Antroji banga
Praėjusią savaitę epidemiologai ir pats ministras A. Veryga sakė, kad Lietuvoje – jau antrosios koronaviruso bangos pradžia. Delfi jis nenorėjo prognozuoti, kada sulauksime antrosios bangos piko.
Pašnekovas svarstė, kad rekordiniai naujų susirgimų skaičiai, kuriuos matėme praėjusią savaitę, dar nėra pabaiga.
„Manau, kad tie skaičiai, kuriuos dabar turime, nėra baigtiniai. Manau, tikrai turėsime daugiau, tikrai turėsime dar ne vieną židinį, skaičius didesnius. Kas labai svarbu – kad žmonės, ypač rizikos grupės asmenys, išmoko saugotis. Tikėkimės, kad ta liga labiau plis ir palies jaunesnius asmenis, kaip tai buvo iki šiol, kaip ir kitose Europos valstybėse. Jeigu taip vyks, grėsmė santykinai vidutinė bus, bet jei liga pradės plisti tarp vyresnio amžiaus žmonių, galime turėti tam tikrų problemų“, – kalbėjo ministras.
A. Veryga priminė dabar nurodytas rekomendacijas – dėvėti kaukes, vengti susibūrimų, dirbti nuotoliniu būdu, jei tai yra įmanoma.
„Kuo daugiau žmonių saugosi, tuo mažiau šansų, kad liga išplis. Kita rekomendacija – skiepytis nuo gripo, dabar jau dalis vakcinų pasiekė Lietuvą. Rizikos grupės žmonės turėtų suskubti ir pradėti domėtis bei vakcinuotis. Tokios ir yra priemonės, kurias reikėtų taikyti“, – dar vieną pasiūlymą įvardijo ministras.
Kalbėdamas su Delfi politikas teigė, kad šią savaitę gali atsirasti diskusijų dėl galimų naujų ribojimų. Viskas, anot jo, priklausys nuo epidemiologinės situacijos.
„Jeigu liga ir toliau plis, gali būti grįžta prie klausimų, kur ji plinta. Jei matysime tas pačias tendencijas – kad plinta uždarose erdvėse, galima tikėtis tam tikrų svarstymų gal dėl viešojo maitinimo įstaigų, bet kol kas tai yra tik teorija“, – kalbėjo A. Veyga.
Kodėl neskelbiamas lokalus karantinas?
Nuo praėjusio pirmadienio Lietuvoje buvo užfiksuota per 600 naujų koronaviruso atvejų. Sveikatos apsaugos ministras teigė, kad situacija šalyje vis dar valdoma.
„Atsakymas toks pats, kaip ir praėjusią savaitę, – kol kas taip. Kol nematome ypatingo blogėjimo gydymo įstaigose, kol neturime daug pacientų, kuriems reikia sudėtingos pagalbos, ir kol epidemiologai gali didžiąją dalį tų atvejų rasti, atsekti ir įvardinti kaip židinius. Tai tol, galima sakyti, situacija yra valdoma“, – kalbėjo pašnekovas.
Lietuvoje sekmadienį buvo užfiksuotas ir naujas koronaviruso židinys Kauno mieste. A. Veryga pabrėžė, kad prie vis atsirandančių ir užgęstančių židinių teks priprasti.
„Vienas židinys užgęsta, kitas atsiranda, nes žmonės bendrauja, toje pačioje šeimoje yra žmonių iš skirtingų darbo vietų. Natūralu, kad infekcija nukeliauja į vieną ar kitą darbovietę, ugdymo įstaigą. Taip vieni židiniai atsiranda, kiti – užgęsta. Čia toks nesibaigiantis procesas; kol nebus vakcinos, taip, deja, ir vyks“, – sakė jis.
Ministras, kalbėdamas apie šalyje esančius koronaviruso židinius, teigė, kad kažkiek atvejų skaičius židiniuose turi augti.
