Nauja K. Komskio įmonė „Kalibrus“ Pagėgių savivaldybės rengiamuose konkursuose laimi didelės vertės viešuosius pirkimus, kurie, kaip pavyko išsiaiškinti „Sienos“ žurnalistams, kelia abejonių dėl pirkimo proceso skaidrumo.

„Kalibrus“ dar prieš pusantrų metų turėjo vos vieną darbuotoją. Dabar tai – stambiausias Pagėgių savivaldybės užsakomų darbų tiekėjas. „Kalibrus“ 2020 metais laimėjo keturis Pagėgių savivaldybės viešuosius pirkimus, iš kurių du – stambios vertės. Ir abu šie pirkimai kelia nemažai klausimų.

Vieną konkursą K. Komskio verslas laimėjo pateikęs dokumentus apie niekada neatliktus darbus Lentvario dvare. Kitame K. Komskio konkurentai, siūlę pastebimai mažesnes kainas, vienas po kito pasitraukė iš kelio ir šimtatūkstantinį užsakymą atidavė politiko valdomai įmonei.

Darbai dvare padėjo laimėti konkursą

Pagėgių savivaldybės kraštovaizdžio formavimo darbų konkurso viena iš sąlygų – turėti panašių darbų patirties. Buvo apibrėžta, kad konkurse dalyvaujančios įmonės per pastaruosius 5 metus turėjo būti įvykdžiusios bent vieną panašaus pobūdžio sutartį už ne mažiau kaip 40 tūkst. eurų.

Kaip to įrodymą „Kalibrus“ pateikė bendrovės „Ginota“ raštą, liudijantį, jog K. Komskio įmonė 2019 m. atliko „Lentvario dvaro sodybos ir parko sutvarkymo darbų“ už 73,5 tūkst. eurų be PVM.

Susisiekus su UAB „Ginota“ direktoriumi Artūru Laktionkinu, šis iš pradžių negalėjo atsiminti darbų toje teritorijoje, tačiau vėliau pats įvardijo, kad „Kalibrus“ galimai darbavosi parko teritorijoje.

„Lentvario dvare? Ne, aš neatsimenu, kad Lentvario dvare būtume dirbę. Jūs turit omeny gal šitą Lentvario parko teritoriją? Mes patys, kaip subrangovai, ten darbavomės“, – „Sienai“ sakė A. Laktionkinas.

Netrukus paaiškėjo, kad nei dvare, nei parke nedirbo nei „Kalibrus“, nei „Ginota“.

Lentvario dvaras

Rangovai: K. Komskio darbininkų dvare nebuvo

Lentvario dvare ir dabar vyksta didelės apimties darbai, finansuojami ES lėšomis. Tačiau šiems darbams pasamdyta bendrovė „Senamiesčio restauratoriai“ nedirbo nei su „Ginota“, nei su jos neva persamdyta „Kalibrus“.

„Neturim mes čia subrangovų visiškai. (...) Ne, pirmąkart girdžiu“, – „Sienai“ sakė „Senamiesčio restauratorių“ atstovas Andrius Milkius.

Netrukus po šio pokalbio A. Milkius susisiekė su dvaro savininku, milijonieriumi Ugniumi Kiguoliu.

„Sakė siųsti visus toli toli. Sakė: „Nieko aš nesamdžiau“, – pokalbį su U. Kiguoliu atpasakojo pašnekovas.

Supainiojo Lentvarį ir Karoliniškes

Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, „Siena“ kreipėsi į „Ginotos“ direktorių su prašymu patikslinti, kokius darbus Lentvario dvaro teritorijoje atliko jos samdyti K. Komskio pavaldiniai. Informacijos A. Laktionkinas ieškojo maždaug pusantros savaitės.

Tada „Ginotos“ direktorius versiją pakeitė ir teigė, kad jokių darbų UAB „Kalibrus“ Lentvario dvare ar parke vis dėlto neatliko. Anot verslininko, K. Komskio įmonė tikrai dirbo ir tikrai įgyvendino didelės apimties darbus, tik ne dvare ir ne Lentvaryje, o Vilniaus mieste, Karoliniškių mikrorajone, adresu D. Gerbutavičiaus g. 9.

A. Laktionkino teigimu, klaidą Pagėgių savivaldybei pateiktame dokumente padarė buvęs darbuotojas.

„Tą dokumentą ruošė žmogus, kuris nebedirba pas mus. Ir ten yra klaida padaryta – ne tas objektas parašytas. Suma atitinka, darbai žemės tvarkymo, bet objektas nurodytas visiškai ne tas. Kodėl tas objektas parašytas, aš galiu tik spėliot“, – komentavo A. Laktionkinas.

