Nors S. Skvernelis ir toliau išlieka vienu iš penkių palankiausiai vertinamų politikų, tačiau karantino laikotarpiu smarkiai išaugęs teigiamas šio politiko vertinimas ėmė mažėti. Tuo tarpu koronaviruso krizės metu ženkliai padidėjęs palankus A. Verygos vertimas per pastarąjį mėnesį sumažėjo net 10 procentinių punktų, ministras kol kas lieka tarp prasčiausiai vertinamų politikų.

Labiausiai sumažėjo palankus A . Verygos ir S. Skvernelio vertinimas

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 22–rugsėjo 4 dienomis atliktos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, lyginant su liepos mėnesio apklausa, labiausiai (10 procentinių punktų) sumažėjo sveikatos apsaugos ministro A. Verygos palaikymas. Rugpjūčio mėnesio apklausos duomenimis, A. Verygą palankiai vertina 30 proc. apklaustųjų, o neigiamai – 63 proc. respondentų. Politikas patenka tarp dešimties nepalankiausiai vertinamų asmenybių.

ELTA primena, kad dėl koronaviruso pandemijos paskelbus ekstremaliąją padėtį ir įvedus karantiną, A. Verygos reitingas per 4 mėnesius (nuo vasario iki birželio) šoktelėjo 12 procentinių punktų: vasario mėnesį A. Verygą nepalankiai vertino 62 proc., o palankiai 29 proc. Tuo tarpu birželio mėnesį vertinimas atitinkamai siekė 52 proc. ir 41 proc.

Rugpjūčio mėnesį taip pat 4 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, palankiai vertinančių ministrą pirmininką S. Skvernelį. Visgi premjerą ir toliau palankiai vertina didžioji dalis apklaustųjų – 50 respondentų, o nepalankiai – 43 proc. apklausos dalyvių.

Per karantino laikotarpį S. Skvernelio palankus vertinimas išaugo 11 procentų. Birželio mėnesį ministrą pirmininką palankiai vertino 52 proc. respondentų, o nepalankiai – 40 proc. apklaustųjų.
Rugpjūčio mėnesį darytos apklausos duomenimis, 4 procentiniais punktais taip pat sumažėjo gyventojų, palankiai vertinančių Europos Komisijos komisarą Virginijų Sinkevičių (palankiai vertina – 48 proc., nepalankiai vertina – 28 proc.) ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovą Saulių Čaplinską (atitinkamai 36 proc. ir 33 proc.), o 3 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių europarlamentarę Aušrą Maldeikienę (37 ir 52 proc.).

Per pastarąjį mėnesį 5 procentiniais punktais padaugėjo palankiai vertinančių žurnalistą Edmundą Jakilaitį (palankiai vertina – 49 proc., nepalankiai vertina – 35 proc.), 4 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino Centro partijos – tautininkų pirmininką Naglį Puteikį (atitinkamai 27 proc. ir 57 proc.). 3 procentiniais punktais pagerėjo šių penkių politikų vertinimai: Kauno mero Visvaldo Matijošaičio (49 proc. ir 36 proc.), europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės (48 proc. ir 38 proc.), LSDP pirmininko Gintauto Palucko (45 proc. ir 37 proc.), buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus (34 proc. ir 52 proc.) bei Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio (29 proc. ir 61 proc.).

Kitų politikų ir visuomenės lyderių vertinimų pokyčiai per paskutinį mėnesį nepakito ar pokyčiai buvo minimalūs.

Kaip vertinami partijų ir rinkiminių sąrašų lyderiai

Didžiausią populiarumą reitingų lentelėje turinčių trijų partijų sąrašų lyderiai rugpjūčio mėnesio apklausoje vertinami labai skirtingai. „Valstiečių“ partijos sąrašo lyderio S. Skvernelio reitingas nuo liepos mėnesio sumažėjo 4 proc., tačiau šis politikas vis dar išlieka tarp 5 palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų.

Tuo tarpu „vastiečių“ partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir toliau išlieka vienu nepalankiausiai vertinamų politikų. „Valstiečių“ lyderį palankiai vertina 29 proc. respondentų, o nepalankiai – 63 proc. apklaustųjų.

