Pastaraisiais metais ir taip gerais santykiais negalėjusios pasigirti Rusija ir JAV rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, regis, nusprendė žodinę konfrontaciją palikti prie uždarų derybų stalo. Formali priežastis brendo jau kurį laiką: įstrigusiose derybose dėl paskutinio reikšmingo dvišalio susitarimo – strateginės ginkluotės mažinimo („New START“) sutarties pratęsimo, regis, prieitas liepto galas, o abi pusės švaistosi ultimatumais, ir galimybė pasiekti kompromisą artimiausiu metu lieka minimali.

O tuo pat metu ne mažesnę priešpriešą ir tvyrančią įtampą rodantys veiksmai – įvairių karinių pratybų pavidalu vykstančios įspūdingų pajėgumų demonstracijos – jau peraugo į komišką lygį.

Ir JAV, ir Rusija pastarosiomis savaitėmis vėl kone matuojasi karine galia – beprecedenčiai strateginių bombonešių, žvalgybinių orlaivių skrydžiai virš Europos valstybių ar šalia jų rodo ir tam tikrą teritorijos žymėjimą, o strateginėse žinutėse netrūksta gūdžiausių Šaltojo karo laikų simbolių. Šalia jų Aliaksandro Lukašenkos nedaug ką bendro su realybe turintys pareiškimai apie galimą karą gali pasirodyti tik kaip duslus tikrosios galingų žaidėjų dvikovos aidas. O tikroji kova tik įsibėgėja.

Stebėjo atsargiai, bet akylai

Atrodytų, kad mojavimas ginklais prasidėjo rugpjūčio 9-ąją, kai po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje A. Lukašenka susidūrė su neregėtais protestais, o kaip vieną iš priemonių dėmesiui nukreipti pasirinko priešų ieškojimo išorėje taktiką: kliuvo Lietuvai, Lenkijai, JAV.

Pirmosios dvi šalys į A. Lukašenkos pareiškimus reagavo ypač rezervuotai ir atsargiai, o JAV netruko subtiliai atsakyti į Baltarusijos faktinio vadovo teiginius, kad prie sienos su Lietuva ir Lenkija esą permetama pusė šalies karinių pajėgų.

Šiaulių aviacijos bazėje dislokuoti ir ne per seniausiai viešai pademonstruoti du JAV armijos žvalgybiniai orlaiviai „RC-12 Guardrail“ nuolat zigzagais sukinėjasi Lietuvos oro erdvėje – elektroninės žvalgybos misiją vykdantys lėktuvai skraido tai šalia Kaliningrado srities, tai šalia pasienio su Baltarusija.

Tačiau pastaruoju metu amerikiečiai bei sąjungininkai dar labiau sustiprino savo žvalgybinius pajėgumus. Rugsėjo 21-ąją virš Lenkijos ir Lietuvos sukinėjosi dar trys panašūs orlaiviai – „Beechcraft King Air 350ER“.

Formaliai privačiai bendrovei priklausančiais lėktuvais pagal sutartį naudojasi JAV specialiųjų operacijų pajėgos. Tą pačią dieną virš Lenkijos ir Baltijos šalių žvalgybinę misiją atliko ir NATO ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės sistemos – AWACS orlaivis „E-3 Sentry“.

Su įjungtais autoatsakikliais skraidančių orlaivių operacijos, kai ne šiaip renkami žvalgybiniai duomenys, bet ir demonstratyviai Rusijai bei Baltarusijai rodoma stebėjimo misija, gali būti vertinamos kaip vienas subtilesnių signalų. Kitas signalas buvo tiesmukesnis.

Bombonešių žinutės Rusijai

Dar gegužę JAV pasiuntė kelis strateginius bombonešius „B-1B“, kurie atliko bombardavimo imitavimo misijas virš Baltijos ir Juodosios jūros.

JAV bombonešiai B-1 ir ukrainiečių naikintuvai
Foto: JAV Karinių oro pajėgų nuotr.

