Moteris, kurios tapatybė redakcijai žinoma, papasakojo, kokia nelaimė ištiko jų šeimą paskutinį vasaros mėnesį. Kaimynui nustačius koronavirusą, su kuriuo kontaktą turėjo jos tėtis, greitai ir jam teko kviesti greitąją.

Jos teigimu, tėčio iš pradžių nenorėjo vežti į Panevėžio ligoninę, aiškino, kad nebuvo COVID-19 požymių. Vis dėlto greitosios darbuotojams, susisiekus su budinčiu gydytoju, tėtis buvo išvežtas. Pasak jos, tėtis šalutinių ligų neturėjo, rizikos grupei galėjo priklausyti nebent dėl amžiaus – jam buvo 74-eri.

Iš pradžių tėtis buvo paguldytas į infekcinę ligoninę, po savaitės pervežtas į Respublikinės reanimaciją.

„Kai atsidūrė reanimacijoje, iš pradžių bendravome telefonu, tačiau vėliau tokia galimybė buvo atimta. Reanimacijos budintis gydytojas pasakė, kad nėra reikalo trukdyti ligoniui. Taip pat buvo uždrausta jį lankyti. Mamai buvo sakoma, kad jaučiasi geriau, turėtų būti perkeltas į kitą palatą. Dėl to nebetrukdėme gydytojams dirbti, o paskambinę po 2 dienų sužinojome, kad tėtis intubuotas.“

Dukra ir mama tik po nuolatinių skambučių ligoninės gydytojams sužinojo, kad tėvelio būklė pablogėjo, jis buvo intubuotas, taip pat, kad gyvybingų jo plaučių likę tik 20 proc. Dukra pabrėžė faktą, kad vienas gydytojas sakė, jog jis intubuotas penktadienį, o kitas, kad prieš savaitę, tai kokia tiesa?

„Gerai, kad aš turiu daug pažįstamų, kurie gali padėti ir patarti tokiose situacijose. Neįsivaizduoju, kaip elgtis tiems, vadinkime, „paprastiems“ žmonėms, kurie tokios galimybės neturi. Sužinojau, kad Santaros klinikos turi EKMO aparatų (aparatas, skirtas gydyti COVID-19 sergantiems pacientams, kuriems įprasti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai nebepadeda, – „Delfi“), jie, Vilniaus gydytojų teigimu, galėjo 20 proc. padidinti tėčio išgyvenimo tikimybę.

Tačiau Panevėžio ligoninė nenorėjo jo išleisti, o ligoninės administracija Vilniuje pareiškė, kad jiems trūksta ne aparatų, o lovų“, – sunkiai susidariusia padėtimi galėjo patikėti ji.

Kaltina ne medikus, o sistemą

Moters teigimu, jos tėčio gyvybės išsaugoti nepavyko, tačiau ji nenori kritikuoti medikų darbo. Anot jos, gydytojai tikrai daug darė, kad išgelbėtų tėtį, bet juos apriboja pati sistema.

„Manau, kad ne visos priemonės buvo išnaudotos, todėl mano tikslas yra apie tai kalbėti ir į tai atkreipti dėmesį. Svarbiausia, ką noriu pabrėžti, kad sugalvota sistema neveikia, artimieji nėra tinkamai informuojami, nebent patys desperatiškai ieško informacijos. Mūsų situacija tokia ir buvo, kai tėtį paguldė į infekcinę ligoninę. Visąlaik stengėmės žinoti, kas vyksta, patys geriausi Panevėžio gydytojai jį prižiūrėjo.“

Pamačiusi, kaip viskas veikia, kai suserga artimasis, moteris sako nesuprantanti, ar tikrai Lietuva gerai pasiruošusi antrajai COVID-19 bangai.

„Kodėl gyvybiškai svarbių EKMO aparatų turi tik Vilnius ir Kaunas? Kodėl nėra reanimacijoje vietų? Kodėl Santarų administracija nusprendžia nesivežti tokio ligonio, nors medikai galėjo dar ką nors padaryti? Nuoširdus jiems ačiū, bet yra tokia sistema, su kuria mes negalime kovoti.“

Moteris prisimena, kad ją labai įskaudino ir per vieną televizijos laidą parodytas esą sėkmingos istorijos epizodas, kai su EKMO aparatu buvo išgelbėtas kitas panevėžietis, bet jos tėčiui taip ir nebuvo suteiktas šansas.

„Nejaugi tai buvo parodomasis atvejis, kaip puikiai yra dirbama? Realiai aš su tuo nesusidūriau, o kai mano tėčiui buvo identiška situacija, ji buvo sprendžiama kardinaliai kitaip. Iš patikimo žmogaus sužinojau, kad mano tėčio dar daugiau plaučių buvo likę nei to žmogaus, kurį gelbėjo ir išgelbėjo. Taip, tas žmogus buvo jaunesnis, gal mano tėčio ir nebūtų išgelbėję, bet niekas net nebandė jam labiau padėti“, – sakė ji.

