Iš viešumos keletui mėnesių dingęs komunikacijos ekspertas sakė turėjęs laiko apgalvoti įvykius.

„Savaitę buvau su vaikais, dvi – su šeima, trys savaitės jūroje, dvi savaitės su vaikais ir grįžau į Vilnių. Beprotiškai patiko, tai buvo lėtas, kokybiškas laikas, tada turėjau laiko išvėdinti galvą, apgalvoti pastarųjų dvejų metų patirtis, nes tempas buvo labai didelis ir nebuvo laiko sustoti, pagalvoti, kas čia vyksta. Turėjau pakankamai laiko sau, juo labiau džiaugiuosi“, – laidoje „Puikūs pralaimėjimai“ kalbėjo A. Zabarauskas.

Pašnekovas laidoje pasakojo, kad jam patinka „baigtinės atkarpos“.

Jis teigė, kad buvo užsibrėžęs tikslą greta šalies vadovo G. Nausėdos dirbti pirmus jo kadencijos metus.

„Taip, pirminis sumanymas buvo įgyvendintas 2019 metų gegužės pabaigoje, kai kalbėjome apie tolesnį darbą, pasisakiau sau tada, kad pirmi metai bus sudėtingiausi, nes tada iš kandidato prezidentu tapęs politikas priims daugiausiai karščio. (…) Aš užsibrėžiau sau pirmus metus būti greta“, – sakė jis.

A. Zabarauskas teigė, kad jo manymu, pirmieji prezidento G. Nausėdos kadencijos metai buvo „sėkmė su pastebimais pralaimėjimų bruožais“.

„Aš tai vadinčiau sėkme su pastebimais pralaimėjimų bruožais. (…) Tai, kur dabar yra Prezidentūra, kaip institucija, kaip prezidentas išreiškia save ir vykdo politiką, mano galva, yra sėkmė. Po pirmojo metinio pranešimo komunikacijos grupėje buvo verčiamas naujas lapas, naujas vadovas. Manau, kad jie toliau vykdys tas pačias funkcijas“, – tikino jis.

„Natūralu, kad po liepos 1–os dienos, kada baigiau darbą Prezidentūroje, nuolat galvoju apie tai, kas buvo padaryta, kas iš to buvo gerai, kas blogai. Kodėl tai, kas buvo gerai, nebuvo akcentuota, o tai, kas buvo blogai – gavo didesnį svorį, nei objektyviai jis yra. Refleksija yra labai svarbus dalykas po kiekvieno etapo“, – kalbėjo pašnekovas.

Aistis Zabarauskas

Foto: DELFI / Domantas Pipas

Paklaustas, kas nepasisekė, A. Zabarauskas pirmiausia prakalbo apie ryšį su sąjungininkais rinkimų kampanijos metu.

„Kaip vieną iš savo klaidų vertinu tai, kad nepavyko tęsti sėkmingo bendradarbiavimo su kandidato sąjungininkais, rėmėjais, kai jis tapo valstybės vadovu. Nes staiga atsirado visai kitų užduočių, susijusių su valstybės reikalais ir nebeliko laiko palaikyti santykių su draugais, tai buvo klaida“, – pripažino buvęs G. Nausėdos komunikacijos grupės vadovas.

A. Zabarauskas apgailestavo, kad prieš prezidento veiksmus nebuvo aiškinama jų logika, motyvai.

„Kas ilgainiui išvirto į klaidingas interpretacijas jo veiksmų ir sprendimų, kurių nebepavyko vėliau atsukti“, – sakė jis.

Kai kuriems apžvalgininkams G. Nausėdos pirmais kadencijos metais už akių kliuvo kartais tuščios prezidento darbotvarkės. A. Zabarauskas teigė, kad tie, kurie tyčiojasi, kad prezidento dienotvarkė yra tuščia, lygiai taip pat kritikuotų ir savaime suprantamus darbus joje.