Prisiartinę prie Ukrainai priklausančio, tačiau Rusijos okupuoto Krymo amerikiečių bombonešiai pasuko atgal – tai buvo jau antras kartas nuo pernai, kai JAV strateginės aviacijos pajėgumai sukiojasi tarptautinėje oro erdvėje šalia Ukrainos, taip parodydami paramą Kijevui, – pernai virš Juodosios jūros skraidė keli „B-52“ bombonešiai.

Šį rugpjūtį JAV žinutė buvo dar aiškesnė – iš pradžių į Europą permesti šeši strateginiai bombonešiai „B-52“ apskrido visas NATO valstybes, tarp jų ir Lietuvą, o rugsėjo pradžioje pasirodė ir virš Ukrainos. Tai buvo precedento neturinti žinutė, mat nors tokie orlaiviai Ukrainoje yra svečiavęsi aviacijos šou metu jau anksčiau, šį kartą skrydžio tikslas buvo ne pasirodymas renginyje, o bendras patruliavimas Ukrainos oro erdvėje su šios šalies naikintuvais.

Ir ne bet kur, o prie pat Krymo, kuriame dislokuotos gausios Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgos. Tačiau šie milžiniški, dar nuo praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio tebeskraidantys JAV bombonešiai, nors ir savaime yra grėsminga jėga (kiekvienas jų gabena iki 20 sparnuotųjų raketų „AGM-86B“, kurių šūvio nuotolis siekia apie 2,4 tūkst. km), tebuvo jaukas.

Neatsitiktinai dar prieš „B-52“ pasirodymą virš Juodosios jūros jau sukiojosi JAV ir Jungtinės karalystės žvalgybiniai orlaiviai „RC-135“ bei „Sentinel R1“, kurie gali perimti įvairią elektroninę informaciją, pavyzdžiui, radarų signalus.

Ir nors rusai pademonstravo, kad jiems amerikiečių bombonešių bei žvalgybinių lėktuvų pasirodymas ypač nepatinka, – pavojingais manevrais rusų naikintuvų pilotai bandė provokuoti JAV bombonešius, tokį žaidimą amerikiečiai pakartojo dar kartą rugsėjo 23-iąją.

Virš Lenkijos, netoli sienos su Baltarusija, sukiojosi vienas bombonešis, o dar kitas per Rumuniją patraukė virš Juodosios jūros. Čia rusų veiksmų jau laukė keturi JAV ir Jungtinės Karalystės žvalgybiniai orlaiviai, vienas Čekijos karinių oro pajėgų lėktuvas ir du degalų papildymo ore orlaiviai iš Turkijos ir JAV. Virš Rumunijos ratus suko ir AWACS lėktuvas.

Rugsėjo 24-25 dienomis ši operacija buvo pakartota dar kartą, o JAV bombonešių šaukinių simbolika taip pat buvo neatsitiktinė – LeMay35, LeMay42, LeMay53, LeMay54. Tai – akivaizdi užuomina į JAV strateginės aviacijos Šaltojo karo metais tėvą – generolą Curtisą LeMay, kuris pagarsėjo savo ūmiu ir karingu būdu, vos nesukėlusiu Trečiojo pasaulinio karo Kubos krizės metu 1962-ųjų spalį. Išplėtęs strategines oro pajėgas iki dviejų tūkst. bombonešių, tarp jų ir „B-52“, C. LeMay ne veltui buvo pravardžiuojamas „demonu“, kuris pasisakė už branduolinį smūgį priešininkams, o jo būdas ir kita pravardė – „Didysis cigaras“ – tapo įkvėpimu vienam Stanley Kubriko kultinio filmo „Daktaras Streindžlavas, arba Kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“ („Dr. Strangelove or: How I Learned to Stop Worrying and Love the Bomb“) herojų.

Tokia iškalbinga demonstracija 2020 metais gali būti tik simbolinis gestas rusams, kurie Šaltojo karo laikais pagrįstai baiminosi, jog „pamišęs kaubojus generolas Lemay“ sukels karą.

