„Lietuvos politikos forume" taip pat dalyvavo „Lietuvos ryto" apžvalgininkas Vytautas Bruveris ir VU TSPMI docentas, politologas Mažvydas Jastramskis. Susirinkę ekspertai diskutavo, ką Lietuvai siūlo esami ir būsimi politikai, kokią valdžią matysime po rinkimų ir kiek galios formuojant ministrų kabinetą turės prezidentas.
Koalicijos dėlionė – vis dar būrimas iš kavos tirščių
Diskusija prasidėjo nuo pasvarstymų apie konservatorių šansus formuoti valdančiąją koaliciją. Pasak J. Novagrockienės, konservatoriai turi ne kokią koalicijų formavimo patirtį, partija yra nelinkusi dalintis portfeliais ir apskritai tartis. Tačiau šiandien nežinant visų povandeninių srovių ir užkulsinių susitarimų, bet kokios prognozės tėra būrimas. „Reikėjo tartis iš anksto. Pavyzdžiui vienmandatėse nekonkuruoti su dešiniaisiais ir ieškoti kompromisų, kas nebuvo padaryta" – sakė J. Novagrockienė.
Politologas Mažvydas Jastramskis pritarė, kad kol kas koalicijos dėlionė yra visiškas būrimas iš kavos tirščių, nes visiškai neaišku, kokio rezultato laukti vienmandatėse apygardose. „Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų galimybės būti koalicijoje yra lygiai tokios pačios, kaip valstiečių ar socialdemokratų. Dabartinė situacija šiek tiek primena 2012 m. rinkimus, kai buvo trys apylygės partijos <...> Tačiau esminis skirtumas yra tas, kad skirtingai nei tada, mes neturime aiškių priešrinkiminių blokų. Tada buvo aišku, kad prieš Kubiliaus vyriausybę eina socialdemokratų, Darbo partijos ir Tvarkos ir teisingumo trigalvis kažkas. O dabar, kiekvienas eina sau. Turime priešpriešą valstiečių ir konservatorių, socialdemokratai kažką daro, neaišku kas į Seimą pateks.<...> Nei viena partija nežino, su kuo tiksliai ji eis į koaliciją, visi bus atviri deryboms. Po antro turo suskaičiavus viščiukus pamatysime, kas patemps žemyn ar viršun ir tada pamatysime, kas tą koaliciją gali sudaryti." – dėstė M. Jastramskis.
„Vienas potencialus galios blokas yra konservatoriai ir liberalai, galbūt abiejų rūšių liberalai. Tarp kurių ir konservatorių jau gal ir turėtų būti sudarytas principinis susitarimas. Žinoma, jei jiems pasiseka. <...> Kitas jėgos centras – valstiečiai žalieji su lenkais. Gali būti, kad jei bus labai nelygiaverčiai pagal svorį ir mandatų skaičių, bet konservatorių padėtį ir sunkins tai, kad konservatorių koalicinis potencialas yra žymiai menkesnis nei valstiečių žaliųjų. " – sakė V. Bruveris ir pridūrė, kad nors socialdemokratai, Darbo partija ir valstiečiai žalieji rinkimuose visi kovos dėl centro kairės elektorato, bet po rinkimų bus kur kas labiau tikėtini sąjungininkai, nei kiekvienas iš jų ar visi kartu eitų į koaliciją su konservatoriais.
Prezidentas ne influenceris, o followeris
M. Jastramskis pabrėžė, kad Prezidento vaidmuo formuojant vyriausybes, renkant premjerus ir ministrus labai keitėsi per visus nepriklausomybės metus. Jis nėra apibrėžtas ir labai priklauso nuo politinių aplinkybių. „Jeigu nutinka taip, kad konservatoriai gauna, tarkime 45 mandatus, užima pirmą vietą ir užsiima tokią poziciją, kaip socialdemokratai 2000-aisiais metais, kur maždaug, mes gavome daugiausia mandatų, duokite mums vyriausybę, nors mes neturime daugumos, tai tokioje vietoje dauguma gali lipdytis prieš juos. Tuomet prezidentūra gali šioje vietoje imtis iniciatyvos, ką beje prezidentas jau yra užsiminęs." – sako M. Jastramskis.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad pavestų Vyriausybę formuoti nebūtinai rinkimus laimėjusios partijos atstovui. J. Novagrockienės teigimu, toks prezidento žingsnis būtų labai rizikingas: „Tada jis sukurtų politinę aklavietę. Jis atvestų prie politinės krizės. Tikiuosi, kad jis turi patarėjų ar patirties pasiskaityti, kad tai yra labai pavojinga politiniam stabilumui. O kalbant apie ministrus, tai jis daug ką gali padaryti. Jo pasisakyme buvo ir kita frazė, kad pritars ministrams besilaikantiems gerovės valstybės kūrimo principų. Tai vėlgi šioks toks atitraukimas nuo to, ką jis anksčiau sakė – kur kompetencija, profesionalumas, reputacija, skaidrumas ir visi kiti kriterijai, kurie lyg galėtų būti paaukoti vardan gerovės valstybės kūrimo."
