Kad Lietuvai nesiseka išlaikyti lyčių balanso skirtingose srityse, rodo ir visoje Europos Sąjungoje sudaromas lyčių lygybės indeksas. Vis dėlto, teigia „Delfi“ kalbinti specialistai, problemų kyla ne todėl, kad kažkurioje srityje dirba per daug moterų, bet todėl, kad dėl nelygių galimybių jos užima mažiau prestižines darbo vietas. O daugumoje vadovų kėdžių, taip pat ir švietimo sistemoje, sėdi vyrai.

Vadina seksizmu

Vakar kalbėdama apie moterų situaciją Lietuvoje D. Nausėdienė teigė, jog jos dažnai prisijungia prie sistemų, kur nėra ieškoma realių problemų sprendimų, ir kėlė klausimą, ar moteris dėl to gali ką nors padaryti.

Anot D. Nausėdienės, egzistuoja stereotipas, esą sritys, į kurias įsilieja daugiau moterų, tampa sėkmingesnės. Tačiau, anot pirmosios šalies ponios, tai paneigia situacija švietimo sistemoje.

„Švietimo sistemos srityje dirba 79 proc. moterų, bet jeigu mes pasižiūrėsime į švietimo sistemos rodiklius, pamatysime, kad pagrindiniai rodikliai, tie, kurie turėtų augti, nuolat smunka žemyn. Tie, kurie turėtų smukti, nuolat auga aukštyn“, – D. Nausėdienę citavo portalas 15min.lt.

Anot Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės, tokie teiginiai yra seksistiniai.

„Tokį pasisakymą vertinčiau kaip seksistinį pasisakymą, nes kalbėdami apie švietimo sistemos sėkmę ar nesėkmę turėtume atkreipti dėmesį į sprendimų priėmėjus ir pasižiūrėti, kas gi juos priima, kas formuoja švietimo politiką ir kodėl mes turime tokį lyčių disbalansą vienoje ar kitoje srityje. Taip, akivaizdu, kad švietimo sistemoje yra didelis atotrūkis, bet tai nėra vienintelė sistema, kur yra toks disbalansas.

Jeigu žiūrėtume į Europos Sąjungą (ES), mes iš tikrųjų patenkame tarp tų šalių, kuriose yra didžiausia segregacija darbo rinkoje. Bet tai yra sisteminė problema ir kaltinti žmones, kurie ten dirba, yra visiškai neteisinga. Nemanau, kad sistema prastai funkcionuoja dėl to, kad ten dirba daugiau moterų“, – sakė ji.

Margarita Jankauskaitė

Savo ruožtu lygių galimybių ekspertas Donatas Paulauskas atkreipė dėmesį, kad nors dėl prastos švietimo sistemos D. Nausėdienė tiesiogiai pedagogių ir neapkaltino, tai įskaityti tarp eilučių buvo galima.

„Man atrodo, kad tas komentaras apie moterų dalį švietimo srityje buvo gana neatsargus ir neįsigilinus į dalyko esmę, bandant improvizuoti šia tema, kuri gal atrodo labai lengva, bet iš tikrųjų yra daug niuansų ir reikia tam tikros kompetencijos norint ką nors prasmingo pasakyti. Dabar mes tarsi gavome žinutę, kad moterys negali nieko pakeisti švietimo sistemoje, nors jų yra labai daug. Tos švietimo sistemos kokybė pernelyg prasta ir yra visokių kitokių neigiamų reiškinių. Toks paaiškinimas tarsi priveda prie išvados, kad sistema yra tokia, nes tos moterys bejėgės, ir jeigu būtų daugiau vyrukų, jie išspręstų problemas“, – kalbėjo specialistas.

Prezidentūra: Nausėdienė norėjo atkreipti dėmesį į moterų įgalinimą

„Delfi“ paprašius pačios D. Nausėdienės praplėsti, ką savo teiginiais ji norėjo pasakyti, komentarą redakcijai atsiuntė prezidento komunikacijos grupė. Jame teigiama, kad pirmoji šalies ponia siekė pabrėžti, jog vien moterų skaičiaus didinimas konkrečioje srityje rezultatų neduos, svarbus ir jų dalyvavimas priimant sprendimus.

Diana Nausėdienė norėjo pabrėžti, jog norint skatinti moterų lyderystę neužtenka, kad moterų skaičius vienoje ar kitoje profesinėje srityje tiesiog matematiškai didėtų. Svarbu, kad kartu įvyktų ir tų moterų įgalinimas.

Švietimo sistema buvo paminėta kaip pavyzdys – šioje srityje dirba itin daug moterų, tačiau jos dažnai nėra įgalintos tinkamai ją tobulinti ar keisti. Todėl, pirmosios ponios požiūriu, svarbu užtikrinti galimybes didinti moterų įgalinimą suteikiant didesnes galimybes šioje srityje joms daryti karjerą, įsitraukti į dialogą ir sprendimų priėmimus“, – rašoma redakcijai atsiųstame komentare.

Diana Nausėdienė

Vis dėlto M. Jankauskaitė tokios žinutės iš pirminio pasisakymo teigė neišgirdusi.

„Aš neįžvelgiu to iš pasisakymo. Kaip tik manau, kad padidinus moterų skaičių ten, kur jų dabar tragiškai trūksta, pavyzdžiui, sprendimų priėmimo gretose ir politikoje, net neabejoju, kad mūsų politika būtų kur kas kokybiškesnė.