Kaip pavyko supainioti Lentvario dvarą su stadionu Karoliniškėse, kur K. Komskio įmonė esą tikrai dirbo, A. Laktionkinas teigė negalįs paaiškinti. Verslininkas svarstė, esą „Ginota“ taip pat norėjo dalyvauti Lentvario dvaro tvarkymo konkurse.

Tačiau šio konkurso laimėtojas paaiškėjo 2019 m. pradžioje. Taigi šių metų vasarį, išduodama darbus Lentvario dvare neva patvirtinantį dokumentą, „Ginota“ neturėjo net teorinių galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose.

Samdė dėl technikos, kurios nebuvo

Anot A. Laktionkino, „Kalibrus“ buvo samdoma, nes disponavo specializuotiems darbams atlikti reikalinga technika. Tačiau tuo metu, kai „Ginota“ nurodė samdžiusi K. Komskio įmonę, „Kalibrus“ turėjo vos vieną darbuotoją ir neturėjo jokios technikos. Visą reikalingą techniką ir darbuotojus galbūt turėjo kita K. Komskio įmonė „Agrolira“. Dabar ji bankrutuoja, bet pernai balandį, kai „Ginota“ esą samdė kitą K. Komskio verslą, „Agrolira“ jokių žlugimo ženklų nerodė.

Paklausus, ar „Ginotai“ buvo žinomos šios aplinkybės, įmonės vadovas to neslėpė ir netgi papasakojo, kad sutarties pasirašymas su darbuotojų ir technikos neturinčia „Kalibrus“ buvo ne jo iniciatyva.

– Kodėl pasirašėte sutartį būtent su „Kalibrus“?

– O nežinau, man jie davė šitą įmonę.

– Būtent pats direktorius pasiūlė?

– Taip taip, mes bendravom, ir jie darė per šitą įmonę darbus.

<...>

– Pamenate, sakėte, kad žinojote, jog „Kalibrus“ turi tik vieną darbuotoją?

– Taip, pamenu.

– O technikos, kiek mes matom, irgi tuo metu jokios neturėjo, tai įdomu, kodėl samdėt įmonę ir be darbuotojų, ir be technikos?

Nu, matot, paprastas dalykas – ar man samdyti „Agrolirą“, ar man samdyti „Kalibrusą“, man jokio skirtumo. Man svarbu, kad darbai buvo atlikti už tą sutartą kainą. Tai jeigu jie tarpusavy kažką pasirašo ar dar su trečiaisiais asmenimis, man jau jokio skirtumo.

Pigesnį pasiūlymą atmetė dėl dviejų minučių

Kraštovaizdžio formavimo darbų konkurse K. Komskio įmonė varžėsi su bendrove „Vilniaus betono demontavimo technika“.

Konkursas buvo sudarytas iš dviejų dalių – pirmoje dalyje „Kalibrus“ pateikė kur kas mažesnę kainą (36,448 tūkst. eurų su PVM – 57 tūkstančiais pigiau nei konkurentai) ir laimėjo. Antroje dalyje K. Komskio įmonė pateikė beveik dvigubai didesnę nei konkurentų kainą: darbus siūlė atlikti už 144,859 tūkst. eurų, konkurentai – už 78,14 tūkst. eurų. Bet laimėjo „Kalibrus“.

Galutinė „Kalibrus“ kaina abiejose pirkimo dalyse siekė kiek daugiau nei 181 tūkstantį eurų – tai yra maždaug 17 tūkst. eurų daugiau nei konkuruojančios įmonės.

„Vilniaus betono demontavimo technikos“ pardavimų ir veiklos administravimo vadovė Indrė Metrikė Sienai komentavo, kad konkursas jai pasirodė neskaidrus po to, kai jų pasiūlymas buvo atmestas dėl neva nepateiktų įkainotų darbų kiekių žiniaraščių.

„Ten tikrai buvo nešvarių dalykų“, – „Sienos“ žurnalistams sakė I. Metrikė ir patikino, kad žiniaraštį jos įmonė vis dėlto pateikė.

