Kad berniukas buvo daugybę kartų prievartaujamas, policijos pareigūnams jo motina pranešė tik po ketverių metų, kai šis, dar neturėdamas keturiolikos metų, kilus agresijos ir pykčio priepuoliui peiliu užpuolė savo brolį; ligoninėje medikams vaikas prisipažino, kad jaučia pyktį ir norą žaloti, nes prieš kelerius metus su juo buvo netikras brolis atlikdavo seksualinio pobūdžio veiksmus.
Netikras brolis – berniuko tėvo sugyventinės sūnus. Jam dabar jau devyniolika, tačiau jis kategoriškai neigė, kad seksualiai prievartavo mažametį, kai šis maždaug metus gyveno kartu su tėvu.
Kad mažametis patyrė seksualinę prievartą, abejonių nekilo nei teismo medicinos ekspertams, nei psichiatrams – jie nurodė, kad mažametis apie praeities potyrius nėra linkęs kalbėti, tačiau konsultacijų metu „kalbantis apie netinkamą elgesį jo atžvilgiu pastebimos intensyvios gėdos, pasišlykštėjimo reakcijos“.
„Nukentėjusiojo emocijos, nenoras pasakoti apie įvykius, taip pat ir pats pasakojimas parodo, jog jis pasakojo apie realius įvykius“, – teigė su mažamečiu bendravusi specialistė. Jos teigimu, nors jau praėjo ne vieni metai po patirtos prievartos, tačiau vaikas padarinius jaučia iki šiol.
„Nukentėjusįjį stipriai paveikti galėjo patirtos ir seksualinė prievarta, ir fizinė prievarta, ir nukentėjusiojo apleidimas“, – pabrėžė ji.
Tuo metu ekspertė, bendravusi su mažamečiu, konstatavo, kad vaikas nėra linkęs išsigalvoti nebūtų dalykų ir nefantazuoja, realistiškai apibūdina aplinkybes, o paklaustas apie lytinius santykius, jis labai jautriai reaguoja, o tai parodo jo neigiamą patirtį.
„Pasakodamas apie prievartą vaikas nurodė konkretų asmenį, kalbėjo apie konkrečius įvykius, – teigė ekspertė. – Mačiau nukentėjusiojo vengimo, pasibjaurėjimo reakcijas, jis sakė, kad nori viską užmiršti, jam nemalonu, jo reakcijos buvo adekvačios. Nukentėjusiajam nustatytos labai stiprios emocinės reakcijos dėl patirtos prievartos, atsižvelgiant į jo reakcijas, man nėra abejonių, kad nukentėjusysis patyrė tai, apie ką kalba.“
Ji taip pat užsiminė, kad bendraudama su mažamečiu sužinojo, kad nors ir praėjo nemažai laiko po seksualinės prievartos panaudojimo, vaikas, nors ir nepalaiko ryšių su savo prievartautoju, tačiau nuolat girdi jo balsą, naktimis sapnuoja.
„Nukentėjusysis yra apleistas vaikas, turintis daug nuoskaudų, nepasitiki suaugusiais, be to, jis patyrė fizinę prievartą“, – sakė ekspertė.
Apie tai berniukas papasakojo ir per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant psichologei.
Iš baudžiamosios bylos: „Pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametis nukentėjusysis parodė, kad tuo metu, kai buvo trečiokas ir gyveno pas tėvą, jo netikras brolis liepė daryti nešvankius dalykus, liepė čiulpti. Ką čiulpti nesakys, turite suprasti. Jis pasakydavo: „Ateik čia“. Tada pasikviesdavo į tėvų kambarį ir gulėdavo lovoje nusimovęs apatines kelnaites, o jis (mažametis) turėdavo daryti tą dalyką, jis jam liepdavo čiulpti. Tą turėdavo daryti, nes tėvai neduodavo valgyti. Už tai jam netikras brolis duodavo sumuštinį, pirmą kartą davė du eurus. Jeigu jis būtų nesutikęs, nežino, kas būtų buvę. Jis jausdavosi blogai. Taip vykdavo kartą į savaitę ar į dvi savaites, tęsėsi ilgiau nei metus laiko. Nežino, kiek iš viso kartų buvo, gal penkiolika, gal truputį mažiau. Apie tai jis niekam nepasakojo, nes bijojo, kad niekas nepatikės. Kai gyveno jau pas motiną, apie tai jai papasakojo. Kai gyveno pas tėvą su pamote, jis buvo mušamas ir skriaudžiamas.“
Vaikas taip pat prisipažino, kad netikras brolis grasindavo, jog susisodoros, jeigu šis kam nors prasitars: „Tau tada bus galas“.
