuo metu šalies klinikose naudojamas spindulinės terapijos gydymas linijiniais greitintuvais pritaikytas lokaliam paciento stoviui, kai švitinamas ligonis turi nejudančioje būklėje gulėti visą spinduliuotės veikimo laiką. Tačiau net ir tokiais atvejais neretai neišvengiama pašalinio spinduliuotės poveikio aplink naviką esantiems audiniams.
Naujoji įranga su integruota magnetinio rezonanso tomografo funkcija leistų radioterapiją taikyti itin sudėtingiems vėžiniams susirgimams, taip vadinamiems neoperabiliems atvejams, kur dabartine įranga švitinti tiesiog nerizikuojama dėl pavojaus paveikti aplinkinius organus. Tokie atvejai būna, kai vėžiniai navikai susiformuoja pvz. kasoje, tarpuplautyje, šalia širdies ir pan.
Oficialiai Vyriausybės nutarimo tekste skiriami pinigai buvo įvardinti radioterapinės onkologijos paslaugų teikimo optimizavimui Kauno klinikose.
Iš viso tądien šalies ministrų kabinetas paskirstė tris šimtus keturiasdešimt penkis milijonus eurų.
Visi jie – skolintos šalies biudžeto lėšos, vadinamojo Ateities ekonomikos DNR plano pinigai.
Bendra DNR plano suma – daugiau nei 6,3 milijardo eurų.
Apie minėtą planą ir jo priemones galite skaityti čia.
Įtarė proteguojant vieną įmonę
LSMUL Kauno klinikos atvirą konkursą pirkimui paskelbė šių metų liepos 24-ą dieną, rodo Centrinio viešųjų pirkimų portalo CVPP duomenys.
Pasiūlymus potencialūs dalyviai turėjo pateikti per mėnesį, iki rugpjūčio 28-os dienos. Vertinimo kriterijumi pasirinkta pasiūlymo kaina.
Viešąjį pirkimo konkursą, pasak Kauno klinikų generalinio direktoriaus Renaldo Jurkevičiaus, organizavo įstaigos Viešųjų pirkimų komisija, vadovaujama Vaidos Koniuchovienės.
Ši komisija rengė ir pirkimo konkurso bendruosius reikalavimus bei techninę specifikaciją. Techninė specifikacija apibrėžia, kokios konkrečiai komplektacijos ir funkcinių galimybių įranga perkama.
Būtent joje numatytos sąlygos ir užkliuvo potencialiems konkurso dalyviams – Panevėžyje įsikūrusiai ir jau dvidešimt septynerius metus veikiančiai medicininės įrangos tiekėjai UAB „Graina“.
„Reikia pasakyti, kad pasaulyje tokios technologijos, kokią numatyta pirkti, medicininę įrangą gamina tik dvi bendrovės – mūsų atstovaujama JAV gamintoja „View Ray“ ir Švedijos įmonė „Elekta“, kuriai Lietuvoje atstovauja Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Baltikameda“, – „Delfi“ sakė UAB „Graina“ rinkodaros ir verslo plėtros direktorius Dalius Titovas.
Kaip matyti iš Viešųjų pirkimų tarnybos atvirųjų duomenų, Kauno klinikų skelbtoje konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje buvo numatyta perkamos įrangos viena iš būtinųjų terapinių procedūrų – galimybė valdyti gydymą pagal magnetinio rezonanso registruojamą organų judėjimą („treatment gating“).
„Pasiūlymo pateikimo konkursui metu linijinis greitintuvas šios funkcijos gali neturėti, tačiau tokiu atveju būtina pateikti raštišką gamintojo patvirtinimą, kad reikalaujama funkcija bus įdiegta ne vėliau kaip iki perkamos įrangos instaliavimo per pirkimo – pardavimo sutartyje numatytą terminą pabaigos“, – rašoma Kauno klinikų Viešųjų pirkimų tarnybos rengtoje konkurso techninėje specifikacijoje.
Būtent ši detalė užkliuvo „Grainos“ atstovams, mat jie įtarė, kad potencialūs konkurentai, vertinant tik kainos kriterijų, gali turėti pranašumą, tačiau įrangos pristatymo laiko atžvilgiu pranašesnė būtų „Graina“, mat jų atstovaujamos JAV gamintojos gaminamos įrangos bazinėje versijoje magnetinio rezonanso „treatment gating“ funkcija jau yra integruota, gi „Baltikamedos“ atstovaujamų gamintojų įrangai tai esą reikėtų montuoti papildomai.
