Kalnų Karabacho regionas yra tarptautinės bendruomenės pripažįstamas kaip Azerbaidžano dalis, tačiau jis yra kontroliuojamas etninių armėnų. Kaip savo tinklapyje skelbia britų nacionalinis transliuotojas BBC, per karinį susidūrimą šiame regione žuvo bent 23 žmonės.

Šiame konflikte yra svarbu, ar kokio nors vaidmens imsis kuris nors iš didžiųjų tarptautinių žaidėjų. Tradiciškai Turkija yra Azerbaidžano pusėje. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pažadėjo paramą Azerbaidžanui, ragindamas pasaulį palaikyti šalį „kovoje prieš invaziją ir žiaurumą“.

Rusija, tradiciškai matoma kaip Armėnijos sąjungininke, kvietė nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti derybas situacijai stabilizuoti, rašė BBC.

Išprovokuoti galėjo menkiausias nesusipratimas

dr. Tomas Janeliūnas


Kol kas nėra aišku, kas šį kartą paleido pirmąjį šūvį, nuo kurio eskalavosi situacija. Kaip tinklapyje paskelbtoje publikacijoje aiškino BBC Kaukazo regiono korespondentas Rayhanas Demytrijus, šiame dešimtmečius trunkančiame konflikte yra įprasta, kad abi pusės kaltina viena kitą iššovus pirmuosius šūvius.

„Tai, ką mes matome nėra tik kariniai veiksmai, bet ir informacinis karas. Sunku nepriklausomiems šaltiniams patikrinti oficialią informaciją“, – teigė žurnalistas.

Politologas T. Janeliūnas irgi pritarė, kad skirtingi šaltiniai šiuo klausimu pateikia priešingą informaciją. Tačiau VU TSPMI profesorius atkreipė dėmesį, kad šis konflikto paaštrėjimas nėra kilęs lyg iš niekur.

„Apsišaudymai, periodiniai įsiveržimai į Kalnų Karabacho teritoriją (iš vienos ir iš kitos pusės) vyksta sunkiai prognozuojamu dažniu. Šių metų liepą buvo vienas to konflikto protrūkis, ir dabar jis iš esmės yra iš naujo kilęs dėl labai sunkiai suprantamų priežasčių. Tai gali būti bet koks visiškai minimalus to konflikto sužadinimas, nes jis iki šiol apskritai nėra išspręstas“, – sakė T. Janeliūnas.

Politologas atkreipė dėmesį, kad politine prasme pastaraisiais mėnesiai konfliktas šiek tiek suintensyvėjo dėl to, kad Azerbaidžano pusė kaltino armėnus, pirmiausia, tuo, kad Armėnija bando intensyvinti šito regiono gyvenviečių plėtrą.

„Buvo gandų, kad armėnai kviečiasi iš Libano armėnus kurtis Kalnų Karabache. Po didžiojo sprogimo Libane jie pasakė, kad suteiks prieglobstį Libano armėnams, ir atitinkamai juos bandys perkelti į Kalnų Karabachą. Šia prasme Azerbaidžanas mato priešingą judėjimą – nuo galimo taikos sprendimo labiau Kalnų Karabacho regiono įsisavinimo link“, – aiškino T. Janeliūnas.

Politologas taip pat paminėjo, kad Armėnija kaltina Azerbaidžaną derinant savo karines galimybes su Turkija.

„Ji mato didesnį Turkijos įsitraukimą – ypač per pagalbą Azerbaidžanui, tiek tiekiant konkrečias karines priemones, pavyzdžiui, karinius dronus, tiek galbūt tiesiogiai suteikiant informaciją jau iš pačios Turkijos teritorijos, vykdant žvalgybą regione“, – sakė T. Janeliūnas.

Pasak VU TSPMI profesorius, tokiu būdu šiame taške vis auga įtampa, ir, atsiradus papildomiems veiksniams, kažkuriuo metu vienai arba kitai pusei tiesiog neišlaiko nervai.

„Tada jie pradeda intensyvius karinius veiksmus“, – teigė T. Janeliūnas.

Nemano, kad konfliktą įžiebė didieji žaidėjai

Nors politologas sutiko, kad didžiųjų žaidėjų, Turkijos ir Rusijos, vaidmuo šiame konflikte svarbus, tačiau teigė nemanąs, kad dabartinį jo paaštrėjimą sukūrė būtent šios šalys.

„Sunku pasakyti, ar tai yra didžiųjų šalių tikslingas konflikto kurstymas. Greičiausiai jos tiesiog seka situaciją, ir bando naudotis nuotaikomis ir poreikiais iš Azerbaidžano arba Armėnijos pusės, prisidėti prie to. Bet kol kas abejočiau, kad jos pačios turėtų dominuojančią iniciatyvą. Nėra kažkokio esminio didesnių šalių intereso vienoje arba kitoje pusėje“, – sakė T. Janeliūnas.

Remdamasis ankstesniais precendentais, politologas prognozavo, kad šis kruvinas susidūrimas netruks ilgai. Paprastai tokie konfliktai trunka tris keturias dienas ir grįžta į status quo situaciją.

„Jeigu didžiosios valstybės kažkokiu būdu neįsitrauks į tai, jau tikrai labai stipriai karinėmis priemonėmis remdamos vieną arba kitą pusę, tai Azerbaidžanas ir Armėnija turėtų kažkokiu būdu susilaikyti nuo didesnės eskalacijos. Aišku, yra rizika, kad tai pareikalaus daugiau aukų ir kažkokio intensyvesnio konflikto valdymo, jei per artimiausias savaites jis nebus nuslopintas“, – sakė T. Janeliūnas.

Pranešama apie tolesnius veiksmus

Armėnija ir Azerbaidžanas į konfliktą dėl Kalnų Karabacho, nuo Azerbaidžano atsiskyrusio ir Armėnijos remiamo separatistinio regiono, yra įsitraukusios nuo dešimto dešimtmečio pradžios. Aukų pareikalavusių susirėmimų jau buvo 2016 m. bei kiek anksčiau šiemet, rašė ELTA.

Baku pranešė apie tolesnį puolimą. Azerbaidžano pajėgos „apšaudo priešus artilerija, rengia antskrydžius ir perėmė kelias strategines pozicijas Talyšų kaime“, skelbė Azerbaidžano gynybos ministerija ir pranešė, jog „priešas traukiasi“.

Pasaulio šalių lyderiai, sekmadienį prasidėjus ginkluotiems susirėmimas, paragino nutraukti Azerbaidžano ir Armėnijos separatistų kovą Kalnų Karabacho regione. Tarptautinė bendruomenė įspėjo dėl galimo visuotinio konflikto, į kurį galimai įsitrauktų tokios regioninės jėgos kaip Rusija ir Turkija.