„Aš manau, kad čia vėlgi yra tam tikros temos naudojimas rinkimų kampanijai ir būtų labai gerai, jeigu kažkokių skubotų sprendimų tokio pobūdžio nebūtų priimama“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
„Ponui R. Karbauskiui, matyt, patiko ta diskusija dėl pliažo, kuri buvo vasarą. (...) Kadangi tema sukėlė tokį didelį ažiotažą visuomenėje, tai tiesiog yra bandoma šiuo ažiotažu naudotis“, – taip pat akcentavo politikė.
Penktadienį Vyriausybėje vyksiančiame darbo grupės posėdyje žadama priimti sprendimą dėl Lukiškių aikštės valdymo.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad Lukiškių aikštės priežiūrą ketinama perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), bei pridūrė, kad pliažų Lukiškių aikštėje nebebus.
Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo kontraversiškai vertinamas Lukiškių aikštės įstatymas, įtvirtinantis šios sostinėje esančios aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus.
Šis įstatymas, baigiantis Seimo sesijai skubos tvarka buvo priimtas po to, kai Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva Lukiškių aikštėje buvo atidarytas diskusijas sukėlęs dirbtinis smėlio paplūdimys. Supiltu pliažu piktinosi ne tik valdantieji, bet ir konservatoriai bei kai kurie istorikai. Jų teigimu, aikštė, kurioje vyko tragiški įvykiai, nėra tinkama vieta tokioms pramogoms.
Priimtu įstatymu nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė. Pagal priimtą įstatymą, aikštė turi būti formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais ir tvarkoma taip, kad būtų užtikrinta rimtis bei derama pagarba kovotojams žuvusiems už nepriklausomybę bei sukilėliams, gyvybę paaukojusiems 1863–1864 m.
Taip pat įstatymu įtvirtinta, kad valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti turės būti pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas.