Kaip rašo „Politico“, jo vizitas vyks esant itin įtemptiems santykiams tarp Europos Sąjungos (ES) ir Maskvos. Nors kelionė buvo suplanuota gerokai anksčiau – prieš kaimyninėje Baltarusijoje prasidėjus protestams ir prieš Rusijos valdžios opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimą, šie įvykiai ir Rusijos elgesys apskritai atsispindės daugelyje E. Macrono diskusijų.
Lietuvoje, kuri turi bendrą sieną su Rusija ir vieną iš keturių NATO „priešakinių pajėgų bataliono“ kovinių grupių, skirtų atgrasyti Maskvą, įskaitant naujai dislokuotą Prancūzijos dalinį, E. Macrono dialogas su Rusija yra ypač svarbus.
„Vadinamoji nauja saugumo architektūra, kurią Prancūzija nori vystyti kartu su Rusija, mums yra jautri tema, nes tai yra dvišalis pokalbis apie daugiašalę problemą“, – prieš E. Macrono vizitą pareiškė Lietuvos Vyriausybės valdininkas.
Kaip ir Prancūzijos vadovo vizito į Lenkiją vasario mėnesį atveju, nerimą keliančių klausimų dėl Rusijos sprendimas sudarys prezidento pasiūlymų esmę, nurodė E. Macrono kanceliarijos darbuotojai.
„Tai bus galimybė ne tik įsiklausyti į mūsų partneriams jautrius dalykus, ypač susijusius su Rusija, bet ir su jais aptarti geriausią būdą judėti į priekį, kad tolesniais veiksmais būtų atsižvelgta ne tik į jų, bet ir į visos Europos interesus“, – sakė Eliziejaus rūmų valdininkas.
Visgi Lietuvos valdininkai yra atsargūs ir prisimena kandų buvusio Prancūzijos prezidento Jacques’o Chiraco komentarą 2003-iaisiais, kai jis pasakė, kad Baltijos ir Rytų Europos šalys „praleido progą patylėti“, nusprendusios remti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) invaziją į Iraką, kuriai priešinosi Prancūzija ir Vokietija.
Jie ieškos ženklų, kad „E. Macronas geriau supranta Lietuvos ir Baltijos valstybių susirūpinimą dėl Rusijos“, – teigė Lietuvos Vyriausybės valdininkas. Taip pat jie domėsis, ar E. Macronas susitiks su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja.
Susitikimas „pasiųstų stiprią žinutę“, ypač turint omenyje, kad ES atidėjo sankcijų įvedimą, ir padėtų padaryti „pažangą ekonominio bendradarbiavimo srityje, ypač inovacijų, skaitmeninimo ir naujų technologijų šakose“.
Kol kas E. Macrono komanda išsisukinėja ir vengia patvirtinti, kad jis susitiks su S. Cichanouskaja, tačiau tokios tikimybės neatmeta. Baltarusijos opozicijos lyderė pareiškė norą susitikti su Prancūzijos vadovu.
Kita vertus, Prancūzija didina spaudimą Baltarusijai. Prancūzijos Europos reikalų ministras Clementas Beaune’as „Politico“ sakė, jog Paryžius yra „atviras“ Europos sankcijoms sunkumų varginamam autokratiškam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai. Be to, E. Macronas paragino jį atsistatydinti.
„Akivaizdu, jog A. Lukašenka turi pasitraukti“, – savaitgalį Prancūzijos laikraščiui „Le Journal“ pareiškė, jis.
Vakarų šalių valdininkai pabrėžė, kad jie nekonkuruoja su Maskva dėl Baltarusijos, o E. Macronas mano, jog Rusija turi dalyvauti sprendžiant šią problemą. Jis sako šį klausimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptaręs rugsėjo 14 d., nors jokių tolesnių veiksmų nebuvo imtasi.
Aleksejus Navalnas – dar vienas klausimas, aptartas per pokalbį su V. Putinu. Deja, bet Prancūzijos prezidento užduoti klausimai dėl Rusijos opozicijos veikėjo apnuodijimo taip ir liko deramai neatsakyti. E. Macronas ir kiti Europos šalių lyderiai dėl apnuodijimo iš Maskvos reikalauja aiškumo, maža to, Prancūzijos vadovas yra sakęs, kad cheminio ginklo panaudojimas – tai „peržengta raudona linija“.
„Nemanau, kad prezidentas nustebo, nemanau, kad liko patenkintas, nes negavo atsakymų į užduotus klausimus, tačiau ar tai reiškia, kad jis daugiau V. Putinui nebeskambins? Nemanau, manau, kad skambins“, – pakomentavo pareigūnas iš E. Macrono administracijos.