„Į dienotvarkę yra dedami įvykiai, kurie paskui yra komentuojami žiniasklaidoje, po kurių būna viešas pareiškimas: prezidento ar jo patarėjo, svečių. (…) Jeigu dienotvarkėje būtų įrašyta viskas, ką daro prezidentas? Koks yra pagrindinis prezidento darbas – priimti sprendimus. Tam, kad galėtum tai daryti, per save reikia perleisti be galo daug informacijos, be galo daug įvairių, į priešingas puses tempiančių nuomonių.

Jeigu mes į dienotvarkę rašytume, kad prezidentas dirba su dokumentais, susipažįsta su įstatymais, tariasi su patarėjais. Tai ta dienotvarkė būtų labai vienoda, ir visi tie, kurie muša šaukštu į tuščius puodus, kad šalies vadovo darbotvarkė tuščia, lygiai taip pat darytų, kad prezidentas į dienotvarkę deda savaime suprantamus dalykus“, – sakė jis.

Buvęs G. Nausėdos komunikacijos grupės vadovas teigė, kad dabar eitų jau kitu keliu.

„Dabar žiūrėdamas atgal turbūt eičiau kitu keliu. Dabar matydamas, kad tai buvo nacionalinės svarbos klausimas, kalbėčiau su nevyriausybinėmis organizacijomis, kaip „Transparency international“, prižiūrinčiomis viešojo sektoriaus skaidrumo klausimus, vadovaučiausi jų rekomendacijomis“, – sakė A. Zabarauskas.

14 metų verslo komunikacijos dirbęs A. Zabarauskas teigė, kad politikoje jam tai buvo privalumas.

„Sunku paneigti, kad prieš pradėdamas politinę komunikaciją, aš 14 metų dirbau su verslo komunikacija, politikos tada vengiau, buvau tik jos stebėtojas. Natūralu, kad taktikų politinės komunikacijos galbūt mano krepšelyje buvo mažiau. Bet rinkimų metu aš tai laikiau ne savo trūkumu, bet privalumu“, – laidoje kalbėjo jis.

Gitanas Nausėda, Aistis Zabarauskas, Povilas Mačiulis

Foto: DELFI / Andrius Ufartas

Buvęs komunikacijos grupės vadovas pasakojo, kad per metus dirbant viešajame sektoriuje keitėsi jo nuomonė apie jame dirbančius žmones.

„Daug mano nuomonės keitėsi ten dirbant, apie žmones, dirbančius valstybės tarnyboje, kaip buvęs žurnalistas ir verslo žmogus aš turėjau labai skeptišką ir pašaipią nuomonę, tai išsinešiau visai kitokią nuomonę. Apie tas asmenybes, kurie dirba sunkų, nedėkingą ir menkinamą darbą. Ten tikrai yra daug labai pasišventusių žmonių“, – sakė A. Zabarauskas.

Jis teigė, kad viena iš Prezidentūros išsikeltų sąlygų buvo kalbėti apie save, nekalbėti ir nejuodinti kitų.

„Kai jau būdavo politinės komunikacinės gatvės peštynės, mes tada nejuodindami atsidurdavome besiginančio pozicijoje. Ir jau tada mus pradėjo kaltinti – kad silpnas vadovas, silpna jo komanda, nėra stuburo.(...) Čia ir buvo vienas momentas, ko nepavyko padaryti – truputį pakeisti bendravimo kultūros“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.

Pašnekovas pabrėžė, kad visiems įtikti vis vien nepavyks, tad reikia tiksliai žinoti, kas ir kodėl yra daroma.

Darbą Prezidentūroje A. Zabarauskas įvertino kaip labai gerą sprendimą.

„Aš išėjau iš ten geriau suprasdamas, kaip veikia valstybė. (...) Bet aš labai vertinu savo naują žvilgsnį į valstybės tarnybą, apie save sužinojau naujų dalykų, buvo per daug patenkintas savimi. Tvarkingai stoviu basa koja ant grindinio, man tai labai patinka“, – kalbėjo jis.