Panevėžietis Kazimieras jau kurį laiką vartoja kompensuojamuosius širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančius vaistus. Kazimieras visada pirkdavo pakuotes po 56 tabletes. Gydytojas išrašydavo dvi tokias pakuotes, tai yra 112 tablečių. Už tiek vaistų panevėžietis anksčiau vaistinėje palikdavo apie devynis eurus, šiemet – apie 12 eurų.
„Praėjusią savaitę man vėl išrašė tiek pat tų pačių vaistų. Nueinu į vaistinę, o ten, pasirodo, nebeprekiaujama pakuotėmis po 56 tabletes, tik po 28-ias“, – pasakoja Kazimieras.
Tokie pokyčiai reiškia, kad pirkėjui tenka krapštyti daugiau eurų.
Apkeliavęs keletą vaistinių Panevėžyje, Kazimieras sužinojo, kad šių kompensuojamųjų vaistų didesnėmis pakuotėmis greičiausiai niekur nebėra ir net neplanuojama turėti. Vyrui amą atėmė, kai vaistinėje išgirdo, kokią priemoką turės sumokėti.
„Už 112 tablečių – 4 dėžutes po 28 tabletes – priemoka net 24 eurai. Anksčiau už dvi pakuotes po 56 tabletes užtekdavo 12 eurų. Už ką mes mokame – ar už vaistus, ar už pakuotes?“ – piktinasi apstulbęs panevėžietis, vis dar nenusipirkęs išrašytų vaistų.
Dabar Kazimierui keistai atrodo valdžios pasigyrimai, kad kompensuojamieji vaistai pinga. Mat vaistus perkant mažesnėmis pakuotėmis susidaro didesnė suma, nei būdavo už didesnes.
Teks susitaikyti
Panevėžyje veikiančios Juro vaistinės savininkas Juras Kirkus pripažino, kad šiuo metu kai kurių gamintojų vaistų Lietuvoje pradeda trūkti.
„Pavyzdžiui, yra prancūzų gamintojas „Sanofi“, kurio tikrai populiarūs vaistai „Prestarium“, „Preductal“, o jų pradeda trūkti“, – pastebi J. Kirkus.
Ir tai, anot jo, ne vieninteliai vaistai, kurių pacientai kartais ieško net per kelis miestus. Pasak J. Kirkaus, ir Kazimiero minėtųjų vaistų didesnėmis pakuotėmis vaistinėse jau nebėra.
„Mes taip pat esame susidūrę su problemomis dėl šių vaistų pakuotės. Atėjęs žmogus atsisakė pirkti mažesnę pakuotę. Jis vylėsi rasi 56 tablečių pakuotę, nors abejoju, ar kur tokių dar yra. O kuo mažesnė dėžutė, tuo didesnė priemoka išeina ir su tuo tenka susitaikyti“, – kalbėjo vaistininkas.
Būtent šių vaistų, anot J. Kirkaus, nelabai yra kuo pakeisti, nes preparatas – sudėtinis.
„Būtų daug blogiau, jeigu jų iš viso nebūtų“, – sako panevėžietis.
J. Kirkus svarsto, kad tokie pokyčiai gali būti susiję ir su maža Lietuvos rinka – galbūt farmacininkams paprasčiausiai neapsimoka dėl kelių tūkstančių dėžučių leisti liniją ir gaminti vaistus tam tikro dydžio lietuviškomis pakuotėmis. Kita priežastis galėtų būti bazinių kainų kaita. Pasak jo, kuo mažesnė bazinė kaina, tuo didesnė priemoka.
Kritikuoja kompensavimo tvarką
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė teigė nežinanti, kokios konkrečios priežastys nulėmė, kad neliko vaistų „Tarka“ didesnių pakuočių. Tačiau kalbant apie kompensuojamuosius vaistus, anot V. Augustinienės, per šiuos ketverius metus dėl vaistų kompensavimo susiklostė baisi situacija.
