Prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tokie žmonės, VGT nariai, anot A. Verygos turėtų pasisakyti dėl sprendimų, susijusių su vakcinos nuo COVID-19 įsigijimo.

Tik kodėl institucija, kuri atsakinga už klausimus, susijusius su kariniais įsigijimais, mobilizacija, karinėmis grėsmėmis ir pan., turėtų nagrinėti kokią vakciną, už kiek ir kada reikėtų įsigyti? Ar tai premjero, juo labiau – kariuomenės vado kompetencijos klausimai?

Pageidavimą išreiškęs ir per jį parėmusį vyriausybės vadovą dar praėjusią savaitę perdavęs A. Veryga iš pradžių sulaukė skeptiško prezidentūros požiūrio, o vėliau ir atviro pasipriešinimo – esą VGT posėdis jau pradėtam pirkimų procesui yra ne tik nereikalingas, bet ir gali būti traktuojamas, kaip kaip „ministro bandymas vengti tiesioginės atsakomybės bei sietinas su su pradėtais ikiteisminiais tyrimais dėl ankstesnių ministerijos vykdytų pirkimų“. Toks ginčas verčia atidžiau pažvelgti į instituciją, kuriai bandoma užkrauti atsakomybę dėl vakcinos įsigijimo.

Nenori pakišti Vyriausybės

„Kalbant apie reputacinius dalykus, yra problema. Tai dėl to nenoriu, kad būtų pakišta Vyriausybė, nei ministras sveikatos apsaugos, tad siūlau pritarti ir kreiptis į Valstybės gynimo tarybą, kad būtų priimtas aukščiausiu lygiu sprendimas, susijęs su mūsų šalies, mūsų žmonių saugumu, ką daryti toliau“ – taip sprendimą kreiptis į Valstybės gynimo tarybą ir tokiu būdu dalintis atsakomybę už rizikingu vadinamą sprendimą įsigyti vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) infekcijos dar praėjusią savaitę motyvavo premjeras Saulius Skvernelis.

Jam antrinęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga taip pat pabrėžė, jog atsakomybės perkėlimu esą siekiama „minimizuoti galimus nesutarimus ateityje tarp institucijų“. Tokie pasisakymai prezidentūros neįtikino ir G. Nausėda atvirai paprašė pateikti daugiau argumentų.

SAM vadovo nuomone, VGT yra formatas, kuriame nekart buvo svarstomi Krašto apsaugos įsigijimai, energetikos ir susisiekimo sektoriaus klausimai, todėl ir vakcinų įsigijimo klausimas, reikalaujantis plataus valdžių šakų sutarimo, niekuo savo svarba nenusileidžia galimiems geležinkelių projektams.

Vis dėlto neigiamo atsakymo iš prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Dariaus Kuliešiaus galiausiai sulaukęs A. Veryga antradienio vakarą pareiškė, kad Prezidentūra ignoruoja Vyriausybės iniciatyvą. Savo feisbuko paskyroje ministras pabrėžė, kad D. Kuliešius nesusipažinęs su Vyriausybės dokumentais nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo įtraukti šį klausimą.

Darius Kuliešius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

O ar tam iš viso buvo pagrindas, jei kalbama apie VGT? Atsakomybės klausimo perkėlimas VGT, kuri pagal įstatymą „svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos reikalus, įskaitant valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais“ verčia atidžiau pažvelgti į sprendimo logiką.

Grėsmė nacionaliniam saugumui?

VGT įstatyme parašyta, kad į VGT įeina (ir jai vadovauja) prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, o taip pat – premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Pirmiausia ši taryba svarsto klausimus, susijusius su šalies nacionaliniu saugumu bei teritorijos vientisumu, konkrečiai šalies gynyba, kariniu saugumu, būtinais sprendimais dėl įsigijimų, susitarimų, mobilizacijos, kariuomenės dalinių dislokavimo ir t.t.

Tačiau VGT įstatymo 4-ojo straipsnio 8-oji dalis pažymi, kad viena VGT veiklų yra „kitų valstybės gynimo klausimų svarstymas“.

Vakcina savaime yra gynybos priemonė nuo viruso, o koronavirusas, sukeliantis COVID-19 nors ir nebuvo atvirai valstybiniuose dokumentuose įvardytas grėsme nacionaliniam saugumui, Lietuvos sprendimai, susiję su atsaku į pandemiją (greitai vykdyti apsaugos priemonių, testų pirkimas) buvo neeiliniai ir priimti vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos metu.

Gitanas Nausėda, Antanas Bubnelis, Aurelijus Veryga

Apie jokių vakcinų pirkimo patvirtinimą VGT įstatyme, žinoma, nėra nė žodžio, tačiau apsisaugojimas nuo koronaviruso gali būti interpretuojamas kaip nacionalinio svarbumo klausimas, kaip grėsmė šalies saugumui bendrąja prasme būtent todėl, kad visoje šalyje vis dar galioja vasario pabaigoje paskelbta ekstremali situacija ir su ja susiję ribojimai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, sprendimas dėl vakcinos nuo koronaviruso pirkimo gali būti VGT kompetencijos ribose.