Kita vertus, į strateginių JAV bombonešių pasirodymą Rusija negali nereaguoti – kiekvienas skrydis reiškia kad ir minimalią, tačiau galimybę, jog tai yra ne pratybos, o tikra misija siekiant suduoti smūgį Rusijos strateginiams objektams šalies gilumoje arba išorėje, šiuo atveju – okupuotame Kryme. Kita vertus, reagavimas taip pat reiškia Rusijos karinių radarų bei naikintuvų suaktyvėjimą.

Sparnuotosios raketos tvirtinamos prie B-52
Foto: JAV Karinių oro pajėgų nuotr.

O JAV ir sąjungininkų žvalgybinių lėktuvų skrydžiai tose vietovėse, kur sukiojasi amerikiečių bombonešiai, reiškia, kad NATO šalių galimybės surinkti daugiau vertingos informacijos apie rusų reakcijos laikus, signalus, veikimo modelius tik išauga.

Savo ruožtu Rusija atsakė panašiomis priemonėmis – į Baltarusiją šią savaitę buvo permesti Rusijos strateginiai bombonešiai „Tu-22M“ ir „Tu-160“, kurie taip pat gali gabenti sparnuotąsias raketas. Amerikiečiai ir vėl neatsiliko, o rusų budrumas buvo išbandytas Rusijos reiškiamoje interesų zonoje – Arktyje.

Iš Aliaskos pakilę du bombonešiai „B-1B“ virš Arkties vandenyno palei Rusijos teritorinius vandenis nuskrido iki pat Norvegijos krantų ir grįžo atgal, dar du iš tos pačios bazės pakilę tokie pat bombonešiai praskriejo virš Ramiojo vandenyno netoli Guamo. Kitas bombonešis, „B-52“, kuo ramiausiai perskirdo vadinamąjį Suvalkų koridorių – siaurą 100 km ruožą, esantį Lietuvos ir Lenkijos pasienyje ir apsuptą Rusijos bei Baltarusijos karinių poligonų.

Lyg tokių simbolinių skrydžių būtų negana, abi valstybės nusprendė „pasimatuoti“ dar ir dydžiais, o, tiksliau, – nuotoliais.

Po to, kai Rusija rugsėjo 19-ąją pasigyrė, kad bombonešiai „Tu-160“ esą pasiekė pasaulio rekordą – ore praleido net 25 valandas ir nuskrido per 20 tūkst. km, į tai kaipmat sureagavo JAV strateginių pajėgų vadovybė – „Twitter“ išplatino įrašą, jog būtent amerikiečiams kol kas priklauso pirmų trijų vietų rekordai.

2014 metais bombonešis „B-1B“ be sustojimo skraidė 30 valandų virš Ramiojo vandenyno, 2001-aisiais bombonešis „B-2“ nenusileidęs skraidė net 44 valandas, o 1957-aisiais bombonešis „B-52“ ore išbuvo net 45 valandas. Vien šių metų balandį JAV bombonešiai „B-1B“ ore praleido 32 valandas.

Galios simboliai prieš derybas

Toks kiek neįprastas amerikiečiams viešųjų ryšių varžymasis, pasak brigados generolo Adriano Spaino, kuris JAV karinių oro pajėgų Europoje vadavietėje yra atsakingas už planavimą, programas ir analizę, atspindi „varžymąsi kiekvieną dieną“.

„Skraidome tarptautinėje erdvėje virš Baltijos ir Juodosios jūrų ten, kur mums leidžiama tai daryti kartu su sąjungininkais, ir kartu užtikriname, kad Rusija nieko negali padaryti, siekdama išardyti mūsų aljansus“, – tikino A. Spainas.

