Skirtingos visuomenės nuomonės apklausos rodo panašias tendencijas, savo rezultatą beveik sulygino Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) ir valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Trečioje pozicijoje – Lietuvos socialdemokratų partija, penkių procentų barjerą apklausose dažniausiai peržengia ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis.
Prezidento žodis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis kalbėdamas su Delfi sakė, kad visuomenės nuomonės apklausos rodo tą patį – stiprias trijų partijų pozicijas. Tačiau jos, anot pašnekovo, gali pasikeisti labai greitai.
„Čia priklausys viskas nuo to, kas per paskutines savaites, gal net dienomis patemps į viršų ar žemyn potencialius rinkėjus. Nes praėjusiais rinkimais situacija buvo beveik identiška – paskutinėmis savaitėmis iki rinkimų dalis rinkėjų, kurie galvojo balsuoti už socialdemokratus, persimetė į valstiečių gretas, o nedidelė dalis – už Tėvynės sąjungą. Klausimas, ar šiais metais taip nebus su socialdemokratais, gali būti ir su konservatoriais“, – apie naujausias visuomenės apklausas kalbėjo M. Jastramskis.
Pašnekovas teigė, kad galimos koalicijos rėmai priklausys ne nuo jų, o nuo to, kas dar pateks į Seimą.
„Panašu, kad situacija dėliosis iš trijų pakankamai lygių partijų – mandatas į vieną ar kitą pusę. Ir viskas priklausys nuo to, kas, be jų, dar pateks į parlamentą ir nuo to, kaip susitars partijų lyderiai. O galbūt žodį tars ir Prezidentūra“, – kalbėjo VU TSPMI politologas.
M. Jastramskis taip pat priminė 2000 metų situaciją, kai rinkimus laimėjo Algirdo Brazausko vedami socialdemokratai, bet koaliciją Valdo Adamkaus leidimu sudarė liberalai ir socliberalai.
Ir pabrėžė, kad prezidentas gali pavesti tam tikroms jėgoms formuoti valdžią, tačiau priversti jų negali.
„Dalykas yra toks – galbūt prezidentas gali netiesiogiai, bent vidiniuose pokalbiuose bandyti žiūrėti, kas iš tų partijų labiau įgyvendins tą gerovės valstybės viziją. Bet aš dabar tikrai negalėčiau pasakyti, kad tai bus konkrečios kažkokios partijos. (…) Nėra taip, kad jau dabar mes čia matome, kurių partijų prezidentas nori ar ne. Labai reikės žiūrėti į situaciją iš karto po rinkimų“, – kalbėjo pašnekovas. Ir pridūrė, kad vos kelių mandatų klausimas situaciją galės esmingai keisti.
„Prezidentas negalės padaryti tokios koalicijos, kokios jis nori, jeigu ta koalicija neturės daugumos Seime“, – sakė jis.
Pašnekovas skeptiškai vertino galimybę, kad prezidentas pasiūlys profesionalų kandidatą į premjero postą.
„Negali to daryti prezidentas, nebent jis yra pasiruošęs sukelti valstybinę krizę. Nes nors teikia jis, juk Seimas balsuoja dėl premjero, jis tvirtina Vyriausybės programą, čia net negali būti kalbos apie tokius dalykus, manau“, – sakė jis.
M. Jastramskis priminė, kad šaliai vadovaujant Daliai Grybauskaitei, valdančiosios koalicijos kūrimas buvo perduotas į Seimo rankas.
„Šiaip jau reikėtų žiūrėti į visus precendentus, kurie yra sukurti per pastaruosius 15 metų. A. Brazauskas, V. Adamkus savo kadencijoje žiūrėjo ir manevravo, kokie čia premjerai galėtų būti. Bet vėliau D. Grybauskaitė labai aiškiai laikėsi pozicijos, kad valdančiosios koalicijos sudarymas ir premjero parinkimas yra Seimo dalykas. Manau, kad prie to ir reikėtų likti, nes vėl kelti klausimus, kurie jau yra atsakyti, būtų šiek tiek keistoka“, – teigė M. Jastramskis.
Centro kairė gali būti ir su konservatoriais
Kartu politologas sutiko, kad prezidentas gali rodyti tam tikrus ženklus. Tačiau akivaizdžių kol kas jis nemato.
„Jeigu atvirai, tai nematau. Galima spėlioti, kad anot jo kalbų, tai gali būti centro kairės koalicija, bet jis nesakė, kad ji būtinai turi apeiti konservatorius. Mūsų projektas „manobalsas.lt“ rodo, kad konservatorių požiūris ekonomikoje paskutiniu metu nudreifavo į centro kairę. Kas reiškia, kad gali būti ir ši partija valdančiojoje koalicijoje“, – sakė VU TPSMI docentas.
Geriau tai suprasti, M. Jastramskis pateikė ir pavyzdį – jeigu konservatoriai gauna 40 mandatų Seime, valstiečiai apie 29, socdemai – 33.
Kartu jis ragino vertinti partijų pasiūlymus programose, o ne iš įpročio vertinti jų poziciją.