„Taip, techniškai gali būti. Ir net praktiškai gali būti, jei sutariame, kad tai nacionalinio saugumo klausimas (o žmonių gyvybės turėtų į tai patekti)“, – teigė politologas.

Svarbesni ne ambicijų, o logistiniai klausimai

Kita vertus, VGT šiuo atveju tėra patariamoji institucija, mat nors VGT įstatymo 7-ojo str. 1-oje dalyje parašyta, kad „VGT nutarimai privalomai svarstomi pagal kompetenciją atitinkamose valstybės valdymo institucijose“, 3-oji dalis primena, jog VGT nutarimai „klausimais, kurie pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus priklauso Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės kompetencijai, yra rekomendaciniai“.

Taigi, jei įprastai vakcinų pirkimas pagal kompetenciją priklauso Valstybinei ligonių kasai prie SAM, kilus problemoms dėl jau nupirktų vakcinų A. Veryga visuomet gali teigti, kad vadovavosi ne abstrakčiais specialistų patarimais, o VGT – svarbiausių šalies pareigūnų rekomendacijomis ir nesvarbu, kuris jų balsavime dėl vakcinos bus išsakęs priešingą nuomonę – VGT sprendimai priimami daugumos sprendimu. Būtent tokios nuomonės laikosi ir prezidentūra.

„COVID-19 vakcinos pirkimo proceso organizavimas yra itin svarbus visuomenės sveikatos užtikrinimo klausimas, už kurį yra tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas sveikatos apsaugos ministras. Vakcinos nuo COVID-19 pirkimo procesas jau yra pradėtas, o ministro siekis atsikratyti savo tiesioginės atsakomybės gali būti siejamas su pradėtais ikiteisminiais tyrimais dėl ankstesnių ministerijos vykdytų pirkimų“, – Eltai atsiųstame komentare teigia D. Kuliešius. Pasak jo, prezidentui šiuo metu nekyla jokių abejonių, kad COVID-19 vakcina turi būti perkama. Šalies vadovo nuomone, tvirtina patarėjas, svarbiausia yra užtikrinti skaidrų ir efektyvų procesą.

Valstybės gynimo taryba

„Prezidento nuomone, VGT ateityje gali būti organizuojamas sprendžiant strateginius kovos su COVID-19 protrūkiu klausimus.

Tačiau šiuo konkrečiu atveju prezidentui nekyla abejonių, jog vakcina turi būti perkama, o pasirinktas būdas tai daryti kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasirašant atitinkamą sutartį su Europos Komisija dar birželį yra tinkamas. Tačiau pirkimas turi vykti skaidriai ir efektyviai. Prezidento nuomone, ministras savo dėmesį, laiką ir ryžtą turėtų skirti savo tiesioginių pareigų vykdymui, o ne bandymams išvengti atsakomybės“, – komentare tvirtina D. Kuliešius.

„Kita vertus, esminis klausimas – ar vakcinų užtikrinimo poreikius galima įvykdyti įprastais būdais, ar čia jau reikia peržengti tiesioginių institucijų (SAM) ribas?

Gali būti, kad reikia papildomų resursų, pavyzdžiui, lėktuvų gabenimui, kaip kad buvo karantino met), galbūt net specialios apsaugos ir čia verta pasitarti su saugumo ir kariuomenės institucijomis“, – svarstė T. Janeliūnas, pažymėjęs, kad, jo manymu, vakcinos pirkimas pirmiausiai gali būti logistinis iššūkis, kuri koordinuoti reikėtų visos valstybės mastu, o ne vienos ministerijos.

Be to, T. Janeliūnas priminė, kad VGT kviečia prezidentas. Tiesa, neeilinius posėdžius šaukti gali ir kitas VGT narys, šiuo atveju premjeras S. Skvernelis, tačiau sprendimą dėl posėdžio būtinybės galiausiai priima jam vadovaujantis asmuo, taigi – šiuo atveju prezidentas, kurio nuomonę perdavė jo patarėjas. T. Janeliūno manymu, ambicijų ir atsakomybės nusimetinėjimo veiksniai yra galimi, tačiau tik labai formalūs.

„Čia nebent tik formalus būdas kažkokį parašiutą turėti. Bet nemanau, kad politine prasme jis gali kažkuo apsaugoti“, – apie atsakomybės nuo SAM perkėlimą kalbėjo T. Janeliūnas. Jo manymu, jei konfliktas vis dėlto būtų išspręstas ir VGT susirinktų svarstyti vakcinos klausimo, sprendimas, net ir patariamasis, gali būti naudingas, kai po rinkimų dar nebus suformuota nauja vyriausybė ir ministerijos, o papildomus sprendimus gali tekti priiminėti labai greitai, prieš tai jau suderinus su kitomis institucijomis.

„Gal čia net yra kažkiek nepasitikėjimo SAM ir Vyriausybe arba apsidraudimas, kad jei tarpuvaldžiu (iki naujos Vyriausybės suformavimo) reikėtų greitų sprendimų, kad institucijos žinotų, kas ką daro“, – pabrėžė T. Janeliūnas.