„Situacija tokia, kad mes pateikėme pasiūlymą, visus priedus ir nepastebėjome, jog žiniaraštis nebuvo prikabintas dėl techninės klaidos. Tai mes jį išsiuntėme dvi minutės po termino. Bet, matyt, jiems reikėjo, kad laimėtų kiti, ir jie iškart mus išmetė už tai“, – situaciją nupasakojo I. Metrikė.

Įmonės atstovė teigė, kad buvo pateiktas ieškinys dėl neskaidraus konkurso organizavimo, tačiau dėl žmogiškos klaidos skundas pasiekė ne tos apylinkės teismą ir įmonė liko nieko nepešusi.

Negana to, kad „Kalibrus“ konkursą laimėjo su gerokai didesne nei konkurentų kaina, po poros mėnesių ši kaina dar išaugo. K. Komskio įmonė liepos mėnesį su Pagėgių savivaldybe pasirašė susitarimą dėl antros pirkimo dalies darbų kainos kėlimo 17 tūkst. eurų – nuo 144 tūkst. iki 162 tūkst. eurų.

Konkurentai Pagėgių pinigų nepanoro

Kitame Pagėgių savivaldybės konkurse gausus būrys verslininkų varžėsi dėl tikrai solidžios sumos. Maždaug 300 000 tūkstančių eurų vertės Polderių rekonstrukcijos darbų konkurse dalyvavo 9 dalyviai. Paaiškėjus pasiūlymų kainoms, „Kalibrus“ buvo tik ketvirtoje vietoje. Bet galiausiai laimėjo.

Viena K. Komskio verslo konkurentė teigė padariusi klaidą sąmatoje ir todėl pasitraukusi. Antroje vietoje buvusios įmonės direktorius „Sienos“ žurnalistams teigė laimėjęs didesnį konkursą, todėl iš šio pasitraukęs. O trečios įmonės direktorius pasakojo pasitraukęs dėl to, kad prieš jį eilėje neva buvo du pigesni pasiūlymai, tad šis nematęs prasmės toliau dalyvauti. Tai – Alfonsas Jokūbaitis, įmonės „Vorupė“ savininkas ir direktorius.

Paklaustas, iš kur tebevykstant konkursui jis galėjo sužinoti tokią informaciją, A. Jokūbaitis tikino sąrašą gavęs iš Pagėgių savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus.

„Atsiuntė sudarytą eilę, man atrodo, Pagėgių savivaldybė, ir kadangi aš ten koks trečias ar ketvirtas buvau, nebeteikiau toliau“, – telefonu komentavo A. Jokūbaitis.

Pagėgių savivaldybė pateikė kitokią įvykių versiją. A. Jokūbaitis esą savo noru atsisakė pasirašyti sutartį, nors buvo paskelbtas laimėtoju. Po kurio laiko ir verslininkas pakeitė savo poziciją: esą buvo gautas pranešimas apie pergalę konkurse, bet dokumentas „pasirodė neįtikinamas“.

Kreipėmės į K. Komskį prašydami pakomentuoti situaciją. Politikas paprašė klausimus pateikti raštu. Nuo to laiko praėjo jau daugiau nei savaitė, bet K. Komskis jokių atsakymų nepateikė ir į skambučius neatsiliepė.

VPT vadovė: tai kelia abejonių

Su didžiausio K. Komskio įmonės laimėto konkurso aplinkybėmis supažindinome laikinąją Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovę Jovitą Petkuvienę. Anot jos, tai primena neretai naudojamą modelį, kai konkurentai sulaukia signalų, kad pasitrauktų iš kelio vienam tiekėjui, o dokumentuose tai aprašoma kaip savanoriškas jau laimėto konkurso atsisakymas.

„Kai pigesnius ar geresnius pasiūlymus pateikę tiekėjai toliau nedalyvauja pirkimo procese – nepateikia prašomų dokumentų ar nepatikslina pasiūlymo informacijos – ir yra atmetami, visada kyla abejonių dėl tokio pirkimo skaidrumo. Galbūt formaliai procedūriniai dokumentai ir sutvarkomi, tačiau šešėlis ant tokių pirkimų tikrai krenta.

Ne paslaptis, kad pasitaiko atvejų, kai „netinkamas tiekėjas“ sulaukia signalų iš perkančiosios organizacijos atstovų, jog vykdyti sutartį bus neįmanoma, tad geriau toliau nedalyvauti. Apmaudu, kad tokiais atvejais verslas per dažnai nutyli ir nesikreipia į atsakingas institucijas“, – teigė J. Petkuvienė.

