Juose – duomenys apie kandidatų išsilavinimą, šeiminę padėtį, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis, informacija apie teistumus ir kt.

Lyginant su 2016 m. Seimo rinkimų kandidatų duomenimis, šiemet į Seimą kandidatuojančių asmenų, kurie nurodė turį aukštąjį išsilavinimą, yra 11 procentų daugiau.

Šiemet teikdami pareiškinius dokumentus VRK, dauguma kandidatų (83 proc.) savo anketose nurodė turį aukštąjį išsilavinimą. 2016 m. tokių kandidatų buvo 72 proc.

4,3 proc. kandidatų nurodė turį aukštesnįjį, 4,1 proc. – vidurinį su profesine kvalifikacija išsilavinimą. 7 proc. kandidatų pasirinko nenurodyti, kokius mokslus yra baigę.

Daugiausiai turinčių aukštąjį išsilavinimą kandidatų yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše. Iš 141 kandidato net 134 (arba 95 proc.) kandidatų nurodė įgiję aukštąjį išsilavinimą.

Nepilnu procentu nuo jų atsilieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – iš 141 kandidato universitetus yra baigę 133 asmenys (94,3 proc.).
Trečia šiame sąraše yra Lietuvos socialdemokratų partija – 128 iš 139 (arba 92,1 proc.) šios partijos kandidatų yra baigę aukštuosius mokslus.
Mažiausias skaičius aukštąjį išsilavinimą turinčių kandidatų yra Centro partijoje – tautininkai. Iš 94 kandidatų partijos sąraše, aukštąjį išsilavinimą yra įgiję 56 kandidatai (tai sudaro 59,5 proc.).

Antroje vietoje pagal mažiausią aukštąjį mokslą baigusių kandidatų skaičių – „Drąsos kelias". Iš 47 šios partijos kandidatų aukštuosius mokslus yra baigę 33 (70 proc.)

VRK duomenimis, treti nuo galo išsilavinimo kreivėje – Lietuvos žaliųjų partija. Iš 125 partijos sąraše esančių kandidatų universitetus yra baigę 93 (arba 74,4 proc.)