„Iki tam tikro momento atvejų skaičius turi augti, nes kai labai intensyviai pradedama testuoti, užsikrėtę žmonės tada tiesiog randami. Tai nereiškia, kad infekcija plinta, tai reiškia, kad mes randame užsikrėtusius žmones. Ir jei daugumos tų žmonių izoliacija sėkminga, židiniai pradeda gesti. Paprastai iki šiol taip ir būdavo“, – židinių valdymą komentavo politikas A. Veryga.
Šiuo metu situacija prasčiausia yra Raseinių, Radviliškio rajonuose, vejasi ir Šiaulių miestas bei rajonas. Tačiau lokalus karantinas šiose savivaldybėse nėra skelbiamas, savivaldybės naudoja tik karantino metu naudotus ribojimus. Ministras situacijos šiuose rajonuose nevadina kritine.
„Karantinas pats savaime dar nieko nereiškia, viskas priklauso nuo jo turinio. Pats karantinas, kaip režimas, labai gąsdina žmones, sukelia neigiamą reakciją. Nežinau, ar ten situacija kritinė, ji tikrai nėra gera, bet vargu ar galima vadinti kritine. Jeigu jau reikėtų riboti piliečių laisvę, galimybę judėti, tada – ką padarysi, reikėtų skelbti karantiną ir aktyviai kontroliuoti, kas kur vyksta. (…) Šiuo atveju savivaldybės tvarkosi kitomis priemonėmis, jų tikrai nemažai priimta“, – prisiminė ministras.
Praėjusį penktadienį Raseinių rajono savivaldybė savaitei atidėjo planus kreiptis į Vyriausybę dėl karantino, tačiau nuo šeštadienio įvedė rekomendacijas gyventojams visose viešose vietose dėvėti veido kaukes, mažiausiai dviem savaitėms atšaukti visas keliones į kitus rajonus, vengti bet kokių susibūrimų.
A. Veryga, kalbėdamas su Delfi, teigė, kad kol kas šiame rajone nurodymai – tik rekomendaciniai, jiems sustiprinti reikalingas karantinas.
„Bet ko gero, karantino režimo prievolė turėtų būti nustatyta ne darbo vietose, įmonėse, įstaigose, o visuotinai, o tam, matyt, reikėtų skelbti karantiną. Bet čia labai sudėtinga diskusija – viena vertus, sakoma, kad mažai pasitikima piliečiais, viskas sukama per kontrolės prizmę. Kita vertus, kai tai nėra prievolė, atrodo, nėra reikalo ir laikytis. Labai norėčiau tikėtis, kad žmonės laikosi vienų ar kitų priemonių ne todėl, kad bijo būti nubausti policijos, o dėl to, kad supranta, jog viruso plitimas tokiu būdu gali būti suvaldytas“, – sakė ministras.
Turi vilties pakeisti negatyviai nusiteikusius
Po pirmos bangos žmonės, atrodo, atsipalaidavo, tad kaukes dėvi nenoriai. Ministras A. Veryga sakė jaučiantis tokias nuotaikas ir gali rekomenduoti tik vieną – aiškinti apie asmens apsaugos priemonių naudą.
„Absoliučiai visų, matyt, neįtikinsime. Nesame unikali valstybė, po pirmos bangos reakcija yra kitokia, ir ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje žmonės protestuoja gatvėse, nesiruošia laikytis nei rekomendacijų, nei reikalavimų, o ten situacija buvo labai rimta. (…) Natūralu, kad žmonėms labai sunku patikėti, susitaikyti su grėsme. Kaip pakeisti tai? Tiesiog aiškinti kiekvieną dieną ir kantriai, duoti pavyzdžių. Būtų idealu, jei kiekvieną dieną matomi žmonės, elgesio modeliai nuolat apie tai primintų“, – apie galimą problemos sprendimo būdą kalbėjo A. Veryga.