Tuo motyvuodama, rugpjūčio 5-ą dieną bendrovė „Graina“ konkurso organizatoriams pateikė oficialią pretenziją.
Į ją Kauno klinikų Viešųjų pirkimų tarnyba neatsakė.
Konkursas užkliuvo ir ministrui Verygai
Pretenziją savo ruožtu Kauno klinikų Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė ir „Baltikameda“. Tai „Delfi“ patvirtino tiek Kauno klinikų generalinis direktorius R. Jurkevičius, tiek pats sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Pastarasis milijoniniu konkursu buvusioje savo darbovietėje susidomėjo po to, kai gavo „Delfi“ paklausimą, ar įstaiga nevilkina konkurso procedūrų ir ar taip nepažeidžiamos vėžiu sergančių Lietuvos gyventojų teisės – gauti modernų ir prieinamą gydymą.
„Ministras Aurelijus Veryga visada yra už tai, kad būtų laikomasi taisyklių ir procedūrų organizuojant viešuosius pirkimus bet kokioms prekėms ar paslaugoms įsigyti. Ypač kalbant apie labai brangią medicininę įrangą, kuri būtina pacientų gydymui. Išgirdus iš Jūsų informaciją, kad kyla abejonių dėl vieno iš pirkimų, bendravome su Kauno klinikų vadovybe ir jie užtikrino, kad yra daroma viskas, jog būtų užtikrinta konkurencija, siekiant įsigyti pacientų gydymui reikalingą įrangą.
Šis pažangus medicininis įrenginys – linijinis greitintuvas – yra labai svarbus gydant onkologinėmis ligomis sergančius pacientus, tad dedamos visos pastangos, kad būtų nupirkta tinkama, kokybiška ir šiuolaikiška įranga. Mūsų žiniomis, tiekėjai gali varžytis siūlydami mažiausią kainą“, – rašoma ministro patarėjos Linos Bušinskaitės perduotame A. Verygos komentare.
Nesutiko su įrangos sumontavimo darbų sąlygomis
Kaip informavo Kauno klinikų generalinis direktorius R. Jurkevičius, bendrovė „Baltikameda“ nesutiko su konkurso techninėje specifikacijoje numatyta būtina sąlyga – įrangos instaliavimu į specialias patalpas klinikų pastate.
„Bendrovė mano, kad prekės ir darbai neturėtų būti perkami vienu konkursu, o būti perkami atskirai“, – „Delfi“ sakė Kauno klinikų vadovas.
Pastatyti perkamą greitintuvą buvo numatyta į anksčiau naudoto žemesnių funkcijų greitintuvo patalpas – bunkerį, kuris turėtų atitikti šalyje galiojančias radiacinės saugos normas ir reikalavimus. Šie įrangos pastatymo ir pastato patalpų pritaikymo statybos darbų kaštai buvo įskaityti į būsimą pirkinio kainą.
„Delfi“ apie buvusią pretenziją ir konkurso sąlygas bei jų ginčijimą paklausė „Baltikamedos“ generalinio direktoriaus Valterio Kliuko.
Tačiau į žurnalistės klausimą bendrovės vadovas atsakė klausimu: „Kas jums suteikė informaciją apie mūsų pretenziją? Tai konfidenciali konkurso informacija. Jus čia kas nors pasamdė?“
Paklausus, ar konkurso metu nupirktos įrangos pastatymas užsakovui ir parengimas darbui turėtų būti atskirtas iš medicininės įrangos pirkimo procedūros ir skelbiamas kitu – atskiru konkursu, „Baltikamedos“ vadovas žurnalistei liepė „pasiskaityti įstatymus, nuo kada statybos darbai galima suplakti su įrangos pirkimu“.
Žurnalistę konsultavusių viešųjų pirkimų specialistų teigimu, vykdant panašius pirkimus, pirkimų organizatorius elgiasi įvairiai: kartais į konkurso sąlygas būna įtraukiama ne tik pačios įrangos pirkimas, bet ir jos atvežimas, iškrovimas, suinstaliavimas, netgi – personalo apmokymas su ja dirbti; kitais atvejais kiekvienas veiksmas yra perkamas atskirai.
Tai patvirtino ir vieno iš potencialių Kauno klinikų konkurso dalyvių atstovas D. Titovas.