Politikos apžvalgininkas R. Valatka pabrėžė, kad prezidento galią apibrėžia konstitucija ir autoritetas: „Kol kas antro dėmens aš nematau. Pusantrų metų valdžioje parodė, kad iš principo nė viena politinė jėga Seime į jį nekreipia didesnio dėmesio. Tai tokio prezidento mes neturėjome. Prezidentas yra paskutinėje vietoje. Jei prisimintume A. Brazausko ar V. Adamkaus laikus, tai kažkas Seime statydavo už juos. Net ir R. Pakso laikus, jau nekalbu apie D. Grybauskaitę." Pasak R. Valatkos, G. Nausėda jau turėjo progą pabandyti formuoti kabinetą iškart po išrinkimo, tačiau darė vien klaidas, įvariusias prezidentą į kampą, tad dabar beveik galima garantuoti, didelių darbų prezidentas šitoje srityje vėl nenuveiks.
„Čia ne apie meiles ar simpatijas kalbama, o apie tai, kiek politikai jį gerbia, kaip horizontaliai esantį lygiavertį ar didesnį galios centrą. Tai, kad šiuo požiūriu G. Nausėda nėra toks autoritetas ir nebus, tai man atrodo pakankamai akivaizdu. Jei kalbėsime apie prezidento santykį ir potencialias koalicijų dėliones, tai situaciją dėlios konkreti aritmetika Seime ir konkretūs susitarimai, pozicijos ir balansas tarp Seime esančių politinių jėgų. Prezidentas šioje vietoje bus tik followeris, ne influenceris." – sako V. Bruveris.
Naujovių badas
R. Valatka sakė rinkimų kampanijoje pasigendantis naujų idėjų, naujų veidų ar nors kažko kito, kas būtų nematyta ar negirdėta. Pasak politikos apžvalgininko, didžioji dauguma kandidatų atrodo lyg ne čia pataikę, o visi jų pasisakymai susiveda tik į tai, kad kažką iš kažko atimsime, ir duosime kitiems.
J. Novagrockienė vienintele naujove įvardijo Laisvės partiją, kuri labai drąsiai kalba apie problemas, kurios yra netradicinės ar tradicinei visuomenei ne visai priimtinos. Politologė pabrėžė, kad pavargusiai visuomenei reikia komunikuoti labai konkrečiai ir aiškiai, kad ji suprastų. Kaip pavyzdį ji pateikė V. Uspaskichą, kuris pasako tiesiai šviesiai, ką darys ir už ką prisiims atsakomybę. Tuo tarpu konservatoriai sako „Suteikime Lietuvai daugiau jėgos", ko žmonės gali nesuprasti. J. Novagrockienė sako, kad dėl tokių niuansų gali neįvykti protesto balsavimas prieš dabartinius valdančiuosius.
M. Jastramskis nesutiko, kad Laisvės partija yra kažkas labai naujo ir priminė, kad tai tėra tiesiog atskilusi frakcija nuo senojo Liberalų sąjūdžio. Politologas visą rinkimų kampaniją su partijomis ir kandidatais palygino su senomis muzikos plokštelėmis, kurios vėl ištrauktos ir paleistos iš naujo.
V. Bruverio nuomone, daugiausia potencialo pasiekti naujovių pasiilgusius rinkėjus turi Darbo partija su net nekandidatuojančiu V. Uspaskichu. Pasak jo, šios partijos rinkėjai balsuoja ne už partiją, o už V. Uspaskichą, kuris dabar yra daug kur matomas.
Partija be rinkimų programos
Vienas šių rinkimų išskirtinumų tas, kad valdančioji partija į rinkimus eina be partijos rinkiminės programos. LVŽS rinkėjams kalba apie savo darbų tęstinumą ir vietoje programos siūlo rinkėjams vyriausybės parengtus strateginius valstybės raidos dokumentus: 2021–2030 metų nacionalinės pažangos planą bei Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą.
Apžvalgininkai tokią idėją vertino nevienareikšmiškai. M. Jastramskis sakė, kad toks žingsnis gana logiškas ir suprantamas, nes taip siekiama parodyti kažkokius konkrečius darbus, kurie jie darė ir tęs toliau, o ideologiniams dalykams ar programų rašymui neverta gaišti laiko.
„Man atrodo, kad jie tiesiog nusprendė nesiterlioti ir negaišti laiko, nes jiems esminiai dalykai yra tokie štampeliai ir emocinio dirginimo matricos. T. y. konservatoriai, kova prieš elitą. Kam jiems ieškoti Amerikos? Jie desperatiškai bando prie tų pačių krantų priplaukti, prie kurių plaukė 2016 m." – sakė V. Bruveris.
J. Novagrockienė tokį sprendimą prilygino „kelionei zuikiu": „Naudojant vyriausybės ir valstybės resursus yra bandoma išvažiuoti, kaip su partijos programa, nežiūrint to, kad tai ne kažkokios partijos kryptys, o vyriausybės, kuri yra koalicinė."
„Spėju, kad reikalas yra daug paprastesnis, negu mums atrodo. Nebuvo, kas rašo. Prisiminkime, 2016 m. rašė R. Kuodis iš Lietuvos banko, dar kokie 3-4 profesionalai. Jie visi vienaip ar kitaip atšoko arba buvo pastumti į šoną. O pačioje valstiečių partijoje, būkime biedni, bet teisingi, ten labai mažai raštingų žmonių." – dėstė. R. Valatka.
Apžvalgininkai „Lietuvos politikos forume" taip pat svarstė, kas turi daugiau šansų užimti premjero kėdę – I. Šimonytė ar S. Skvernelis, aptarė, ar formuojant koaliciją dar apskritai bus svarbūs vertybiniai įsitikinimai, partijų ideologijos.
Visą „Lietuvos politikos forumą" galite žiūrėti čia.