Šią savaitę po pateikimo pritarta tokioms Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisoms, toliau projektus svarstys Seimo komitetai.
„Tikslas yra sustiprinti diplomatinę tarnybą, pagerinant diplomatų ir kitų ministerijoje ir atstovybėse dirbančių asmenų garantijų paketą, pritraukti į diplomatinę tarnybą ir joje išlaikyti kompetentingus asmenis“, – pataisas Seime pristatė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.
Pagal projektą, į rentą galės pretenduoti pensinio amžiaus sulaukęs asmuo, turintis diplomatinį rangą iki gyvos galvos ir įgijęs ne mažesnį kaip 25 metų diplomatinės tarnybos stažą.
Renta siektų dviejų pareiginės algos bazinių dydžių sumą. Šiuo metu tai būtų 352 eurai. Jos negautų diplomatai, kuriems skirta valstybinė pensija ar kita pensinio pobūdžio išmoka.
Konservatorius Jurgis Razma kėlė klausimą, kodėl diplomatai išskiriami iš kitų specialybių. „Kaip jūs paaiškintumėte, pavyzdžiui, kokiam nors medikui, kuris daro sudėtingas operacijas, kurio alga mažesnė už diplomato, kad diplomatui priklauso renta, o medikui teks gyventi iš „Sodros“ pensijos?“ – sakė J. Razma.
Viceministras A. Zananavičius teigė, kad diplomatinė tarnyba yra vienintelė statutinė, neįtraukta į valstybinių pensijų sistemą, praranda patrauklumą ir nieko nedarant „diplomatinėje tarnyboje žiosis vis didesnė profesionalų trūkumo skylė“.
„Per paskutinius penkerius metus iš diplomatinės tarnybos savo noru pasitraukė 26 jauni diplomatai, maždaug pusė tų, kurie buvo priimti. Mes esame vienintelė statutinė tarnyba, neįtraukta į valstybės pensijų sistemą, mūsų vertikali karjera yra žymiai lėtesnė negu bet kuriose kitose statutinėse organizacijose, profesiniai reikalavimai išskirtiniai, o piniginis atlygis yra nemotyvuojantis“, – kalbėjo viceministras.
Anot jo, „rentos yra viso labo valstybės pažadas atsilyginti ateityje, jeigu dabar atsilyginti galimybių nėra“.
Aiškinamajame rašte Užsienio reikalų ministerija pateikia duomenis, kad nuo 2014 iki 2019 metų į pareigas konkurso būdu priimti 36 asmenys, o iš diplomatinės tarnybos išėjo 26 jauni diplomatai.
Ministerijos teikiamomis pataisomis taip pat numatyta įtvirtinti naują pareigybę – specialiojo atašė. Tai būtų diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbantis valstybės tarnautojas, karys, pareigūnas ar valstybės institucijos darbuotojas.
Dar siūloma nustatyti privalomą minimalų terminuotos diplomato tarnybos sutarties terminą – dvejus metus. Suėjus šiam terminui asmuo galėtų kreiptis į užsienio reikalų ministrą su prašymu sudaryti nuolatinę diplomato tarnybos sutartį.
Projektas numato įvesti ir mažareikšmio tarnybinio nusižengimo sąvoką. Juo būtų laikomas formalaus pobūdžio tarnybinis nusižengimas, nesukėlęs neigiamų pasekmių.
Taip pat būtų nustatyta, kad diplomatų atestacijos komisijoje daugiau kaip pusę narių sudarytų pagal diplomatinės tarnybos sutartį dirbantys diplomatai.