„Jeigu skaitėte viešai skelbiamas konkurso techninės specifikacijos sąlygas, jose nurodoma ne tik tai, kad laimėtojas privalo savo kaštais instaliuoti įrangą klinikų patalpose, bet ir tai, kad nurodomos ir konkrečios pastato patalpos, ir net jų išmatavimai. Tai tik galiu pasakyti, kad mūsų gamintojo įranga idealiai telpa į klinikų ankstesnįjį bunkerį, kuris iš esmės jau yra įrengtas ir sąnaudos užtaisyti angas pastačius įrenginį taip, kad būtų išlaikyti saugumo reikalavimai, būtų minimalios. Jeigu sakote, jog kitas dalyvis skundė būtent šią sąlygą, galima spėti, jog jų turimas įrengimas į dabartinę bunkerio angą netilptų, reikėtų papildomų kaštų papildomiems darbams. Kiek tai gali kainuoti? Negaliu pasakyti tiksliai, bet spėju, kad tai gali siekti ne vieną šimtą tūkstančių eurų, nes saugumo reikalavimai keliami labai aukšti, papildomai dar statybų darbų kaštai, suma susidarytų“, – sakė pašnekovas.
Klinikų padalinio vadovas susitikinėjo su pirkimo dalyviais
„Delfi“ surinkti duomenys rodo, kad rugpjūčio pradžioje gavusi dalyvių pretenzijas, klinikų administracija ėmėsi veiksmų. Įstaigos vadovas R. Jurkevičius teigia, kad atsakomybė tiek už konkurso organizavimą, tiek už jo metu atliktus veiksmus ar neveikimą krenta Viešųjų pirkimų tarnybai.
„Nesinori manyti, kad asmenys, paskirti į atsakingas pareigas, neneša atsakomybės už savo veiksmus. Nei ministras, nei įstaigos direktorius negali kištis į jų vykdomas funkcijas, nebent matytų, kad vykdoma įstatymais neleistina veika. Tokių įtarimų kol kas neturime“, – sakė R. Jurkevičius.
Tuo tarpu ministras A. Veryga patvirtino „Delfi“ žurnalistinio tyrimo metu surinktą informaciją, kad kilus įtarimams, jog konkurso techninės specifikacijos sąlygos galėjo būti pritaikytos vienam iš rinkos dalyvių, buvo nuo pareigų nušalintas vienas iš jas rengusių asmenų.
„Vieno padalinio vadovas, mūsų žiniomis, jau nebedirba Kauno klinikose, prisidėjęs prie pirminio konkurso dokumentų rengimo, kuris buvo sustabdytas“, – „Delfi“ teigė sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
„Delfi“ žiniomis, šis asmuo – dabar jau buvęs LSMUL Kauno klinikų Medicininės technikos tarnybos vadovas Algirdas Česnavičius. Jis, turimais duomenimis, buvo vienas iš tų, kurie rengė linijinio greitintuvo viešojo pirkimo konkurso techninės specifikacijos sąlygas, kurios, kaip įtaria vienas iš buvusių konkurso dalyvių, buvo pritaikytos konkrečiai bendrovei.
Žurnalistės surinkti duomenys rodo, kad palikti pareigas įstaigoje šis asmuo buvo paprašytas po to, kai Kauno klinikų administracijai tapo žinoma apie įtartinus A. Česnavičiaus susitikimus su abiejų konkurso dalyvių atstovais. Tai patvirtino ir Kauno klinikų generalinis direktorius R. Jurkevičius.
„Mano giliu įsitikinimu, asmeniui, kuris dalyvauja tiesiogiai viena ar kita forma pirkimo organizavime, nedera susitikinėti su pirkimo konkurso atstovais. Yra įstatyme reglamentuotos paklausimų ar sąlygų tikslinimų, pretenzijų formos, jomis ir reikia vadovautis. Tokie susitikimai, ypač, jei jie vyksta nederamose vietose, meta šešėlį ne tik pačiam pirkimui, bet ir visoms klinikoms bei jų veiklai. Mano principinė nuostata – tokių dalykų negali ir neturi būti. Mes apie tai pasikalbėjome su darbuotoju, ir jis suprato, kad pasitraukimas iš pareigų yra tinkamiausia išeitis tokioje situacijoje“, – „Delfi“ sakė R. Jurkevičius.
„Nederama vieta“, „Delfi“ žiniomis, buvo A. Česnavičiaus ir bendrovės „Graina“ atstovo susitikimas viename iš Kauno prekybos centrų.
Su bendrovės „Baltikameda“ atstovu, „Delfi“ žiniomis, A. Česnavičius susitiko Kauno klinikų teritorijoje.
Beje, įtarimų dėl galimai neskaidrios A. Česnavičiaus veiklos buvo kilę ir anksčiau.
2019 metų spalio 9 dienos posėdyje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) svarstė, ar trys Kauno klinikų darbuotojai laiku ir tinkamai deklaravo savo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.