Kaip ten bebūtų, E. Macrono dialogas su V. Putinu ir toliau kelia sumaištį.
Praėjus metams nuo oficialaus „strateginio dialogo“ užmezgimo, kaip reikiant nustebinusio Prancūzijos partnerius Europoje, įskaitant Vokietiją, konkretūs jo rezultatai kol kas labai riboti.
Turint omenyje, kad Baracko Obamos prezidentavimo metais Jungtinėms Valstijoms taip ir nepavyko „perkrauti santykių su Rusija“, kai kurie Kremliaus stebėtojai, ypač Baltijos šalyse, įsitikinę, kad E. Macronas nepagrįstai įtikėjęs, jog gali priversti V. Putiną pakeisti elgseną, nors to padaryti dar niekam nepasisekė.
Būtent šie iššūkiai ir akcentuoja tokio dialogo svarbą ir reikalingumą, tvirtina Prancūzijos prezidento administracijos šaltiniai, atkreipiantys dėmesį į faktą, jog tikrai netrumpai trunkantys Prancūzijos ir Rusijos prezidentų pokalbiai telefonu byloja pastarojo susidomėjimą.
„Ar dėl Navalno bylos vertėtų staiga nutraukti strateginį dialogą su Rusija? Mūsų vertinimu, tai būtų priešinga norimiems rezultatams. Jeigu nekalbėdami su Rusija išspręstume problemas, tai jau seniausiai būtų padaryta“, – pažymi šaltinis iš E. Macrono aplinkos.
A. Navalno apnuodijimas gali būti vertinamas kaip šaltakraujiškas Europos saugumo sistemos, kurią E. Macronas per dialogą su V. Putinu ir nori apsaugoti bei sustiprinti, pažeidimas. Maža to, tai ir iššūkis tarptautinei cheminių ginklų neplatinimo schemai.
Kai paskutinį kartą Rusija panaudojo „Novičiok“ – juo 2018 metais Jungtinėje Karalystėje bandyta nunuodyti buvusį Rusijos slaptąjį agentą Sergejų Skripalį – Europos Sąjungos valstybės narės pritaikė sankcijų Rusijos karinės žvalgybos agentūros vadovybei (Maskva savo vaidmenį šiame incidente taip pat primygtinai neigia).
Tai, kad „Novičiok“ pasitelktas ir vėl, labai puikiai iliustruoja, koks ribotas tų sankcijų ir kitų Vakarų valstybių turimų priemonių veiksmingumas Rusijos akiplėšiškumo akivaizdoje, rašo „Politico“.
Viešėdamas Lietuvoje, E. Macronas susitiks su 300 šiuo metu Rukloje dislokuotais Prancūzijos kariais, kurie, vadovaujant Vokietijos vadams, atlieka tarnybą NATO priešakinių pajėgų batalione (Prancūzija taip pat į Lietuvą atsiuntusi „Leclerc“ tankų).
Lietuva ne kartą akcentavo, kad savo žemėje norėtų matyti ir daugiau NATO karinės technikos.
Vizito Lietuvoje metu E. Macronas, kaip tikimasi, pasirašys mažiausiai tris dokumentus. Lietuva, Latvija ir Prancūzija pasiųs bendrą laišką Europos Komisijos prezidentei Ursulai von der Leyen su pasiūlymais kibernetinio saugumo, kovos su dezinformacija ir rinkimų manipuliacijos klausimais.
Prancūzijos balsais šiais klausimais girdimas labai aiškiai, juolab kad nuo su Rusija siejamų programišių nukentėjo ir paties E. Macrono rinkimų kampanija. Ekspertai sako, kad Prancūzijos vadovas Lietuvoje sulauks spaudimo ir šiuo klausimu.
„Lietuva norėtų matyti, kaip Prancūzija dėl kibernetinio saugumo Europoje imasi konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, dalyvauja Lietuvos vadovaujamame PESCO projekte dėl Greitojo reagavimo kibernetinių operacijų komandų“, teigia Lietuvos valdžios šaltinis, užsimindamas apie projektą, inicijuotą Europos Sąjungos Nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo pakto rėmuose.
Be to, tikimasi, kad bus pasirašyti ir Lietuvos bei Prancūzijos strateginės partnerystės ir finansų technologijų susitarimai. Kad ir kaip ten būtų, E. Macrono vizito Lietuvoje diskurse visgi dominuos Rusija.
