Net 92 nauji atvejai per savaitgalį
Per šį savaitgalį Lietuvoje buvo užfiksuoti net 92 nauji koronaviruso atvejai. Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pirmadienio rytą Delfi sakė, kad vien skaičių vertinti negalima.
„Žiūrėsime, ar dauguma šių atvejų yra susiję su anksčiau buvusiais protrūkiais, jeigu dauguma yra susiję su lokaliu plitimu, tai nieko baisaus. Bet, aišku, visko gali būti – jei daugėja atvejų, kurie yra neatsekami, jau kitaip vertinsime. (…) Jeigu nedaugėja asmenų, kuriems reikia sudėtingos medicininės pagalbos, tai situaciją irgi vertinsime kaip stabilią“, – kalbėjo ministras A. Veryga.
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas pabrėžė, kad vien statistiniai skaičiai nenusako tikrosios situacijos šalyje, nors sutiko, kad per savaitgalį užfiksuoti susirgimų skaičiai šiek tiek gąsdinantys.
„Neužtenka tik vieno skaičiuko, kiek naujų atvejų nustatyta. Užtenka vienos nemažos įmonės, ir ji gali tokį susirgimų skaičių sugeneruoti... Bet visada mes žiūrime į kontekstą“, – kalbėjo jis.
Situacija ugdymo įstaigose – „ne tragedija“
Nuo pat naujųjų mokslo metų pradžios bene kasdien pranešama apie koronaviruso atvejus ugdymo įstaigose. Savaitgalį buvo pranešta apie ligos išplitimą vienoje mokykloje; nustatyta, kad Vilniaus Gabijos progimnazijoje – šeši koronavirusu užsikrėtę moksleiviai.
„Nustatyta vienoje klasėje, tai turėtų reikšti, kad liga ten išplito, kažkas atėjo, buvo nepastebėta, gal simptomų neturintis asmuo ten buvo. (…) Čia jau toks vienas pirmųjų atvejų, nes iki tol būdavo atnešama į ugdymo įstaigą, ne joje pačioje plisdavo. Bet visų atvejų, taip pat ir besimptomių, nustatyti nėra galimybės. Deja, bet bus tokių atvejų, kai pačioje ugdymo įstaigose užkratas išplis. Tai irgi nėra tragedija, kol nustatoma, išaiškinama“, – apie padėtį ugdymo įstaigose kalbėjo pašnekovas.
Jis teigė, kad būtent tam ugdymo įstaigos ir ruošėsi. Tačiau per mokslo metus paaiškės, kurios mokyklos ar darželiai pasiruošė netinkamai.
„Tinkamą ugdymo įstaigų pasiruošimą reikia vertinti pagal tai, kiek žmonių turės keliauti ar jau iškeliavo izoliuotis. Jeigu epidemiologai vertindami plitimą nustatys, kad buvo laikomasi rekomendacijų, viskas bus neblogai. Bet jei buvo nesiruošta atskirti srautus, jei vieni vaikai bendravo su kitais, tai didelė dalis ugdymo įstaigų turės izoliuotis. Tą reikėtų vertinti kaip netinkamą pasiruošimą“, – teigė ministras.
Daug vilties dėl bendrų ES rodiklių nėra
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbia, kad maždaug pusė visų sulaukiamų skambučių yra dėl kelionių: kas savaitę keičiasi paveiktų šalių sąrašai, penktadienį Lietuva pakeitė ir rodiklius. Ministras A. Veryga teigė, kad nuolat besikeičianti situacija eiliniam gyventojui gali būti sunkiai atsekama.
„Nevadinčiau to klaidomis, bet situacija nuolat keičiasi. Tai vienos, tai kitos šalys patenka į paveiktų šalių sąrašą, kitose situacija gerėja, tad jos yra išbraukiamos. Gyvenimas nestovi vietoje, bet keičiasi situacija, stengiamės ją pristatyti ir paaiškinti, bet tikrai, matyt, ne visi žmonės skaito tą informaciją, todėl skambina paklausti“, – sakė jis.
„Toks gyvenimas, nieko nepadarysi, bet kuris pasikeitimas lemia tam tikrą skambučių pagausėjimą, bet paprastai per kelias dienas žmonės išsiaiškina ir sutrikimo būna gerokai mažiau“, – kalbėjo pašnekovas.
Ministras teigė, kad ir toliau susirgimo rodikliai turėtų būti skelbiami kas savaitę. A. Veryga dar penktadienį užsiminė, kad Europos šalys, bandydamos susitarti dėl bendrų rodiklių taikymo ir taisyklių, buksuoja – pasiūlymai itin skirtingi.
