„Iš tiesų, tie skaičiai auga visoje Europoje, bet Lietuvoje tas augimas, tiesa, sustojo ir yra gerų ženklų, nes bent jau keletą dienų stebime sumažėjusį skaičių asmenų, kuriems gydymo įstaigose reikia gauti sudėtingą pagalbą, asmenų, kurie yra gydomi reanimacijoje. Aišku, tai reiktų atsargiai vertinti, bet vis tik neblogai.
Dėl izoliacijos taisyklių trumpinimo mes taip pat nebūtume išskirtiniai, kai yra ne viena valstybė tą jau padariusi ir susitrumpinusi šį laikotarpį iki dešimties dienų. Buvo klausta ir ekspertų medikų, ar tai būtų saugu ir, kaip jau nuo anksčiau žinojome, didžiausia tikimybė nustatyti užsikrėtimą po kontakto yra nuo septintos iki devintos dienos. Su tuo ir būtų susijusi ta saviizoliacijos trumpinimo galimybė, jeigu ne anksčiau kaip aštuntą dieną atlikus testą jis būtų neigiamas“, – komentavo jis.
Vis dėlto ministras norėjo akcentuoti, kad trumpinti saviizoliacijos terminą būtų galima tik tiems asmenims, kurie neturėjo kontakto su užsikrėtusiuoju.
„Tai negaliotų tiems, kurie yra izoliuoti dėl buvusio kontakto su sergančiu asmeniu. Tai galiotų tiems, kurie yra parvykę ir jiems yra aktualu keliauti į darbą, žmonėms, kurie neserga ir bent jau nežinome, kad būtų turėję kontaktą su užsikrėtusiais“.
Pasak A. Verygos, pagrindinė grupė, kuriai būtų aktualiausias šis pakeitimas yra keliaujantys arba parvykstantys asmenys, tačiau kita grupė yra tie, kuriuos išsiunčia į saviizoliaciją dėl įtariamo kontakto, tačiau vėliau tai nepasitvirtina.
„Turbūt būtų ir dar kažkokių siaurų grupių, kurioms būtų galima pritaikyti, bet aišku, kad aktualiausia būtų tiems, kurie parvyksta. Tiesa, be neigiamo testo apie jokį saviizoliacijos trumpinimo terminą nebūtų jokios kalbos“.
Ministras sakė, kad testas yra finansuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų, kadangi nėra daug laboratorijų, kurios galėtų atlikti tuos testus norintiems patiems išsitirti.
„Pasižiūrėsime, kiek iš viso tokių žmonių bus, kiek jų atsiras, kurie norės trumpinti saviizoliacijos terminą, nes vėlgi, tai nėra prievolė. Žmogus gali išbūti tą keturiolika dienų, jeigu nori, nebus prievartos būtinai trumpinti.“
Paprašytas paaiškinti, kodėl sumažėjo gydomų asmenų ligoninėse, A. Veryga sakė, kad vienas iš paaiškinimų galėtų būti, jog dabar suserga jaunesnė populiacijos dalis.
„Kiekvieną rytą žiūrime skaičius ir matome tas dvi stulpelio dedamąsias – kiek yra nustatyta atvejų ir kokią dalį tu stulpelių skaičiuje sudaro asmenys, kurie yra vyresnio amžiaus. Ta dalis dabar yra ženkliai mažesnė negu buvo kovą-balandį, kai turėjome daug mirčių, ir tai iš dalies paaiškina šią situaciją. Matyt, kad ir bendrai situacija šiek tiek stabilizavosi, vadinasi, kad vis tik visuomenė išgirdo ir laikosi saugos priemonių – tapo budresnė, labiau pasisaugoja ir tai irgi yra neblogas ženklas“.
Paklaustas, ar Europos sprendimas suvienodinti taisykles dėl saviizoliacijos ir noras labiau liberalizuoti tvarką nepakenks, ministras atsakė, kad iš tikrųjų dėl skirtingų tvarkų žemynas kenčia.