Visgi už R. Karbauskį dar prasčiau yra vertinamas konservatorių partijos (12,9 proc.) pirmininkas G. Landsbergis, kurį palankiai vertina 28 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 63 proc. respondentų. Tuo tarpu konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė yra vertinama šiek tiek geriau (palankiai vertina 43 proc. ir nepalankiai 47 proc.) ir reitingų lentelėje užima 15 vietą. Taigi politikė į dešimtuką palankiausiai vertinamų asmenybių nepatenka, o ir jos teigiamų ir neigiamų vertinimų balansas yra neigiamas.

Socialdemokratų (9,4 proc.) lyderį G. Palucką palankiai vertina 45 proc. respondentų, o nepalankiai – 37 proc. apklaustųjų. Visgi politikas į palankiausiai vertinamų asmenybių nepatenka – užima 11 reitingų lentelės vietą.

Palankiausiai vertinimų politikų trejetukas nesikeičia

Rugpjūčio mėnesį daryta apklausa parodė, kad palankiausiai vertinamų politikų trejetukas nesikeičia. Šalies gyventojai ir toliau palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų. Buvusį šalies vadovą palankiai vertina 79 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 12 proc. respondentų.

Antroje palankiausiai vertinamų asmenybių sąrašo vietoje įsitvirtinęs dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda. Apie prezidentą teigiamai atsiliepia 73 proc. apklaustųjų, o neigiamai – 21 proc. respondentų.

Trečioje palankiausiai vertinamų asmenybių vietoje ir toliau išlieka kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, kurią teigiamai vertina 59 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų, o neigiamai – 34 proc. respondentų.

Apklausos duomenys parodė, kad daugiau nei pusė apklaustų gyventojų palankiai vertina ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių (palankiai vertina – 56 proc., nepalankiai – 34 proc.) bei ministrą pirmininką S. Skvernelį (atitinkamai 50 proc. ir 43 proc.).

Dar 12 politikų bei visuomenės veikėjų, kuriais gyventojai labiau pasitiki, nei nepasitiki – E. Jakilaitis (palankiai vertina – 49 proc., nepalankiai – 35 proc.), Visvaldas Matijošaitis (atitinkamai 49 proc. ir 36 proc.), Virginijus Sinkevičius (48 proc. ir 28 proc.), Vilija Blinkevičiūtė (48 proc. ir 38 proc.), Viktoras Pranckietis (48 proc. ir 39 proc.), Gintautas Paluckas, Remigijus Žemaitaitis (44 proc. ir 37 proc.), Andrius Tapinas (44 proc. ir 40 proc.), Rokas Masiulis (43 proc. ir 36 proc.), Viktorija Čmilytė-Nielsen (41 proc. ir 34 proc.), Aušrinė Armonaitė (37 proc. ir 36 proc.) bei S. Čaplinskas (36 proc. ir 33 proc.).

Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) rugpjūčio mėnesį Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 11 politikų – Valdemarą Tomaševskį (palankiai vertina – 16 proc., nepalankiai – 65 proc.) Gabrielių Landsbergį, Ramūną Karbauskį, Aurelijų Verygą, Vytautą Landsbergį (29 ir 61 proc.), Gediminą Kirkilą (27 ir 60 proc.), Naglį Puteikį (27 ir 57 proc.), Algirdą Butkevičių (34 ir 52 proc.), Viktorą Uspaskichą (36 ir 52 proc.), Aušrą Maldeikienę (37 ir 52 proc.) ir Remigijų Šimašių (35 ir 51 proc.).

Politologai: žmonės jau pavargo nuo besitęsiančios koronaviruso pandemijos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė teigia, kad visuomenė jau pavargo nuo besitęsiančios koronaviruso pandemijos. Todėl politologė atkreipia dėmesį, kad sveikatos apsaugos ministro A. Verygos palankaus vertinimo sumažėjimą galima aiškinti tuo, jog politikas, pasak jos, yra siejamas su užsitęsusiomis COVID-19 problemomis.

„Manau, kad čia reiškiasi žmonių nuovargis nuo šios visos pandemijos, o sveikatos apsaugos ministras yra tarsi simbolis visos šios situacijos. Ir jeigu pradžioje jo dažnas rodymasis viešoje erdvėje buvo suteikiantis daugiau saugumo jausmą, tai dabar to kaip ir nebėra. Dabar jis yra daugiau kaip problemų tęsinio simbolis“, – Eltai teigė A. Ramonaitė.