„Būtų tikrai idealu, jei Europa susitartų dėl bendrų rodiklių. Ir tada ne vien lietuviams, bet ir kitų šalių piliečiams būtų paprasčiau. (…) Keliautojams skirtingos taisyklės yra labai didelis galvos skausmas, reikia itin dėmesingai stebėti informaciją. (…) Koronavirusas sumaišė kortas visai Europai, ji, iki tol buvusi labai vieninga, dabar yra labai skirtinga. (…) Diskusija vyksta sunkiai, todėl, kad skirtingos šalys turi labai skirtingą situaciją. Ir šalys, kuriuose sergamumo rodiklis viršija 100, kaip rodiklį norėtų matyti panašų sergamumą, šalys, kur situacija geresnė, nori mažesnio rodiklio.
Matyt, natūralu, jog kiekviena valstybė nori apsisaugoti. Ir nepavydėtina situacija tiems, kurie bando konstruktyvų pašnekesį išlaikyti“, – Delfi kalbėjo ministras.
Jis žadėjo, kad šis susitarimas tarp Europos šalių tikrai nebus lengvas ir paprastas. O ir laikysis jo tikrai ne visos šalys.
„Tikėkimės, kad susitars, bet tikrai nėra garantijų, kad bus susitarta dėl vienodo rodiklio“, – kalbėjo A. Veryga.
Latvijos Vyriausybė penktadienį nusprendė, kad taikys privalomą saviizoliaciją iš Estijos atvykusiems asmenims. Tai reiškia tik vieną – Baltijos burbulas sprogo, tačiau šis sprogimas dar nepalietė Lietuvos: sergamumas mūsų šalyje neviršija Latvijos nustatytos ribos.
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas A. Veryga neatmetė, kad tokios pačios griežtos taisyklės gali būti taikomos ir Lietuvai.
Lokalus karantinas didžiųjų miestų rajonuose – mažai tikėtinas
A. Veryga įvardijo, kurioje Lietuvos savivaldybėje situacija šiuo metu yra blogiausia.
„Šiek tiek sudėtingesnė situacija buvo Vilniuje, bet paaiškinimas paprastas – didelis tankumas, daug žmonių, jie visi bendrauja. Ir dėl to buvo daugiau nustatoma tų atvejų. Bet tikrai nereikėtų „prisirišti“ prie kurio nors miesto, nes žmonės iš švenčių parsiveža tą infekciją į savivaldybes, darbo vietas“, – kalbėjo ministras. Ir pridūrė, kad, nors sudėtingiausia padėtis yra Vilniuje, dramatiškas atvejų šuolis konkrečioje savivaldybėje šiuo metu nenustatytas.
Ministras Delfi taip pat paaiškino, kad lokalus karantinas viename didžiojo miesto rajone yra sunkiai įmanomas praktiškai.
„Labai sunkiai tikėtina, kad vienam didmiesčio rajonui būtų skirtas lokalus karantinas. Matote, tokiame dideliame mieste, kur gyventojai maišosi, vargu ar atsitiktų taip, kad liga išplistų Senamiestyje, Naujamiestyje ar kitur. Žmonės juda ir važinėja. Daug realiau, kad tas plitimas įvyktų kuriame nors sektoriuje – švietimo, paslaugų grupėje. Daug realistiškiau, kad kuriai nors sričiai, o ne konkrečiai vietai būtų paskelbtas lokalus karantinas“, – apie lokalų karantiną didžiuosiuose šalies miestuose kalbėjo A. Veryga.
„Tikėtina, kad tokių izoliuotų plitimų vargu ar turėsime. Jie turėtų būti sustabdyti, kad plitimo nevyktų. Čia labiau teorinė nei reali galimybė“, – pirmadienio rytą sakė ministras.
Kodėl ne Švedijos scenarijus?
Naujausi koronaviruso duomenys iš Skandinavijos kelia naujų klausimų, kaip geriausia kovoti su virusu. Švedijos, kurios susirgimų skaičius pandemijos piko metu kaip reikiant lenkė kaimyninių Skandinavijos šalių statistiką, dabar pirmą kartą nuo kovo mėnesio džiaugiasi mažesniais skaičiais nei Danija ir Norvegija. Tokie duomenys trikdo itin griežtų priemonių pandemijos pradžioje besiėmusius švedų kaimynus.
Lietuvoje taip pat pasigirsta raginimų taikyti Švedijos scenarijų, tačiau A. Veryga teigė, kad Švedijos scenarijus šiai šaliai nebuvo jau toks lengvas.
„Ne tik Lietuva, bet ir absoliuti dauguma Europos valstybių nesirinko Švedijos scenarijaus; to nedarėme, nes matėme, kaip greitai pilnėja gydymo įstaigos. Švedai, aišku, turi savo pasirinktos strategijos paaiškinimų ir pateisinimų, tai – jų sprendimas. Noriu pasakyti vieną skaičių, kad palygintume, – jei skaičiuotume mirtis nuo koronaviruso milijonui populiacijos, Lietuvoje šis skaičius yra apie 28, Švedijoje – 516“, – kalbėjo jis.
Politikas pridūrė, kad abejoja, jog Lietuvos visuomenė būtų sutikusi su tokia auka, kokią teko patirti Švedijai.
„Manau, kad pasirinkome teisingai, vertinant iš mūsų taško“, – teigė ministras.
