Tiesa, tai nedidelis žingsnis, bet suteikia vilties, kad po kelių savaičių gali būti sutarta dėl karantino trukmės, testavimo ar net kaukių dėvėjimo.
DELFI.lt gautame dokumente, dėl kurio sutarė visos ES šalys, teigiama, kad „koordinuotas požiūris būtinas apribojant viruso plitimą bei kartu laisvo asmenų ir prekių judėjimo draudimų“.
Palengvintų keliavimą ir gyvenimą
Ieškoti koordinuoto požiūrio paskatino Vengrijos sprendimas rugsėjo 1 d. vienašališkai uždaryti sienas visiems ES piliečiams, išskyrus kaimyninių Slovakijos, Lenkijos ir Čekijos. Tai priminė pavasario košmarą, kai daugeliui ES valstybių pradėjus uždarinėti sienas, Šengeno erdvė sugriuvo.
ES pirmininkaujanti Vokietija rugsėjo 2 d. pateikė savo savo pasiūlymą, kuriame buvo įvardintos 5 probleminės temos (duomenys, kriterijai, rizikos zonų nustatymas, priemonės, komunikacija). Tarkime, Belgija, dabar į „raudonus“ sąrašus įtraukia dažniausia ne visą valstybę, o tam tikrus jos regionus, iš kurių grįžtant reikia karantinuotis ir pasidaryti testą, o Lietuva įrašo visą valstybę į „paveiktų šalių sąrašą“, jei joje daugiau nei 25 COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Atvykus iš tokių valstybių Lietuvoje taikomas 10 dienų karantinas Lietuvos piliečiams, jei ne daugiau kaip 72 valandos prieš atvykdami į šalį jie atlieka COVID-19 testą bei po 8 dienų atliktas dar vienas testas yra neigiamas, o užsieniečiams ne tik būtinas testas prieš atvykstant, bet ir 14 dienų karantinas. Tuo tarpu kitose ES šalyse, tarkime Prancūzijoje karantinas sutrumpintas iki 7 dienų, o Belgijoje išlieka 14 dienų.
Rugsėjo 4 d. Europos Komisija pateikė savo rekomendacijas, kuriose, tiesa, nebuvo aptarta tokių dalykų dalykų, kaip kaukių dėvėjimas, tačiau pasiūlyti rizikos zonų nustatymo kriterijai:
žalia spalva – tai vietovės, kuriose užfiksuojama mažiau nei 25 COVID-19 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir tik 3 proc. koronaviruso testų yra teigiami. Iš ten atvykus neturėtų būti taikomi jokie apribojimai.
Oranžinė spalva suteikiama teritorijoms, kur yra mažiau nei 50 COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, bet teigiamų testų yra 3 proc. ar daugiau. Arba naujų koronaviruso atvejų skaičius yra tarp 25 ir 150, bet teigiamų testų yra mažiau nei 3 proc. Iš oranžinės zonos atvykstantiems reiktų tik rekomenduoti atlikti testą.
Raudona spalva žymimos vietos, kur daugiau nei 50 viruso atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir teigiamų testų yra daugiau 3 proc. ar daugiau. Arba bendras naujų COVID-19 atvejų kiekis yra daugiau nei 150 per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų. Taip pat atsiranda pilka zona – tai vietos iš kurių neužtenka gaunamos informacijos arba daroma mažiau nei 250 testų 100 tūkst. gyventojų. Svarbiausia, kad Komisija pasiūlė atvykstantiems iš raudonos ir pilkos arba taikyti 14 dienų karantiną, arba pasidaryti COVID-19 testą. Testavimui turėtų būti suteiktas prioritetas.
„Mes siūlome bendrą požiūrį į ribojimus, kurie taikomi keliautojams iš raudonųjų zonų. Mes tikime, kad nei vienam ES piliečiui neturėtų būti atsakyta atvykti į kitą ES šalį“, – tuomet teigė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Aviacijos ir turizmo sektoriai nekantrauja
Be to, spausti Briuselį dėl taisyklių bei priemonių suvienodinimo pradėjo ir labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusios sritys – aviacija ir turizmas.
„ES Taryba privalo tai padaryti prioritetu. Nekoordinuotos nacionalinės priemonės turėjo pragaištingų pasekmių laisvam asmenų judėjimui – esminiam ES principui, ir ženkliai smogė mūsų kelionių ir turizmo sektoriams“, – praėjusią savaitę pareiškė „Air France-KLM Group“ vadovas ir oro linijų asociacijos A4E pirmininkas Benjaminas Smithas.
Europos kelionių komisija, vienijanti 20 kelionių ir turizmo asociacijų, praėjusios savaitės pabaigoje kreipėsi į Europos Komisijos vadovybę, kad būtų pakeisti karantino ribojimai į testavimą, norint „išsaugoti pragyvenimo šaltinį daugiau nei 27 mln. europiečių, kurie dirba šiame sektoriuje.“
Jautrios diskusijos bus tęsiamos
Vis dėlto antradienio ES Bendrųjų reikalų taryboje tokių sprendimų nebuvo priimta. Ten sutarta dėl duomenų ir skaičiavimo kriterijų: 14 dienų vidurkis 100 tūkst. gyventojų; testavimas 100 tūkst. gyventojų ir teigiamų testų skaičius. Šiuos skaičius pateiks Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, pagal šalių narių pateiktus duomenis. Apie priemones, kurių imasi valstybė, turėtų būti informuojama ne vėliau, kaip 24 valandos iki joms įsigaliojant ir visų pirma apie tai pranešant kitoms valstybėms-narėms, kurias gali šios priemonės paveikti.
„Diskusijos dėl konkrečių veikimo būdų įvertinant riziką turi būti tęsiamos. Diskusijos dėl bendro rizikos vertinimo ir galimų bendrų priemonių atrodo ypač jautrios. Valstybės-narės išreiškė bendrinį norą bendradarbiauti, kartu paliekant visuomenės sveikatos klausimus nacionalinių vyriausybių atsakomybei. Verta tęsti darbą dėl galimo bendrų veiksmų katalogo“, – sakoma dokumente, kuriame priduriama, jog „pirmininkaujanti valstybė ateinančias savaites intensyviai darbuosis“.
Kol kas ES susitarė tik dėl „sausų“ duomenų, o galutinis dokumentas – Tarybos rekomendacijos, dėl kurių bus deramasi ateinančias savaites, teisiškai nebus privalomas, bet politiškai įpareigojantis.
Vis dėlto pirmieji žingsniai bendrinant metodus ir priemones šalyse-narėse jau pastebimi. Pavyzdžiui, Belgija nuo šio penktadienio atšaukia draudimą keliauti į „raudonas“ zonas bei pasilieka tik ties rekomendacijomis vengti šių vietų. Lietuva dar anksčiau kilstelėjo kartelę nustatant „paveiktų šalių sąrašą“ nuo 16 iki 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų, kaip ir rugsėjo pradžioje rekomendavo Europos Komisija.