„Aišku, iš pradžių buvo galima tam rasti paaiškinimų, bet dabar jau sudėtingiau. Matote, kai šalys pasidaro panašios ir peržengia, pavyzdžiui, 16 atvejų ribą, kurią patys buvome nusistatę ir patys patekome į tų šalių sąrašą, ir jei šalia yra kaimynė, kuri turi panašią situaciją, kokia tada prasmė mums vieniems nuo kitų izoliuotis, jeigu esame labai panašūs ir tikimybė užsikrėsti tiek vienoje, tiek kitoje valstybėje yra beveik ta pati? Užtat Europa ir kalba, kad tuos rodiklius reikia peržiūrėti.
Lietuva palaikytų nuosaikesnę poziciją, kalbėtume apie 25 atvejus šimtui tūkstančių gyventojų, ne apie 50, ne apie 100. Tikrai būtume regionų išskyrimo šalininkai, nes tai yra aktualu keliaujantiems, yra salų, kurios yra saugios ir mes turime tuos vadinamus užsakomuosius skrydžius į ten be persėdimų. Galima būtų tą daryti, bet kol kas neturime sutarimo su savo Baltijos kaimynėmis. Norime išsaugoti ta „baltišką“ burbulą, bet, matyt, jau šį savaitgalį paaiškės, ar iš viso yra realu jį išsaugoti, nes kiek teko stebėti Estijoje tie rodikliai šoktelėjo galbūt ženkliau ir neaišku, kokius sprendimus priims latviai“.
Tačiau A. Veryga pabrėžė, kad jeigu visos šalys pasiekia 16 atvejų rodiklį, tuomet visiems izoliuotis nebėra prasmės. Jo nuomone, kai kurios valstybės gali rodyti tvirtą stuburą, kol pačios nesusiduria su augančiu skaičiumi.
„Ilgai nepabūsime užsidarę, kadangi suprantame, kad gyventi izoliuotai kažkiek gali, bet tikrai neilgai, nes žmonėms reikia važiuoti, gyvenimas turi vykti ir tada pradedame kalbėtis ir atsiranda visokios išimtys dirbantiems, studijuojantiems. Žodžiu, tikrai šalys šnekėsis, aš net neabejoju“.
Ministras taip pat atsakė, kad kol kas trumpinti barų ir kavinių darbo laiko nesiūlys, nes Vyriausybė jau apsisprendė ir išsakė savo nuomonę. Tačiau jeigu situacija blogėtų, tuomet prie šio klausimo būtų galima sugrįžti.
Koronavirusas – nacionalinio saugumo klausimas
A. Veryga teigė, kad visi puikiai mato, kas dedasi pasaulyje ir kokias pasekmes jis sukelia, todėl tai yra ne tik saugumo, bet ir valstybės gyvybingumo klausimas, o vakcinos yra specifinė priemonė, kuri leistų grįžti į normalų gyvenimą.
„Pats vakcinų pirkimo, jų kūrimo procesas yra nepasibaigęs ir yra labai daug rizikų. Iš esmės reikia derėtis, rašytis sutartis dėl produktų, kurie yra nebaigti kurti ir matome, kiek iš tikrųjų sulaukia klausimų visi, kurie priima sprendimus, susijusius su vienų ar kitų dalykų įsigijimu. Dabar viešai diskutuojama apie testus, analizuojama, ką čia reikėjo kitaip daryti.
Norima tiesiog dalintis ta atsakomybe, nes valstybės saugumo, gyvybingumo, įprastinio gyvenimo klausimas yra svarbus visiems ir nenorime, kad paskui kiltų klausimų apie skaidrumą, apie tai, kad reikėjo kažką kitaip daryti“.
Ministro teigimu, tai yra dideli įsipareigojimai, didelės sumos, o kol vyksta derybos ir nepasirašytos sutartys, kol kas negali viešinti detalių.