Pašnekovas taip pat priminė, kad Didžioji Britanija pandemijos pradžioje buvo pasirinkusi veiksmų planą, panašų į Švedijos, tačiau greitai jo atsisakė.
Populiacijos tyrimai kitose Europos šalyse parodė, kad mirštamumas nuo koronaviruso nėra toks didelis, kaip buvo bijota. A. Verygos teigimu, šis rodiklis savaime neturi atpalaiduoti ribojimų.
„Bet mes ir taip lengviau žiūrime į viską, turbūt sutiksite. Yra tikrai nemažai naujų užsikrėtimų, kurie – jaunesnio amžiaus asmenų grupėje, o karantino mes neturime. Turime labiau specializuotų lokalių priemonių“, – apie dabartinius ribojimus kalbėjo ministras.
Pokyčiai – jau rytoj
Kaip ir buvo minėta praėjusią savaitę, nuo rytojaus, antradienio, rugsėjo 15 dienos, turėtų būti trumpinama saviizoliacija. Tačiau tai padaryti nebus jau taip paprasta – kaip feisbuke rašė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, tam prireiks neigiamo koronaviruso testo rezultato.
„Nutarėme trumpinti izoliacijos laiką tiems žmonėms, kurie atvyko ar sugrįžo iš užsienio šalių, neturėjo sąlyčio su užsikrėtusiais koronavirusu, nepajuto simptomų ir praėjus bent 8 dienoms po atvykimo į Lietuvą pasidarė COVID-19 testą, kuris yra neigiamas. Tokie asmenys galės baigti izoliaciją praėjus 10-iai, o ne 14-ai dienų nuo atvykimo į Lietuvą“, – tvarką aiškino jis.
Ministras A. Veryga pirmadienį teigė, kad taip ir turėtų būti.
„Kol kas pasikeitimų nėra, tikėtina, kad nuo rytojaus tvarka keisis. Šiandien kaip tik vyks COVID-19 valdymo komiteto posėdis ir, jei nebus kitų nuomonių, turėtų taip ir atsitikti“, – sakė ministras.
Pašnekovas sakė tikintis, kad saviizoliacijos trumpinimas nebus masinis reiškinys.
„Ne visiems bus esmingai svarbu dėl tų keturių dienų testą darytis, nes nėra taip jau patogu ir malonu juos atlikti. Manau, kad izoliaciją trumpins tie žmonės, kuriems tai tikrai bus aktualu, – reikės dėl kokių nors priežasčių anksčiau grįžti į darbą, bus svarbių reikalų. O kiti, labai tikėtina, liks namie ir išbus tą 14 dienų laikotarpį“, – prognozavo pašnekovas.
Dėl vakcinų pirkimo nori bendros pozicijos
Trečiadienį Ministrų kabinetas nusprendė kreiptis į Valstybės gynimo tarybą (VGT) dėl Lietuvos dalyvavimo kartu su Europos Sąjungos valstybėmis perkant koronaviruso vakciną. Buvo motyvuojama kilusiomis abejonėmis dėl prisiimamų rizikų, taip pat dėl vakcinos kūrėjų reputacijos.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę jau pareiškė, kad kol kas tokiam posėdžiui sušaukti jam trūksta argumentų. A. Veryga svarstė, kad galbūt taip elgiamasi dėl tarybai neįprasto klausimo formato.
„Matyt dėl to, kad tai – nevisiškai tipinis klausimas, tai nėra ginkluotė ar panašūs dalykai. Bet, kaip aš sakiau per Vyriausybės posėdį, tai – mūsų visos valstybės grįžimo į normalų gyvenimą klausimas. Čia yra labai daug rizikų, nė vienoje šalyje Europoje šis klausimas nėra paliktas tik Sveikatos ministerijai, paprastai sprendžia Vyriausybė, įsitraukia ir daugiau institucijų.
Reikia įsigyti tai, ko dar nėra, priimti sprendimus, kurie ateityje bus įvairiai vertinami. Kuo daugiau žmonių įsitrauks tas rizikas vertindami, kuo skaidriau viskas vyks, tuo bus geriau, nes matome, kiek klausimų paskui kyla“, – sakė ministras.
„O iš prezidentūros greičiausiai tų klausimų kyla todėl, kad įprastai taryba tokio klausimo nesprendžia. (…) Atsakomybės nelabai čia nusipurtysi, vis tiek reikės priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Bet tie finansiniai įsipareigojimai nebus maži, yra įvairiausių abejonių dėl modelių pasirinkimo – kiek, kokių vakcinų pirkti, kaip diversifikuoti pačias vakcinas, kiek jų pasirinkti.
Tai yra sudėtingi klausimai, susiję su svajone galų gale nusiimti kaukes, laisvai grįžti į įprastinį gyvenimą, tad tai – įprastiniai dalykai, kuriuos būtų gerai padaryti maksimaliai gerai. Atsakomybės čia niekas nesipurto, bet girdime labai skirtingus signalus ir apie įmones“, – interviu Delfi sakė sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.