Kompensuojamųjų vaistų kainynai keičiasi kas tris mėnesius. Tad nuo spalio 1 dienos vėl laukia pokyčiai.
„Tie kainynai keičiasi kas tris mėnesius ir vėl bus nežinia kas – gali iš viso nebelikti kokių nors vaistų“, – nuogąstauja V. Augustinienė.
Anot jos, orientuojamasi į pigiausius vaistus, o jeigu jie brangesni – pacientui tenka pačiam mokėti.
„Jei vienos vaistų grupės apskaičiuota bazinė kaina yra, tarkime, kokie penki eurai, kokia nors firma pasiūlo dar pigesnį vaistą, tuomet bazinė kaina perskaičiuojama ir tie vaistai, kurie šią kainą viršija keliais centais, braukiami lauk“, – aiškina Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė.
Anot jos, yra daugybė naujesnių vaistų, kurie nekompensuojami.
„Yra vaistų, kurie sumažina gliukozės kiekį kraujyje ir apsaugo nuo širdies, inkstų ligų, tačiau jų paprasčiausiai nekompensuoja. Jie kompensuojami tik tada, kai jau visiškai niekas nepadeda, tačiau tada ir jie nebepadės. Jei gydytojas iš karto galėtų tokį vaistą paskirti, žmogus išvengtų komplikacijų. Svarbu, kad šiandien pigu, o kas bus rytoj, negalvoja“, – piktinasi V. Augustinienė.
Evaldas Stropus
Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas
Vaisto „Tarka“ paciento priemoka trečiąjį šių metų ketvirtį nesikeitė ir buvo tokia, kaip antrąjį: už 28 tablečių pakuotę – 4,12 euro, už 56 tablečių pakuotę – 6,36 euro. Pirmąjį ketvirtį priemoka už mažesnę pakuotę buvo 4,12 euro, už 56 tablečių pakuotę – 4,71 euro.
Maksimali priemoka už pakuotę 2019 m. II–IV ketv. ir 2020 I ketv. buvo 4,71 euro, o nuo 2020 m. II ketv. – 6,36 euro.
Šis vaistas yra sudėtinis vieno tiekėjo vaistas ir pagal LR Vyriausybės nutarimą Nr. 994 jam gali būti taikoma maksimali leistina paciento priemoka, nepriklausomai nuo bazinės kainos. Paciento priemoka yra skirtumas tarp vaisto mažmeninės ir bazinės kainos, tai yra ji priklauso nuo gamintojo kainos ir bazinės kainos.
Sudėtinio vieno tiekėjo vaisto leidžiama maksimali paciento priemoka gali būti iki 6,36 euro, todėl tiekėjas, atsižvelgdamas į tai, teikia kainą Lietuvai. Kaip informavo vaisto tiekėjas, didelė pakuotė nebebus tiekiama į Lietuvą ir vaistinėse yra išparduodami likučiai. Tiekėjo duomenimis, didelių pakuočių yra daugiau kaip 50 vaistinių. Mažos pakuotės ir toliau bus tiekiamos Lietuvai.
Reikia pažymėti, kad gamintojas, atsižvelgdamas į kainodarą, pats sprendžia, kokias pakuotes tiekti į rinką, o kartu ir kompensuoti.
Šis vaistas yra sudėtinis ir jį būtų galima pakeisti 2 atskirais vaistais, esančiais jo sudėtyje, kurie yra šiuo metu kompensuojami.
Tiekėjai dėl gamybos ar tiekimo sutrikimo kreipiasi į VLK, kad vienas ar kitas vaistas (ar atskira pakuotė) būtų išbraukti iš kainyno. Jei į Lietuvą nebetiekiamas vaistas neturi analogų, VLK stengiasi rasti tiekėją, kuris pateiktų analogišką, nors ir neregistruotą Lietuvoje, vaistą, kad pacientai nepajustų trūkumo. Šiuo atveju vaisto trūkumo nėra, yra tik 1,88 euro priemokos perkant ne 1 didelę, bet 2 mažas pakuotes, klausimas.