VTEK tuomet nusprendė, kad trys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų darbuotojai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus dalyvaujant viešųjų pirkimų procedūrose.
VTEK vertino Informacinių technologijų tarnybos ESM tinklų skyriaus vedėjo Evaldo Bačiulio, Statybos, remonto ir eksploatavimo tarnybos vadovo Nerijaus Beigos ir Medicininės technikos tarnybos vadovo Algirdo Česnavičiaus elgesį.
Tyrimo duomenys parodė, kad minėtieji asmenys nesilaikė reikalavimo iki viešojo pirkimo pradžios nurodyti duomenų, jog dalyvauja viešojo pirkimo komisijos veikloje.
Sąlygas pakeitė, bet paskelbtą konkursą – nutraukė
Kaip matyti iš „Delfi“ surinktų duomenų, Kauno klinikų liepos pabaigoje skelbto konkurso linijinio greitintuvo pirkimui sąlygos keletą kartų buvo taisomos, atsižvelgiant į verslo bendrovių teikiamas užklausas ir pretenzijas.
Galiausiai rugpjūčio 4-ąją, gavus pirmąją pretenziją, konkursas sustabdytas, o vėliau, po antrosios, rugpjūčio 11-ąją – visai nutrauktas. CVPP duomenų bazėje pranešimas apie nutrauktą konkursą patalpintas rugpjūčio 27-ąją, likus parai iki pirminiame etape skelbto konkurso dokumentų padavimo termino.
„Kauno klinikų vadovybė patikino, kad jau ne kartą buvo taisytos konkursinės pirkimo sąlygos, įvertinus gautas pastabas. Buvo ir nutrauktas konkursas, kad būtų galima parengti tinkamai sąlygas, kurios užtikrintų konkurenciją ir galėtų paslaugas siūlyti abu tiekėjai, kurie šiuo metu gali teikti tokią paslaugą Lietuvoje. Atnaujinus dokumentus pagal gautas pastabas, konkursas buvo paskelbtas iš naujo. Kauno klinikų vadovai yra suinteresuoti, kad konkursas vyktų skaidriai, nebūtų pažeistos jokios konkurencinės sąlygos, tad jei tiekėjai mato netikslumų, visada galima teikti pastabas konkurso organizatoriams“, – teigiame „Delfi“ atsiųstame sveikatos apsaugos ministro A. Verygos komentare.
Konkurso ateitis paskendo migloje
Tačiau teisybė yra kiek kitokia, nei sako ministras A. Veryga. Naujas konkursas linijinio greitintuvo, kurio pirkimui skirta beveik 8,3 milijono eurų visų mokesčių mokėtojų vardu pasiskolintų lėšų, iki šiol nėra paskelbtas ir neaišku, kada ir ar iš viso bus skelbiamas.
Tuo, kad naujasis konkursas yra paskelbtas su naujomis sąlygomis, praėjusios savaitės pabaigoje buvo įsitikinęs ir kalbintas Kauno klinikų generalinis direktorius R. Jurkevičius.
Patikinus, kad CVPP viešoje sistemoje tokio konkurso paskelbto nėra, įstaigos vadovas po keliolikos minučių patikslino: „Nėra. Matyt, mane suklaidino. Buvau įsitikinęs, kad naujas konkursas su naujomis sąlygomis tikrai paskelbtas.“
„Delfi“ surinkti duomenys rodo, kad iš karto po to, kai apie pirkimo nutraukimą buvo paskelbta viešai, Kauno klinikų Viešųjų pirkimų tarnyba rugpjūčio 31-ą dieną paskelbė naujų techninės specifikacijos sąlygų projektą.
Jame neliko ne tik abiejų ankstesniojo konkurso dalyvių ginčytų sąlygų, tačiau buvo išbraukta ir privaloma integruoto magnetinio rezonanso funkcijos būtinybė perkamoje įrangoje. Būtent ši aplinkybė vienai iš bendrovių – UAB „Graina“ leistų įgyti konkurencinį pranašumą.
Nelikus šios sąlygos, tikėtina, kainos prasme pranašumas galėtų būti „Baltikamedos“ pusėje.
Ar tokios sąlygos bus skelbiamos ir būsimame konkurse, ir kada toks konkursas iš viso galima tikėtis bus paskelbtas?
Į šį klausimą „Delfi“ atsakymo negalėjo pasakyti niekas – nei ministras A. Veryga, nei Kauno klinikų vadovas R. Jurkevičius, nei kalbintų verslo įmonių atstovai.