Apie tai, kad mažametis patyrė seksualinę prievartą, patvirtino ir jo brolis, kuris tuo metu taip pat gyveno tėvo ir pamotės namuose – čia vaikai buvo apgyvendinti po tėvų skyrybų, nes motina ėmė piktnaudžiauti alkoholiu. Tiesa, butelio iš rankų nepaleisdavo ir vaikų tėvas.
Pas ikiteisminio tyrimo teisėją seksualiai prievartauto mažamečio brolis pasakojo: „Tuo metu, kai tėvas su pamote išvažiuodavo į miestą, netikras brolis pasikviesdavo mano brolį į kambarį ir ten užsidarydavo, po to jis sakydavo, jog ten jį tvirkindavo. Kaip tvirkindavo, brolis nesakydavo, bet jis būdavo išbalęs, lyg jį pykintų. Jeigu brolis neidavo, tai netikras brolis jį pasiimdavo ir nusinešdavo. Taip vykdavo kiekvieną savaitę, į savaitę tris kartus, tęsėsi apie metus laiko, buvo apie 15 kartų.“
Apie tai vėliau abu vaikai buvo papasakoję savo motinai, tačiau ši nepatikėjo, bet tuomet, kai jai vėl buvo sugrąžinti vaikai, apie sūnaus patirtą prievartą tėvo namuose papasakojo Vaiko teisių tarnybos darbuotojai. Tik ši niekuo negalėjo padėti. Maža to, pareiškė, kad jau praėjo nemažai laiko, vaikas neturi jokių įrodymų, todėl nieko nepavyks įrodyti.
Dėl seksualinio mažamečio prievartavimo netikras brolis baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas jau sulaukęs pilnametystės. Tačiau jis kategoriškai neigė, jog berniuką buvo pavertęs savo sekso žaisliuku.
Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme jis teigė, kad pareigūnai net netyrė versijos, jog nukentėjusysis „galėjo patirti tam tikrus išgyvenimus ar net prievartą ir iš kitų asmenų“. Be to, jis pažymėjo, kad nukentėjusiojo brolio parodymai „yra nekonkretūs ir nelogiški, jais remtis negalima“.
„Tai, jog prokurorų kaltinime nurodytus veiksmus padariau būtent aš, yra tik tikimybė, bet tai galėjo padaryti ir kiti asmenys, juo labiau, kad nukentėjusiajam gyvenant pas motiną iki persikėlimo gyventi pas tėvą ir vėliau sugrįžus į namus buvo girtaujama, nesirūpinama vaiku, pranešimas apie galimai padarytą nusikaltimą pareikštas tik po ketverių metų“, – sakė dabar jau devyniolikos metų sulaukęs vyras.
Tuo metu Kauno apygardos teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos duomenis, konstatavo, kad nekyla abejonių dėl prieš mažametį panaudotos seksualinės prievartos ir kad tai padarė būtent vaiko netikras brolis. Už tai, kad oraliniu būdu išnaudojo devynmetį, teismas vyrui skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Bet šį nuosprendį nuteistasis apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Jo skundą išnagrinėjusiems teisėjams nekilo abejonių dėl nuteistojo kaltės, tačiau jie suabejojo, ar pagrįstai mažamečiui gyvenimą sugriovęs prievartautojas yra siunčiamas į pataisos namus.
Todėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai nutarė nuteistajam sušvelninti paskirtą bausmę – paskirtą penkerių metų laisvės atėmimą atidėti trejiems metams. Jeigu per šį laikotarpį vyras nusikals, jam teks atlikti skirtą bausmę, o jeigu nenusikals, bus laikoma, kad bausmę jau atliko. Be to, teisėjai nuteistajam paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą: įpareigojo vienerius metus būti namuose nuo 22 iki 6 val., taip pat mokytis arba dirbti.
Be to, iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai buvo priteistas 6 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.
„Nepilnametis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, kitus nepatogumus, dėl jo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, šiuo metu nukentėjusiajam reikalinga specialistų pagalba, pasekmės progresuoja“, – nurodė teisėjai. Jie atsisakė patenkinti nukentėjusiojo ieškinį visiškai – vaikui atstovaujanti motina prašė priteisti 15 tūkst. Eur.