Mes kalbame apie tai, kad mūsų politika yra vykdoma tokiu būdu, jog nepagrįstai nuvertinamos socialinės sritys. Jos mūsų visuomenėje nelaikomos prestižinėmis. Ir dėl to, kad jos nelaikomos prestižinėmis, ten yra mažesni atlyginimai, o vyrai atseit tradiciškai neina dirbti ten, kur yra mažesni pinigai. Štai, kokia yra problema“, – kalbėjo M. Jankauskaitė. Ji pridūrė, kad būtent nepelnytai nuvertintose srityse ir susidaro situacija, kai didžioji dalis darbuotojų yra moterys.

Tai, anot jos, tik rodo lyčių lygybės tam tikrose gyvenimo srityse nebuvimą.

„Mes susiduriame su tokiu paradoksu, nes esame įpratę girdėti, kad tragiškai trūksta jėgos, kalbant apie visokias IT specialybes. Mes sukame galvą, ką čia padaryti, kad pritrauktume žmonių į tas profesijas. Bet mes kažkodėl tylime, kad dramatiškai žmonių trūksta socialinėje srityje. Mes esame senstanti visuomenė, mums iš tikrųjų reikia kokybiškų, išplėtotų paslaugų“, – pabrėžė M. Jankauskaitė.

86 proc. švietimo ministrų – vyrai

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis vertinti paties D. Nausėdienės pasisakymo nenorėjo, tačiau atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje didelis lyčių disbalansas yra kalbant apie vadovaujamas pareigas. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle rašė jis, 86 proc. Lietuvos švietimo ministrų buvo vyrai.

„Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad kai vertiname atskirų sektorių rezultatus ir galimas jų priežastis, reikėtų žiūrėti ne tik į tai, kaip atstovaujama skirtingoms lytims, bet ir kas bei dėl kokių priežasčių užima vadovaujamas pozicijas. Kodėl tarp ministrų, mokyklų ir universitetų vadovų tiek mažai moterų? Ar tai nėra sąmoningos diskriminacijos ar neigiamų išankstinių nuostatų pasekmė? Panašių problemų matome daugelyje sektorių – tiek viešajame, tiek privačiose įmonėse“, – teigė N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis

Kad Lietuvoje moterims sunku prasibrauti į vadovaujančias pozicijas rodo ir EIGE Lyčių lygybės indeksas. Pagal galios Lietuva yra surinkusi tik 32,5 balus iš 100, kas rodo, jog šioje srityje iki lygybės mums labai toli. Be to, situacija čia ne tik nesitaiso, bet dar ir prastėja.

„Lietuvos galios srities rodiklis yra 32,5; palyginti su 2005 m., jis sumažėjo 4,8 balo. (-4,1 balo nuo 2015 m.). Lietuva užima 21 vietą Europos Sąjungoje ir yra viena iš trijų valstybių narių, kuriose padėtis šioje srityje pablogėjo“, – rašoma 2019 m. EIGE ataskaitoje.

Lietuva praėjusių metų pradžioje Europoje taip pat nuskambėjo kaip šalis, kurios Ministrų kabinete nebuvo nė vienos moters.

„Dėl lyderystės švietimo sistemoje – tiek kalbant apie ministrų lygį, tiek apie mokyklų vadovus, kitų švietimo institucijų vadovus, man atrodo, XXI a. niekas neabejoja, kad išankstinių nuostatų ir diskriminacijos tarp moterų ir vyrų neturėtų būti. Ir būtent vadovaujamose pareigose Lietuvoje daugelyje įmonių bei viešo sektoriaus institucijų moterų yra mažai. Ir tai yra problema“, – teigė N. Mačiulis.

EIGE Lyčių lygybės indeksas (Lietuva)

Yra tyrimų apie feminizacijos ir berniukų mokymosi rezultatų ryšį

Kaip „Defli“ sakė D. Paulauskas, didelio masto tyrimų, kurie pagrįstų D. Nausėdienės žodžius apie švietimo kokybę ir moterų skaičių sistemoje, nėra.

„Įdomiau lyčių lygybės kontekste tai, kad yra tyrimų ir ekspertų, kurie mano, jog didesnis moterų skaičius tarp mokytojų – švietimo darbuotojų feminizacija – turi ryšį su prastesniais vaikinų arba berniukų mokymosi rezultatais.

Tai siejama su tuo, kad trūksta mokytojų vyrų, kurie kitaip prieitų prie temų, kurie būtų pavyzdžiai tiems patiems berniukams, vaikinams, kurie sudomintų vien tuo, jog tos pačios lyties žmogus dalyvauja visame mokymosi procese. Tokių įžvalgų tikrai yra, bet kad didesnis moterų skaičius tarp švietimo darbuotojų lemia prastesnę švietimo sistemos kokybę, taip tikrai nėra“, – akcentavo D. Paulauskas.

Donatas Paulauskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Savo ruožtu N. Mačiulis sutiko, kad švietimas Lietuvoje – labai opi tema ir situacija mokyklose nėra normali, tačiau, pabrėžė jis, tai lemia ne lyčių klausimas, o senos ir visiems žinomos problemos.

„Taip, tema labai svarbi. Švietimo sistemos kokybė yra nepatenkinama, tą rodo daugybė tarptautinių tyrimų, priežastis reikia nagrinėti, jų yra labai daug, jos labai gerai žinomos. Pavyzdžiui, galiu vieną tokių įvardyti – kas trečioje mokykloje Lietuvoje yra jungtinės klasės, kai, pavyzdžiui, kartu mokosi ketvirtokai su penktokais. Taip negali būti, dėl to nukenčia mokymo kokybė“, – teigė ekonomistas.