Kita vertus, tokie bombonešių skrydžiai turi ir dar vieną tikslą. Be jau minėtų simbolinių ir praktinių
sumetimų, Rusijai tai yra ir dar viena žinutė. Dažnai pamirštama JAV ir Rusijos derybų dėl strateginės ginkluotės mažinimo dalis – tai, kas sudaro šią strateginę ginkluotę. Įprasta manyti, kad „New START“ sutartis yra apie branduolinius ginklus ir jų pristatymo priemones, o pastarosios dažniausiai įsivaizduojamos kaip tarpžemyninės balistinės raketos.

Tiek 2010–2011 m. suderėtos JAV ir Rusijos START sutarties, tiek naujosios ar pratęsiamo susitarimo esmė – branduolinių galvučių bei jų pristatymo priemonių skaičius. Rusija šiuo metu turi 6375 branduolines galvutes, JAV – 5800. Tačiau dislokuotų galvučių, t. y. tų, kurios pritvirtintos prie įvairių raketų, Rusija gali turėti 1570, o JAV – 1750.

Vienu metu nė viena pusė negali viršyti 800 dislokuotų paleidimo įrenginių – tarpžemyninių raketų (viena jų gali gabenti iki 10 galvučių), povandeninių laivų su tokiomis raketomis ir bombonešių. Būtent pastarieji yra priskirti START susitarimui, mat tiek Rusija, tiek JAV pastaraisiais metais sparčiai modernizavo savo strateginius bombonešius – Rusija investavo į „Tu-22M“ ir „Tu-160“ gamybos atnaujinimą, o JAV – į „B-52H“modernizavimą.

V. Putinas ir Tu-160

Abi šalys kuria naujus bombonešius, tiesa, JAV šioje srityje lyderiauja ir bombonešis „B-21“ artimiausiais metais turėtų būti pristatytas viešai, o tokių turi būti pagaminta per 100. Rusijos naujos kartos bombonešio „PakDa“ programa kol kas stringa.

Vis dėlto patys rusų ir amerikiečių bombonešių skrydžiai virš Europos yra ir savotiška reklama jiems – gebėjimų pademonstravimas tiek saviems, tiek varžovams ar galimiems priešininkams. Vien tai, kad nuo 6–7 dešimtmečių skraidantys „B-52H“ ne tik tebėra ore, bet ir atlieka strateginio atgrasymo misijas, kurias tęs į atsargą nurašius naujesnius bombonešius „B-1B“ ir „B-2“, rodo šio orlaivio tvarumą ir daugiafunkciškumą.

Iš 76 JAV karinėse oro pajėgose skraidančių bombonešių apie 30 yra bet kurią akimirką pasiruošę kilti ir nuskristi į bet kurį pasaulio tašką pristatyti mirtiną krovinį – greitai tokių krovinių bus dar daugiau JAV vystant hipergarsines raketas.

Tokie pajėgumai Kremliui nėra gera žinia ne tik todėl, kad Rusijos bombonešių programos nesugeba išlaikyti esamų pajėgumų ir juos sparčiai pakeisti naujais dėl lėšų stygiaus, bet ir todėl, kad artimiausiu metu gali būti dar blogiau. START sutartis, kuri riboja tiek branduolinių galvučių, tiek raketų, tiek bombonešių skaičių abiem valstybėms, yra naudinga, bet kartu ir žalinga, jei jos norėtų keisti minėtus skaičius. START sutartyje numatytas kontrolės mechanizmas, per pastarąjį dešimtmetį jis efektyviai veikė – abiejų šalių inspektoriai per metus galėdavo surengti po keliolika nenumatytų vizitų į priešininkų bazes ir patikrinti, kaip abi pusės laikosi įsipareigojimų.

Tokia praktika neįtiko JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai, ji paties D. Trumpo iniciatyva siekė sugriauti kuo daugiau dvišalių susitarimų su Rusija dėl pagrįstų arba išgalvotų priežasčių. Pavyzdžiui, Rusija buvo pagrįstai kaltinama pažeidusi vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų susitarimą (INF) – šią sutartį abi šalys galiausiai nutraukė. Tačiau tuo pat metu JAV nepagrįstai kaltino Rusiją pažeidus „Atvirojo dangaus“ sutartį – amerikiečių sąjungininkams svarbią ir labiau simbolinę nei praktinę sutartį, kurios sunaikinimo pirmiausia siekė keli įtakingi JAV senatoriai ir lobistai, pateikę melagingų argumentų apie Rusijos neva vykdytus pažeidimus.