Mirties liudijime – kita mirties priežastis

Ji taip pat papasakojo, kad mirties liudijime įrašyta pagrindinė mirties priežastis – progresuojantis kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumas.

„Tarpinės priežastys buvo nurodytos sepsis, apie kurį man niekas net nebuvo pranešęs, ir pneumonija, o COVID-19 tai sukėlė. Buvo labai skaudu suvokti, kad atsiimti mirties liudijimo ligoninėje niekas netrukdė, nereikėjo jokių testų, ėjau per visus koridorius iki reanimacijos, kurioje gulėjo tėtis, atidavė visus tėčio daiktus. O kai jam dar gyvam buvo nustatyti neigiami koronaviruso testai, neleido ateiti net su kunigu. Mums pasakė, kad saugo tėtį ir kad taip bus geriau“, – liejo apmaudą dukra.

Dar vienas svarbus faktas, į kurį norėjo atkreipti dėmesį velionio dukra, – labai keista, jog iki paskutinės minutės artimojo neleidžia aplankyti, nes saugomasi nuo COVID-19, bet kūną gali pasiimti ir šarvoti, kaip tik nori.

Pasak jos, sukurta sistema yra visiškas chaosas ir tikrai neaišku, kodėl dabar taip vyksta, kai ligoninių reanimacijos skyriai nėra pilni. Dukrai neramu, kad situacija ligoninėse dar labiau komplikuotųsi, jeigu Lietuvoje prasidėtų antroji COVID-19 banga.

„Nejaugi visiškai nurašysime vyresnio amžiaus žmones?“ – klausė ji.

Stengėsi rasti išeitį

Panevėžio ligoninės atstovas spaudas Vytautas Riaubiškis informavo, kad minimas pacientas buvo gydomas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, bet, deja, sunki liga baigėsi šio paciento mirtimi, ir pareiškė nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems.

„Respublikinės Panevėžio ligoninės administracija ir ligoninės kolektyvas deda daug pastangų, kad mūsų gydymo įstaiga dirbtų sklandžiai, efektyviai ir atlieptų visus pagrįstus mūsų pacientų ir jų artimųjų lūkesčius. Kad išvengtume nesusikalbėjimo ir būtų kuo daugiau aiškumo bei tvarkos kalbant apie santykius su ligoninės pacientais ir jų artimaisiais, ligoninės svetainėje paskelbėme informaciją dėl nustatytos buvimo šiuo laikotarpiu mūsų gydymo įstaigoje tvarkos, bendravimo su gydytojais galimybių ir ligoninėje besigydančių pacientų lankymo sąlygų.

Tad patikiname Jus, kad su velionio artimaisiais buvo tinkamai kontaktuojama, o tokių ligonių, koks buvo velionis, lankymas yra apskritai neįmanomas ne tik mūsų gydymo įstaigoje, bet ir bet kurioje šalies ligoninėje“, – nurodė jis.

Taip pat labai atsiprašė, bet plačiau komentuoti paciento ligos istorijos, jo gydymo eigos ir kitų faktų, susijusių su minėtu pacientu, negali.

„Norime aiškiai konstatuoti viena: Respublikinės Panevėžio ligoninės specialistai dėjo visas pastangas, ėmėsi visų būtinųjų veiksmų, siekdami padėti pacientui. Deja, kartais ir geriausi pasaulio gydytojai yra bejėgiai, jei paciento liga nesuderinama su gyvybe. Mūsų ligoninės gydytojai laiku kreipėsi į Santaros klinikas (tik ten yra EKMO aparatų) dėl šio paciento tolesnio gydymo galimybės Santaros klinikose.

Santaros klinikų atstovai sutiko, kad jie galėtų pervežti šį pacientą į Santaros ligoninę, bet apgailestavo, kad šiuo metu nėra laisvų lovų jų ligoninės reanimacijos skyriuje. Vėliau kitokio patvirtinimo iš šios gydymo įstaigos nesulaukėme. Tad netiesa yra tai, kad neva Respublikinė Panevėžio ligoninė nenorėjo atiduoti kitai gydymo įstaigai šio paciento. Beje, visas šias detales ir smulkesnę informaciją puikiai žinojo velionio artimieji.“

Net ir inovatyviausia aparatūra gali nepadėti

Santaros klinikų atstovai komentavo, kad artimojo liga ar jo netektis – traumuojantis, skausmingas išgyvenimas, ir kiekvienas nori imtis visų įmanomų gelbėjimo priemonių. Šiuo atveju, aiškino jie, kadangi kalbama ne apie VUL Santaros klinikų pacientą, būtų neetiška ir neprofesionalu komentuoti šį konkretų atvejį.

