„Kaip ir savaitgalį buvo randamos tos vietos, taip ir toliau tikimybė didelė ir nestebinanti. Burbulas sprogo, nes visuomenė žino apie tokią daugintojų veiklą, mato Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) neveikimą, tokių vietų nekontrolę. Nuo vieno pabėgusio šuniuko prasidėjo banga, kai visuomenė pasakė: užteks“, – laidoje „Delfi diena“ sako ji.
Apie atvejį Kretingoje, B. Kymantaitės teigimu, tarnybai buvo pranešta dar 2013-aisiais.
„Ta vieta buvo žinoma, tikrinama, tie asmenys savo šunis nuolat perkėlinėjo ir į mūsų informaciją buvo reaguojama tik tiek, kad pareigūnai nuvyktų ir pasakytų, kad pažeidimų nerasta. Tai čia nėra nelegali veikla, čia valstybinės institucijos įteisinta ir nekontroliuojama veikla“, – teigia B. Kymantaitė.
VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis sako, kad tikrinimai vyko visą savaitgalį ir šiuo metu tebevyksta.
„Reikalavimai veisėjams buvo išleisti 2013 metais liepos 30 dieną ir iki metų pabaigos buvo tikslas įtraukti į registrus visus veikėjus, tai tinkamas teisinis reguliavimas atsirado nuo 2013 metų. Negalima sakyti, kad VMVT nieko nedarė, nes kasmet mes gavome skundų iš piliečių daugiau nei 700, iš kurių 40 proc. pasitvirtino, 10 proc. skirtos baudos“, – kalba E. Mecelis.
Jo teigimu, atsakingas turėtų jaustis ir kiekvienas žmogus, kuris norėjo įsigyti augintinį pigiau: „Reikia nepamiršti, kad kiekvienas pilietis turi įsigyti tą gyvūną, kuris išveistas tinkamomis sąlygomis. Kiekvieno piliečio atsakomybė yra įsigyjant augintinį.“
Problemų mato ir daugiau
Gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė atkreipia dėmesį, kad be gyvūnų gerovės problemų yra ir daugiau.
„Tai yra nelegali veikla, nelegali prekyba, mokesčių nemokėjimas, prarandami didžiuliai pinigai“, – sako ji.
„Šiuo metu yra puiki proga šitą klausimą išspręsti galutinai. Galima duoti terminą, per kiek laiko veislynai turi registruotis“, – įsitikinusi ji.
J. Gustaitienė sako, kad šį rytą į prieglaudą pateko dar trys gyvūnai iš Širvintų. Prieglaudos direktorė pabrėžia, kad dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir žmonės. „Visuomenė irgi galėtų prisiimti nemažą dalį kaltės, nes dažnai girdime, kad reikia kokio vokiečių aviganio pigiau, ir mes remiame tokias veiklas.“
Tuo tarpu gyvūnų teisių apsaugos organizacijų vadovė B. Kymantaitė įsitikinusi, kad vartotojas ne visada supranta, kas yra veisėjas, daugintojas, kuris teisėtas, kuris – ne, todėl atsakomybės nukreipti į jį nereikėtų.
„Tikrai ne visi turi tiek suvokimo. Jeigu jie nemato tvarto, kuriame laikomi gyvūnai, kaip jiems atpažinti tą daugintoją? Bet institucija neprisiima pareigos užtikrinti, kad tos vietos neegzistuotų. Eilę metų, jei nurodome adresą, kur yra nelegali daugykla, tai institucijos pareigūnas atvažiavęs turi vienintelį tikslą – ją įteisinti, priskirti į sąrašą ir palikti egzistuoti. Institucija niekada nėra priėmusi sprendimo neregistruoti tokio daugintojo“, – pasakoja pašnekovė.
Jos manymu, nereikėtų kviesti visų daugintojų dabar tapti legaliais veisėjais.
„Turime pasakyti, kad ne visi jūs galite tapti gyvūnu veisėjais, ne visi galite veisti į tam tikrą veislę panašius mišrūnus, nes veisti gyvūnus yra didžiulis ir atsakingas darbas, kurį tu turi išmanyti, kad neišveistum genetiškai nesveiko gyvūno, kurio pažeidimų nepamatysi, kol jis yra mažas vien dėl to, kad veisėjas daugino.
Čia matome didžiulę spragą, kai institucinis mechanizmas veikia, kad kuo daugiau įteisintų, negalvojant apie tai, ką gyvūnas turi iškentėti, kai jis veda vadas, ir ką turės iškentėti, kai jis augs. Tai inicijuoti kvietimą tapti legaliais veisėjais yra dar vienas kelias į žiaurų elgesį su gyvūnais“, – laidoje „Delfi diena“ kalba gyvūnų teisių apsaugos organizacijų vadovė.
Siūlo griežtinti baudas
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Seime Aistė Gedvilienė ir Laurynas Kasčiūnas pirmadienį registravo įstatymų projektus, kuriais siūloma griežtinti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais bei kviečia kalbėti apie sistemines šio sektoriaus problemas.
„Lietuva pagal bausmių griežtumą yra gale, baudos neprilygsta net kaimyninių šalių skiriamoms baudoms“, – sako L. Kasčiūnas.
„Sutinku, kad svarbus ne tik baudų dydis, kiek jų neišvengiamumas. Bet baudų didinimas siunčia signalą, kad procesai, kuriuos stebime, turi baigtis, – priduria jis. – Mes kreipsimės į policiją, aiškindamiesi, kiek yra tokių atvejų, kai žmonės buvo nubausti už tokią veiklą, ir kodėl nebaudžiamumas egzistuoja.“
Anot Seimo nario, pakeitimus geriausiu atveju tikimasi priimti per artimiausius porą mėnesių.