Ministras kalbėjo, kad ypač griežtų priemonių šiuo metu imtis nebūtų protinga.
„Nemanau, kad mes galime kokių nors represinių priemonių imtis, baudimų konkrečių, nes žmonės pavargę nuo priemonių, neigiamų žinių“, – komentavo pašnekovas.
A. Veryga kalbėjo, kad į baimės dėl koronaviruso periodą jau negrįšime.
„Manau, į tokį lygį, tokią būseną, kuri buvo per pirmą bangą, kai dalį elgesio nulėmė baimės, nes niekas nežinojome, kaip viskas vystytis, mes jau negrįšime“, – prognozėmis dalijosi pašnekovas.
Koronaviruso grėsmę neigiantys žmonės pastebi gana mažą mirštamumą nuo šios infekcijos, pirštu beda į Švediją ir primena, kad ši liga pavojinga tik rizikos grupėms priklausantiems asmenims. A. Veryga priminė, kad sunkiai sirgti gali ir jaunesni asmenys.
„Liga puola ne tik rizikos grupės asmenis. Mes Lietuvoje turime ne vieną pavyzdį, aišku, tai nėra paaugliai, nėra dvidešimtmečiai. Bet turime 35–40 metų amžiaus žmonių, kurie pasakoja savo patyrimus, ir tikrai jiems ta liga nebuvo lengva, tiesa, jų yra labai nedaug. Liga daug pavojingesnė vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems lėtinių ligų“, – kalbėjo ministras.
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga ragino jaunus žmones pagalvoti apie galimybę ligą parnešti vyresnio amžiaus artimiesiems.
„Gali pasitaikyti komplikacijų ir jauniems žmonėms, be to, jie grįžta į namus ir gali parnešti virusą. Ir patys sirgdami lengva forma arba iš viso nejausdami simptomų gali ligą perduoti tiems, kuriems ji realiai bus pavojinga“, – Delfi sakė pašnekovas.
Mažai vilties dėl bendrų ES rodiklių
Ministras A. Veryga Delfi pirmadienį sakė turintis mažai vilties, kad visos Europos Sąjungos (ES) šalys susitars dėl unifikuotų rodiklių. Lietuva, nors pati peržengė 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą, ją taiko kitoms šalims.
„Gali rasti argumentų, pagrindžiančių ir į vieną, ir į kitą pusę, tikrai sudėtinga pasakyti, kuris iš apsisprendimų geresnis. Aišku, geriausia būtų, kad ES susitartų. Bet aš labai mažai turiu vilties, kad taip įvyks“, – sakė jis.
Ministras teigė, kad suderinti rodiklius visoje ES itin sudėtinga.
„Būtų gerai, kad logika būtų vienoda. Bet aš vargiai tikiu, kad susitarti pavyks Europai, nes labai skirtingos šalys, su labai skirtingais rodikliais. Kai kur jau daugiau nei 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų, kai kur – labai mažai, kaip Latvijoje. Labai sudėtinga tikėtis, kad šalys susitars; kol rodiklis geresnis, labai nesinori įsileisti kažką, kur yra blogiau. Dar vienas argumentas – neįsileisti dar daugiau sergančiųjų, kad situacija nebūtų blogesnė“, – tikino pašnekovas.
A. Veryga teigia, kad, nors tokio sprendimo logika kiek abejotina, tvarka nebus keičiama.
„Jeigu židiniai šalyje valdomi, sunku pasakyti, ar bus pasiūlymų tą rodiklį keisti. Bet ateityje gali būti visko. Kol yra židinių, yra logika tvarkyti įvežamus atvejus, kad jų ir nedaug“, – sakė jis.
Per dvi pastarąsias paras nustatytas 201 naujas užsikrėtimo koronavirusu atvejis šalyje, išauginęs bendrą susirgimų skaičių iki 4385. Per savaitgalį nuo infekcijos mirus dviem žmonėms bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius pasiekė 91.