„Pavyzdžiui, provincijose žmonės nelabai supranta, kas tas virusas yra, tik mato tas problemas, kurios kyla, tarkim, neprieina prie poliklinikų paslaugų ir pan. Tie žmonės daugiau skundžiasi tuo, ką sukelia ribojimai ir visa ši krizė, o ne bijo paties viruso. Tai manau, kad gali būti, jog šios nuotaikos persikelia ir į A. Verygos vertinimą“, – pridūrė ji.

Sumažėjusį premjero S. Skvernelio palankų vertinimą politologė taip pat sieja su užsitęsusia koronaviruso pandemija. A. Ramonaitė akcentuoja, kad S. Skvernelio koronaviruso krizės pradžioje išaugęs palankus vertinimas palaipsniui slūgsta, kaip nuo pandemijos pradžios ir pranašavo politologai.

„Vėlgi čia turbūt reikėtų matyti platesnį kontekstą, kad Vyriausybės vertinimas buvo labai stipriai išaugęs per pradinį pandemijos ir karantino etapą. Dabar po truputėlį slūgsta ši populiarumo banga. Kaip politologai ir spėjo, vadinamasis susitelkimo aplink vėliavą efektas, kai krizės momentu yra susitelkiama ir Vyriausybė paprastai yra palaikoma labiau nei normaliomis sąlygomis, anksčiau ir vėliau ims blėsti“, – sakė politologė.

„Pati pranašavau, kad po pusės metų nuo karantino pradžios turėtų pradėti blėsti šis efektas, tai, ko gero, ir prasideda jau“, – sakė ji.

Nors A. Ramonaitė akcentuoja, kad artėjant Seimo rinkimams „valstiečių“ situacija nebėra tokia gera, kokia buvo anksčiau, tačiau pabrėžia, jog, nepaisant to, dabartiniai valdantieji rinkimuose bus viena iš daugiausiai balsų surinksiančių partijų.

„Viena vertus, gal nebėra tokia gera „valstiečiams“ situacija, kokia buvo, tarkim, prieš porą mėnesių, bet, kita vertus, vis tiek visos išmokos ir milžiniški pinigai, kurie mesti į ekonomiką, jie irgi daro savo. Ir manau, kad per vieną iki rinkimų likusį mėnesį niekas gal dramatiškai ir nebepasikeis. Vis tiek „valstiečiai“ išliks turbūt viena iš dviejų stipriausių, daugiausiai balsų surinksiančių partijų“, – sakė A. Ramonaitė.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Kęstutis Girnius mano, kad sumažėjusiam A. Verygos palankiam vertinimui įtaką galėjo padaryti greitųjų koronaviruso testų pirkimo istorija, dėl kurios tyrimą pradėjo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). K. Girnius taip pat antrina A. Ramonaitei, teigdamas, kad neigiamos įtakos A. Verygos palankiam vertinimui galėjo padaryti ir tai, kad ministras viešoje erdvėje pastaruoju metu pernelyg dažnai matomas.

„Žmonėms jau pradeda nusibosti matyti Verygą, televizijoje visą laiką besiveržiantį prie mikrofono. Aš manau, kad žmonėms jau gana, nes kyla klausiamas, ar jis neturi rimtesnių dalykų nei tik rengti spaudos konferencijas. Be to, dabar ir vėl pradėjo kilti COVID-19 užsikrėtimo atvejų skaičius, todėl ta pergalė, kuri teisėtai buvo skelbiama, dabar neatrodo tokia tvirta“, – sakė K. Girnius.
„Noriu pabrėžti, kad Lietuvai ligi šiol visai neblogai sekasi, bet ne taip gerai, kaip buvo anksčiau. Jei anksčiau buvo sau priskiriami laurai už sėkmę, tai neišvengiamai kiti tuos laurus nuima, kai padėtis šiek tiek pablogėja“, – pridūrė jis.

Politologas mano, kad ir S. Skvernelio palankaus vertinimo sumažėjimui įtaką padarė ta pati greitųjų testų pirkimo istorija, su kuria yra susiję jo aplinkos žmonės. Jo nuomone, įtaką teigiamo premjero vertinimo sumažėjimui padarė ir blogėjanti epidemiologinė situacija dėl COVID-19.
Apklausa vyko 2020 m. rugpjūčio 22 – rugsėjo 4 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (nuo 18 metų), apklausa vyko 119 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.