„Mūsų tikslas – kuo didesnė konkurencija, skaidrumas ir dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimas konkurse. Todėl manau, kad sąlygų supaprastinimas leis dalyviams sąžiningiau varžytis kainos prasme, ir iš to išloš valstybės biudžetas. Vienos ar kitos atskiram gamintojui ar jo atstovui palankios sąlygos įkėlimas į konkursinę specifikaciją iš karto nulemtų laimėtoją ir konkursas prarastų prasmę. Manau, kad ne tiek svarbu – platesnės ar siauresnės būsimos gydymo įrangos galimybės, kiek svarbu yra užtikrinti konkurso skaidrumą ir valstybės lėšų racionalų panaudojimą“, – sakė R. Jurkevičius.
„Tikėtina, kad vyksta ir natūrali konkurencinė kova, kuriai potencialūs tiekėjai pasitelkia visas įmanomas priemones“, – savo komentare „Delfi“ rašo ministras A. Veryga.
Ką apie minėtos gydymo įrangos pirkimo reikalingumą mano onkologinius ligonius šalyje vienijančios organizacijos POLA prezidentas Šarūnas Narbutas – neaišku: pareiškus įtarimus dėl galimo piktnaudžiavimo perkant koronaviruso testus ir 0,3 milijono eurų „komisinių“ gavimo už galimai neteisėto tarpininkavimo paslaugą, laikinai savo pareigas sustabdžiusio POLA vadovo pašnekovais yra prokurorai, o ne žurnalistai.
Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, o iš viso šalyje onkologinėmis ligomis serga apie 100 tūkstančių gyventojų. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, daugiausiai - vyrų prostatos, moterų krūtų ir kiaušidžių, odos, plaučių ir žarnyno.
Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė Delfi patikslino, kad susirgimų vėžinėmis ligomis Lietuvoje statistika kaupiama, sisteminama ir analizuojama Nacionalinio instituto vėžio registre, kurio veikla buvo įteisinta ir reglamentuota 2016 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 806.
„Nacionalinio instituto vėžio registras kaupia, sistemina ir teikia informaciją apie susirgimus onkologinėmis ligomis visoje Lietuvos teritorijoje. Duomenys kaupiami remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta privaloma sveikatos statistikos apskaitos forma Nr. 090/a "Pranešimas apie pirmą kartą nustatyta onkologinės ligos diagnozę". NVI Vėžio registras kaupia informaciją apie onkologinę ligą, nurodytą šioje formoje. Šias formas privalomai NVI Vėžio registrui teikia visos Lietuvos gydymo įstaigos, kuriose dirbantys gydytojai diagnozuoja onkologinius susirgimus. Vėliau duomenys papildomi mirties data ir priežastimi iš Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro“, - teigia I. Vincerževskienė.
Pasak pašnekovės, nuo 2007 m. visus duomenis galima rasti Nacionalinio vėžio instituto svetainėje www.nvi.lt
Įstatymų numatyta tvarka registre sukauptus duomenis taip pat gali gauti ir mokslinius tyrimus atliekantys tyrėjai bei kiti duomenų gavėjai.
Atkreipus dėmesį, kad nuodomoje interneto svetainėje nėra paskutiniųjų beveik penkerių metų statistikos, I. Vincerževskienė teigė, kad minėta statistika yra kaupiama, tačiau kol kas viešai nėra prieinama.
„Visi duomenys yra kaupiami ir saugomi NVI Vėžio registre. Šiuo metu naujausi rodikliai apie susirgimus onkologinėmis ligomis yra prieinami už 2015 m. Pagal Tarpautinės vėžio registrų asociacijos praktiką (šios asociacijos nariu NVI Vėžio registras yra nuo 1993 m.), vėžio registro duomenys penkerius metus laikomi nuolatos tikslinamais ir preliminariais. Tad yra normali praktika skelbti statistinius duomenis su pavėlavimu. Pvz. didžiausias tarptautinis leidinys Vėžys penkiuose kontinentuose (Cancer Incidence in Five Continents) 2019 m. publikavo 2008-2012 m. sergamumo vėžiu duomenis“, - sakė Vėžio registro vedėja I Vincerževskienė.
Viena maža detalė: jeigu Kauno klinikos pirkimą būtų vykdžiusios tuomet, kai vėžį įveikusio premjero Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetas paskyrė lėšas ir dar tebebuvo paskelbęs karantiną, t. y. iki birželio 17-osios, moderniausią pasaulyje vėžio gydymo įrangą būtų buvę galima įsigyti be jokių viešų pirkimų konkursų.