„Santaros klinikos – ligoninė, kurioje pagalba teikiama visos Lietuvos įvairiausiems pacientams. Daliai jų reikalingas gydymas ir Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Santaros klinikose šiuo metu yra apie 1900 lovų, iš kurių beveik 100 skirta itin sunkios būklės pacientams gydyti.

Tokiuose skyriuose gydomi pacientai po sudėtingų operacijų (pavyzdžiui, širdies, stuburo, smegenų, transplantacijų) ar komplikavusis paciento sveikatos būklei. Viena iš tokių šiuo metu aktualių ligų – COVID-19. Šiai ligai gydyti Santaros klinikose yra įkurtas COVID-19 skyrius, o sunkios būklės pacientams gydyti – atskiras reanimacinio skyriaus padalinys. Didėjant pacientų skaičiui, numatyta COVID-19 lovų plėtra“, – paaiškino jie.

Pasak atstovų, į jų klinikas perkeliami pacientai ir iš kitų ligoninių, tačiau paciento perkėlimą, to tikslingumą, galimos žalos pacientui ir tikėtinos naudos perspektyvas vertina gydantis medikas ir Santaros klinikų medikai pagal konkretaus paciento sveikatos būklę.

„Galime patikinti, kad ją vertinant amžius, lytis ar koks kitas vienas atskiras faktorius nėra lemiamas. Paprastai medikai labai atsakingai ieško visų tuo metu įmanomų būdų padėti pacientui. Tenka apgailestauti, bet kasdien susiduriame ir su tokiais atvejais, kai medikų profesionalumas, turima inovatyviausia aparatūra nepajėgūs išgelbėti kritinės būklės paciento.“

Parengta COVID-19 valdymo strategija

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėjas Marius Čiurlionis dėl pasiruošimo antrajai COVID-19 bangai teigė, kad, pirmiausia, svarbu pažymėti, jog, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimo riziką ir tinkamai pasirengti galimam viruso protrūkiui ateityje, parengta COVID-19 valdymo strategija ir jos įgyvendinimo priemonių planas, Vyriausybės patvirtintas 2020 m. birželio mėnesį.

„Dokumente yra įvardyti du kriterijai, kuriais vadovaujantis vertinamas dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) poreikis:

1) Organizuojančios gydymo įstaigos veikimo teritorijoje esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų rezerve 1 mln. gyventojų išlaikomos ne mažiau kaip 5 lovos su DPV aparatais ir ne mažiau kaip 30 lovų su deguonies tiekimo sistemomis.

2) Esant kritinei epidemiologinei situacijai šalyje, organizuojančios gydymo įstaigos veikimo teritorijoje 1 mln. gyventojų tenka ne mažiau kaip 300 lovų su DPV ir 1 800 lovų su deguonies tiekimo sistemomis. Kitaip tariant, antrasis kriterijus nurodo, kad esant sudėtingai epidemiologinei situacijai šaliai reikia turėti iki 840 DPV.“

Taip pat, sakė jis, Lietuvos epidemiologinė situacija yra nuolat stebima ir, šios dienos duomenimis, stacionare yra 51 asmuo, 5 iš jų – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (RITS).

„Situacijai visapusiškai pasiruošta, yra stebimi COVID-19 skirtų lovų užimtumo rodikliai. Nuolat reaguojame į kintančią situaciją. Be to, remdamasi turimais duomenimis apie gydymo įstaigose daromas DPV, deguonies lovų bei RITS lovų skaičių SAM yra atlikusi analizę apie DPV pasiskirstymą pagal regionus. Vadovaujantis tokios analizės duomenimis, priimami sprendimai, kaip turimi resursai skirstomi ar turėtų būti skirstomi.“

Jo teigimu, nors šalyje bendras sergamumas COVID-19 auga, kol kas to akivaizdžiai nematoma gydymo įstaigose, o jose dirba šalies geriausi medikai, kurie, kaip parodė pirmoji koronaviruso banga, puikiai moka kovoti su šia klastinga infekcija, ligoninės laikosi griežtų saugos reikalavimų, siekdamos užtikrinti saugias ir kokybiškas paslaugas bei išlaikyti saugią darbo aplinką.

Taigi, tęsė patarėjas, pagal turimus duomenis, lovų skaičius yra pakankamas, net ir tuo atveju, jei epidemiologinė situacija blogėtų. Siekiant dar daugiau aiškumo, geresnio srautų valdymo ir efektyvesnio paslaugų organizavimo, SAM specialistai dirba su savivaldybių vertinimu pagal lovų skaičių ir parengtumą kintant epidemiologinei situacijai, taikydami „šviesoforo“ principą (nuo geriausiojo žalio, per geltoną ir prie blogiausiojo raudono).

„Norėčiau priminti, kad viskas yra mūsų pačių rankose, privalome saugotis, dėvėti kaukes, laikytis atstumo, dažnai plauti rankas. Saugodami save, apsaugosime ir kitus, užkirsime kelią blogiausiam scenarijui“, – apibendrino jis.