Senos problemos naujam verslui netrukdo

„Kalibrus“ K. Komskio verslo žemėlapyje atsidūrė tik pernai vasarį. Dabar ši įmonė yra didžiausia darbų tiekėja Pagėgių savivaldybei. Tokių darbų, kuriuos anksčiau atlikdavo bankrutuojanti „Agrolira“.

Pagėgių savivaldybė „Tauragės kurjeriui“ yra nurodžiusi, kad netikėto bankroto ištikta „Agrolira“ sulaukė sankcijų. Pernai dėl nebaigtų darbų su žlungančia K. Komskio įmone nutrauktos trys sutartys. Kaip nurodo Pagėgių savivaldybė, neatliktų darbų vertė siekia apie 160 tūkst. eurų.

„Kalibrus“ laimėtų pirkimų vertė šią sumą jau dabar viršija kelis kartus. Nors „Kalibrus“ vykdo tokią pačią veiklą, kokia užsiėmė žlunganti „Agrolira“, seno K. Komskio verslo problemos nesukelia sunkumų dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose. Bendrovės „Kalibrus“ neslegia ir „Agroliros“ skolų našta.

„Agrolira“ bankrutuoja sukaupusi skolų už daugiau nei 400 tūkst. eurų. Įmonės turto vertė šiai sumai neprilygsta nė iš tolo.

Beje, teikdamas dokumentus Pagėgių savivaldybės pirkimams, K. Komskis klaidingai nurodė „Kalibrus“ adresą. Dokumentuose nurodyta vieta, kurioje užregistruota bankrutuojanti „Agrolira“.

Bankrotas, bedarbiai ir našlaičiai

„Kalibrus“ atsiradimas tarp K. Komskio verslų sutapo su „Agroliros“ žlugimo pradžia.

Pernai vasarį priimtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo „Agroliros“ darbininkas pripažintas kaltu dėl mirtinos avarijos, kurioje žuvo dviejų mažamečių vaikų tėvas. Teismo sprendimas palietė ir „Agrolirą“, mat darbininkas vairavo įmonės automobilį, o avariją sukėlė būdamas neblaivus, po darbo važiuodamas su būreliu bendradarbių.

Žuvusiojo vaikams ir artimiesiems priteista apie 100 tūkst. eurų. Nepraėjus nė mėnesiui nuo teismo sprendimo, K. Komskio įmonė „Rembuta“ nusipirko „Kalibrus“ – 2018 m. įsteigtą, bet jokios reikšmingos veiklos nevykdžiusią įmonę.

Pernai balandį „Agrolira“ nustojo mokėti įmokas „Sodrai“. Ilgainiui tai tapo įmonės bankroto priežastimi.

Kol „Kalibrus“ augo ir, anot dokumentų, darbavosi Lentvario dvare, „Agrolira“ kaupė skolų bagažą. Ne tik „Sodrai“ ar Mokesčių inspekcijai: didžioji dalis avarijoje žuvusio vyro artimiesiems priteistos kompensacijos taip pat liko neišmokėta.

Bankroto byla „Agrolirai“ iškelta pernai, lapkričio 12 d. Diena anksčiau įmonėje atsirado naujas akcininkas – Saulius M. iš Pagėgių, pats dirbęs „Agroliroje“ paprastu darbininku. Netrukus prie Sauliaus M. prisidėjo dar vyrų iš Pagėgių, darbo santykiais susijusių su K. Komskio verslais.

Foto: DELFI

Kai „Sienos“ ir „Tauragės kurjerio“ žurnalistai susisiekė su naujaisiais „Agroliros“ akcininkais, visi trys vyrai tvirtino jokių akcijų niekada nepirkę. Vienas savo versiją pakeitė kitą dieną: vyriškis teigė įgijęs 24 proc. „Agroliros“ akcijų – lygiai tiek, kiek leidžiama užregistruoti neturint notaro patvirtintos sutarties. Iš kokių pinigų ir kodėl pirko bankrutuojančio verslo akcijas, vyras taip ir nepaaiškino.

Dėl „Agroliros“ žlugimo šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jis pradėtas „Sienos“ ir „Tauragės kurjerio“ publikacijų pagrindu. Kaip „Sienai“ pranešė Generalinė prokuratūra, įtarimai kol kas niekam nepareikšti.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimo nusikalstamo bankroto ir turto iššvaistymo. Teisėsauga neatmeta galimybės, kad tyrimas gali būti praplėstas, jei bus gauta duomenų „dėl kitų galimai padarytų nusikalstamų veikų“.