Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 eurų šiais metais iki 404 eurų kitąmet, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų.
„Senatvės pensininkai ir gaunantieji netekto darbingumo pensijas patiria didžiausią skurdo riziką, o ekonominės galimybės leidžia tęsti pensijų indeksavimą ir kitais metais, nepaisant koronaviruso pandemijos sukeltų sunkumų. Kadangi jau aišku, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, galime optimistiškai žvelgti į ateitį.
Gana geri rodikliai suteikia galimybę pasirūpinti pačiais silpniausiais ir atiduoti skolą už jų ilgametį indėlį prisidedant prie visuomenės gerovės“, – pranešime spaudai cituojamas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Pensijų indeksavimui kitiems metams papildomai iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto prireiktų 249 mln. eurų.
Finansų ministerijos paskelbtame ekonominės raidos scenarijuje prognozuojama, kad šiais metais Lietuvos ekonomika susitrauks vos 1,5 proc., o kitąmet bendrasis vidaus produktas augs 3,3 proc. Taigi Lietuvos BVP nuosmukis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.
Palyginimui – 2010 metais ekonomika susitraukė 14,8 proc.
Pensijų indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas išvedus 7 kalendorinių metų darbo užmokesčio fondo vidurkį. Norint apskaičiuoti indeksavimo koeficientą 2021 metams, atsižvelgiama į 2017, 2018 ir 2019 metų darbo užmokesčio fondo pokytį bei prognozes 2020, 2021, 2022 ir 2023 metams.
Šiuo metu galioja taisyklė, kad pensijos negali būti indeksuojamos, jeigu einamųjų ir po jų sekančių kalendorinių metų BVP augimas arba darbo užmokesčio fondo pokytis yra neigiamas, tačiau to siūloma atsisakyti įvertinus keletą faktorių: pirma, Lietuvos ekonomikos susitraukimas menkas, antra, darbo užmokesčio fondo pokytis – teigiamas tiek šiemet, tiek kitąmet, trečia, senatvės pensininkai ir neįgalieji patiria didžiausią skurdo riziką, o Lietuva yra įsipareigojusi mažinti pajamų nelygybę.