START susitarimas taip pat nežavi JAV administracijos ir D. Trumpas jau leido suprasti, kad norėtų iš esmės naujo susitarimo. Į Rusiją atvykęs ir interviu dienraščiui „Kommersant“ davęs JAV specialusis pasiuntinys Marshallas S. Billingslea atvirai išdėstė kiek arogantišką JAV poziciją.

Anot pasiuntinio, JAV siekia pasiekti susitarimą įstrigusiose derybose labai greitai – iki lapkričio 3-iosios, kai JAV vyks prezidento rinkimai. Sutarties automatinio vienkartinio pratęsimo 5 metams esamomis sąlygomis esą galima būtų tikėtis po 2021-ųjų vasario, kai baigia galioti dabartinis susitarimas, tačiau toks variantas pernelyg nežavi Maskvos, mat riboja rusų strateginius pajėgumus, dėl kurių vystymo apetitas yra smarkiai išaugęs.

Be to, Maskva jau išreiškė norą į susitarimą įtraukti JAV taktinius branduolinius ginklus – bombas, kurios yra dislokuotos keliose bazėse Europoje. Amerikiečiai nė nesutinka svarstyti tokio klausimo, juo labiau kad šios branduolinės bombos yra ne tik amerikiečių, bet ir visos NATO branduolinio atgrasymo dalis.

Kita vertus, JAV skubėjimas susitarti tokiomis sąlygomis, kokios buvo, bet svarbiausia – iki rinkimų, taip pat aiškinamas labai paprastai: po jų, jeigu D. Trumpas bus perrinktas, JAV derybų sąlygos tik griežtės, o Vašingtonas bus dar mažiau linkęs siekti kompromisų ir nusileisti derybose.

JAV neslėpė savo tikslų į naują START susitarimą įtraukti Kiniją, kuri visiškai nepageidauja būti derybų dalyvė, ir riboti savo branduolinio arsenalo. Pasak M.S. Billingslea'os, JAV tenkina ir toks variantas, kad derybos iš viso žlugs ir START sutartis nebus atnaujinta – esą amerikiečiai tam jau ruošiasi smarkiai padidinti savo modernizuojamojo branduolinio arsenalo galimybes.

Be to, naujo susitarimo derybų sąlygomis amerikiečiai nusimatė ir tikrinimo procedūrų naujų Rusijos pajėgumų objektuose bei sąlygų peržiūrą per trumpesnį nei 5 metų laikotarpį – tai taip pat nėra palankūs veiksniai Rusijai: JAV inspektorių patikrinimai rusų šiuo metu slaptuose objektuose nežavi Rusijos gynybos ministerijos. Bet amerikiečių grasinimai išplėsti savo branduolinį arsenalą, kitaip nei skambūs V. Putino pareiškimai apie „stebuklingus ginklus“, Rusijoje kelia realią baimę, o ne pašaipas, kaip V. Putino atveju, kai pažadai apie galingas raketas baigiasi nesėkmėmis.

JAV grasinimų įgyvendinimas realiai pažeistų galios pusiausvyrą, kuri ypač svarbi tarp abiejų šalių, tačiau pirmasis ginklavimosi varžybas pradėjęs arba apie jas viešai paskelbęs V. Putinas dabar gali tikėtis pjauti tai, ką pats pasėjo: JAV rodo, kad yra pajėgios varžytis branduolinėse varžybose su Rusija ir Kinija vienu metu. Jei Kinija yra pajėgi priimti JAV iššūkį, tai Rusijos gebėjimai varžytis su JAV kelia vis didesnių abejonių dėl apgailėtinos Rusijos ekonomikos būklės.