VU TPSMI politologas neatmetė galimybės, kad visos partijos šiuo metu kalbasi, tad automatiškai nustatyti, kurios koalicijos nėra įmanomos, per sudėtinga.
Aišku, į ką kreipiasi
VU TPSMI docentas, politologas Kęstutis Girnius naujausiose apklausose įžvelgė galimą centro kairės valdančiąją koaliciją.
„Jeigu tarp konservatorių ir valstiečių reitinguose beveik nėra jokio skirtumo, tai aiškiai kairieji sudarys naują Vyriausybę. Neįsivaizduoju kito varianto. Nes konservatorius geriausiu atveju palaikys liberalios partijos: Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Galiu įsivaizduoti, kad dešinieji turės apie 50 mandatų Seime, o kairieji – apie 65. Tai tada tampa aišku, kad prezidentas kreipiasi į kairiuosius“, – Delfi kalbėjo politologas K. Girnius.
Kartu pašnekovas priminė, kad nors visuomenės nuomonės apklausos nenurodo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) galimybės peršokti 5 procentų barjerą, įprastai partija tai padaro.
Jis teigė, kad prie to galėtų prisidėti ir itin draugiški premjero Sauliaus Skvernelio komentarai Lenkijos atžvilgiu, ginčų su Europos Sąjunga (ES) kontekste.
K. Girnius sakė sunkiai galintis įsivaizduoti Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos bendrą darbą koalicijoje.
Daugiau vilties politologas davė galimai LSDP ir TS–LKD koalicijai
„Čia irgi yra labai didelis priešingumas. Yra pakankama dalis konservatorių rinkėjų, kurie socialdemokratus lygina su buvusiais komunistais. Ta prasme atsiranda instinktyvus toks jausmas. Manau, kad galėtų kažkokiomis aplinkybėmis susitarti su G. Palucku ir galėtų argumentuoti, jog dar 4 metus dykumose praleidžiame arba padarome kompromisų, o ir LSDP jau yra kitokia“, – galimus
Vieno šalies gelbėtojo nėra
Rugsėjį duodamas interviu naujienų agentūrai BNS, prezidentas G. Nausėda užsiminė, kad premjeru siūlys nebūtinai daugiausia mandatų gavusios partijos atstovą.
K. Girniaus teigimu, šalies vadovas šiuo teiginiu žiūri į kairiąsias partijas.
„Jeigu prezidentas kalba apie gerovės valstybę, tai aiškiai čia liberalai to nepalaikys. Tai šiuo atžvilgiu yra didesnis polinkis jam žiūrėti į kairę. Bet antra vertus, paskutiniu metu R. Karbauskis nesusivaldo ir visus kritikuoja, kartu ir prezidentą“, – priminė jis.
VU TSPMI politologo nuomone, profesionalaus premjero iš šono prezidentas naujai valdančiajai daugumai siūlyti neturėtų.
„Tokio scenarijaus neįsivaizduoju. Nes tą politiką vis tiek turi kas nors palaikyti. Sunku įsivaizduoti, kad konservatoriai, žalieji ar net Darbo partijai prezidentas pasiūlytų kažkokį žinomą žmogų ir pasako – štai čia jūsų premjeras. Jis gali siūlyti kiek nori, bet tas žmogus turi turėti palaikymą, gauti ir parlamento daugumos paramą.
Nėra kažkokio visuotinai pripažinto Lietuvos gelbėtojo, kad būtų bendra nuomonė, kad štai šitas žmogus yra nepaprastai gabus ir visas mūsų problemas gali išspręsti. Jei toks būtų, gal ir galėtų tokį siūlyti, bet kadangi tokio nėra... Tai tokio nebus, o jei bus, tai reikš, kad prezidentas žaidžia žaidimus, o ne racionaliai galvoja“, – savo įžvalgomis dalijosi VU TSPMI politologas.
Paprašytas įvardinti, kuri valdančioji koalicija, kairė ar dešinė, būtų palankesnė prezidentui,K. Girnius teigė, kad su problemomis susidurtų bet kuriuo atveju.
„Patogiausia jam būtų vis dėl to kairieji, su valstiečiais. (…) Prezidentas net ir dabar po visų ginčų pakankamai dažnai pabrėžia, kad sugyvena su premjeru S. Skverneliu. Bet manau, kad būtų (G. Nausėdai, aut. p.) problemų ir su kaire, ir su dešine. O konservatoriai kai kuriais atžvilgiais irgi turi labai griežtas pozicijas – jie turi tą kovingos užsienio politikos atstovus, kurie jokių kompromisų su Rusija, Baltarusija nedaro. Ir tai labai ribotų prezidento lankstumą, jie būtų nepatogūs. Ir klausimas – ar nekiltų čia labai daug kivirčų, bandant primesti vienus ar kitus sprendimus“, – svarstė pašnekovas K. Girnius.
Delfi primena, kad savo balsą Seimo rinkimuose atiduoti reikės jau spalio 11 dieną, antrasis rinkimų turas vyks spalio 25 dieną.